Radijo laidos įrašas apie žydų jaunimą
Kaip gyvena jauni litvakai šiandienos Lietuvoje? Studijoje – Lietuvos žydų studentų sąjungos pirmininkė Amit Belaitė.

LŽB Šabas drauge su Vilniaus Jidiš instituto programos dalyviais
Vilniaus Jidiš institute Vilniaus universitete šiuo metu vykdoma Vasaros Jidiš kalbos ir literatūros Vasaros programa 2015. Iš viso pasaulio suvažiavusieji gali studijoms pasirinkti keturis lygius nuo pradedančiųjų iki stipriai pažengusiųjų.
Kai jidiš kalba skamba dainos ir visiems jauniems ir vyresniems gera jas dainuoti, o jų nemokantys bando pritarti, panašu, Lietuvos žydų bendruomenėje iš tiesų bus atgaivinta tradicija per šventes visiems dainuoti jidiš. Paskutinis liepos mėnesio šabas švenčiamas su Vilniaus Jidiš instituto Vasaros dalyviais, profesoriais ir studentais, suvažiavusiais iš įvairių šalių. Jidiš dainuoti įkvepia profesorius Abrahamas Lichtenbaumas. Gimęs Argentinoje Buenos Aires mieste Europos žydų šeimoje, jo mama iš Odesos, o tėvas iš Varšuvos, namuose kalbėdavo ispaniškai. Jidiš jis vaduna savo bobutės kalba, nes būtent ji šnekėjo tik jidiš, net kortų žaidimus išmokė iš jos skaitytos Šolomo Aleichemo knygos. Profesorius pasakoja, kad jis studijavo Argentinoje ir Izraelyje, pedagogu dirba jau 50 metų ir yra žinomas jidiš kalbos puoselėtojas. Vilniuje jis dėsto jau 10-oje programoje.
Profesorius A. Lichtenbaumas sako, kad Vilniuje jaučiasi labai gerai, beveik kaip gimtajame mieste. ,,Niujorką iškeičiau į Vilnių, nes man čia patinka, myliu žmones, myliu studentus ir mėgstu Lietuvos orą. Penkerius metus dėsčiau Niujorke ir dešimt metų Vilniuje. Atmosfera čia gera, studentai jaučiasi laisvai –niekas mūsų nevaržo. Aš dėstau aukščiausiajįį jidiš kalbos lygį“.
Profesorius pristato savo kolegę dėstytoją, buvusią studentę Karolina Szymaniak, gimusią Krokuvoje, dabar gyvenančią Varšuvoje.

Kauno getas: treji pragaro metai
Prieš 71 metus, 1944-ųjų liepą, hitlerininkai likvidavo Kauno getą – antrą pagal dydį Lietuvoje. Tomis dienomis iš Kauno į mirties stovyklas išvežta maždaug 7 tūkst. žydų, dar tūkstantis žuvo geto likvidavimo metu. Nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik kas penkiasdešimtas iš daugiau nei 30 tūkst. Kaune gyvenusių žydų. Paskutinę 1944-ųjų liepos dieną Vilijampolė atrodė šiurpiai. Gatvėse – nė gyvos dvasios. Tik vėjas vartė išmėtytų apanglėjusių knygų puslapius, tarsi norėdamas perskaityti paskutinių psalmių žodžius. Tik lietus prausė paliktus vaikų žaislus ir suaugusiųjų rakandus, lyg apverkdamas čia pražudytus gyvenimus. Tik aprūkusios namų sienos žvelgė tuščiomis akiduobėmis į gatves, kuriomis tūkstančiai vyrų, moterų, senelių ir vaikų ką tik iškeliavo į mirtį, tik kaminai, lyg į pilkus debesis ištiestos rankos, šaukėsi dangaus keršto ir teisingumo. Tik svilėsių ir mirties kvapas sklandė virš nykių kvartalų, kuriuose trejus metus buvo Kauno getas.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios

Pradedama tvarkyti sinagoga sostinės Gėlių gatvėje
Vilniaus Senamiestyje esančioje mūrinėje sinagogoje Gėlių g. 6 šiuo metu pradedami tvarkymo – restauravimo, remonto ir avarijos pašalinimo – darbai. Pagal Vilniaus sinagogos tvarkybos darbų projektą numatoma restauruoti sinagogos fasadus, cokolį, įėjimo laiptus, nuogrindą, langus ir duris, stogą ir kupolą, vidaus apdailos elementus, lietaus vandens nuleidimo sistemą, sustiprinti ar pakeisti susidėvėjusias konstrukcijas ir fasadų elementus, įrengti žaibosaugą, apsauginę bei gaisrinę signalizacijas. 2014 m., likviduojant avarinę sinagogos būklę, jau buvo sutvirtintos sienos bei kupolinė perdanga virš maldos salės.
Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios

Av 9-oji
Av 9-osios pasninkas šiais metais prasideda šeštadienį, liepos 25 d. 21.17 val. ir baigiasi
liepos 26 d. 22.26 val.
Malda Vilniaus sinagogoje – liepos 26 d. 9 val. ir 19.30 val.
Av 9 –ąją minima Dieviškosios Jeruzalės šventyklos sunaikinimo diena, būkime verti greičiausio jos atstatymo.

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu
Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.
Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.
Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.
Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.
Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Legendiniai žydų riestainiai į Lietuvą sugrįžo po daugelio metų
Lietuvos žydų bendruomenė jau pusantrų metų vykdo projektą ,,Beigelių krautuvėlė”. Toks yra tikrasis šių tradicinių plikytų riestainių pavadinimas. Tai ne sausainiai.
LŽB
„Čia nėra didriestainių? Neįtikėtina“, – negalėjo patikėti į Vilnių atvykęs rašytojas ir žurnalistas Menachemas Kaiseris. Šis žiedo formos kepinys, paprastai gaminamas iš kvietinių miltų tešlos, buvo populiarus Vidurio ir Rytų Europos žydų patiekalas. Antrojo pasaulinio karo metu didriestainiai išnyko iš Lietuvos kartu su didžiąja dalimi žydų kultūros, o dabar jais vėl galima mėgautis įvairiose Vilniaus kavinėse.
Toronte augęs M.Kaiseris vaikystėje valgė daug „beigelių“, lietuviškai vadinamų didriestainiais.
Jų kas rytą pusryčiams gaudavo žydų ortodoksų vidurinėje mokykloje.
Šiais kepiniais jis mėgavosi ir studijuodamas Kolumbijos universitete Niujorke. Bet kai gavęs Fulbrighto stipendiją atvyko mokytis į Vilnių, M.Kaiseris nustebo sužinojęs, kad jo pamėgtų didriestainių Lietuvoje nėra.
Apie šiuos kepinius čia niekas nežinojo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jie buvo labai populiarūs visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Manoma, kad didriestainiai pirmiausia atsirado Lenkijoje, o vėliau paplito po visą Rytų Europą.

Izraelis fotografei M. Rūkaitei padovanojo naują gyvenimo kelią
Ji džiaugėsi pelniusi aukščiausią balą fotografijos konkurse ir jau ėjo patenkinta pro duris, kai išgirdo, kad pelnė ne vienos, bet visų kategorijų laurus – tapo geriausia Naujų talentų varžytuvėse, surengtose Jeruzalėje. Ši sėkmė Mildą Rūkaitę (40 m.) aplankė 2009-aisiais, bet ją su pasimėgavimu dideliais kąsniais ragauja iki šiol, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Laimėjimas jai padėjo išpildyti svajonę – nufotografuoti Shimoną Peresą, kai jis dar ėjo Izraelio prezidento pareigas. Ne Milda ieškojo – ją pačią susirado Arado miesto merė Tali Ploskov, kad lietuvė taptų jos asmenine fotografe. Būtent garbingas titulas lėmė, kad į Ameriką atskridusi M.Rūkaitė kontrolės poste išgirdo ne kvočiančius klausimus, o entuziastingą pasveikinimą ir linkėjimą kuo gražiau praleisti laiką šalyje.
Laimėjimas atvėrė galimybę rengti parodas – vienos jų metu mėgavosi Tel Avivo mero Rono Huldai pagyrimais.
Žydų gelbėjimas nacių okupuotoje Danijoje
Danijos žydų gelbėjimas – unikalus reiškinys visoje Europoje. Jis laikomas vienu iš nedaugelio kolektyvinio pasipriešinimo epizodų Trečiojo Reicho okupuotose teritorijose. Danų pastangomis net 95 % vietos žydų išgyveno, tuo tarpu nacistinė genocidinė politika išžudė 6 mln. iš 9,5 mln. žydų, gyvenusių Europoje.
Išskirtini keli pagrindiniai aspektai, kurie iš dalies paaiškina skirtingą žydų žudynių mastą Europoje: tai prieš Antrąjį pasaulinį karą egzistavęs antisemitizmo lygis bei žydų ir nežydų santykiai nacistinio režimo kontroliuojamose šalyse. Pirmoji žydų bendruomenė Danijoje susikūrė XVII a. Iš pradžių žydams leista gyventi tik tam tikruose miestuose ir apribotos jų veikimo laisvės. Nepaisant to, jau 1849 m. Danija panaikino absoliutinės monarchijos valdymo modelį, o žydai įgijo visiškai lygias teises su kitais Danijos piliečiais. Jie galėjo nevaržomai studijuoti universitetuose ar užsiimti verslu. Žydai buvo priimti ir gerbiami kaip visateisiai piliečiai ir partneriai, kuriuos vienijo demokratiškos Danijos valstybės kūrimas. Svarbu ir tai, kad po emancipacijos procesų Vakarų Europoje Danijoje mišrios santuokos buvo įprastos, o toks pavyzdys buvo retas Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Rumunijoje. Nacistinis režimas Danijoje jokiais dekretais neardė mišrių šeimų, sutuoktiniui nežydui netaikė antisemitinių įsakų, nes baiminosi visuomenės ir Bažnyčios atstovų protestų bangos.

Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija
1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus ištremta apie 17 tūkst. žmonių.
Lietuvos žydai tremtiniai – nepapasakota istorija.Taip vadinosi dr. Violetos Davoliūtės paskaita apie žydų trėmimus.1941-aisiais metais sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydų kilmės Lietuvos gyventojus. Pirkliai, tarnautojai, pramonininkai ir kiti sovietinio režimo priešais paženklinti Lietuvos žydai buvo su šeimomis tremiami į tolimus Sovietų Sąjungos regionus, kalinami lageriuose ir kalėjimuose. Ši tremčių istorijos dalis nėra plačiai ištyrinėta ir kol kas menkai žinoma Lietuvos visuomenei. Kaip Lietuvos žydai išgyveno tremtį? Kaip tarpusavyje bendravo įvairios etninės tremtinių grupės? Kaip ištremtieji Lietuvos žydai jautėsi grįžę į savo tėvynę Lietuvą ir neradę Holokausto sunaikintų šeimų ir bendruomenių?

Vilniaus žydė aplenkė laiką: suvožtinius gamino dar prieš karą
Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo vegetarizmas Fania Lewando savo restorane Vilniuje gamindavo vegetariškus patiekalus ir net parašė apie tai kulinarinę knygą. Daugiau nei prieš septyniasdešimt metų F.Lewando iš daržovių gamino tradicinės žydų virtuvės patiekalų versijas ir net vegetariškus „burgerius“ (arba lietuviškai – suvožtinius).
Nuostabiam šios moters gamintų patiekalų skoniui neliko abejingos tokios įžymybės, kaip tapytojas Marcas Chagallas, palikęs atsiliepimą jos restorano svečių knygoje.
Knyga vos neišnyko
Vegetariškų receptų kulinarinę knygą „Vegetarinės mitybos knyga: 400 receptų, pagamintų vien iš daržovių“ F.Lewando parašė jidiš kalba. Knyga buvo išleista 1938 metais Vilniuje. Joje autorė pateikė 400 vegetariškų valgių receptų, kuriuos ji gamino savo unikaliame ir sėkmingai veikusiame restorane Vilniaus Vokiečių gatvėje.

Žaliakalnio žydų kapinės
2015-06-01 apžiūrėjus Vilijampolės žydų kapines Kalnų g. nustatyta, kad vykdomi iškirstų krūmų išvežimo darbai, taip pat iš kapinių teritorijos šalinami tarybiniais laikais įrengti (atitverta lopšelio teritorija) stulpai.

Šavuot
Šavuot yra hebrajų kalbos žodis, reiškiantis “savaites”, ir nurodo žydų šventės, žyminčios svarbų įvykį visai tautai – Toros įteikimą prie Sinajaus kalno. Praėjus septynioms savaitėms po Pesacho, Dievas žydams davė Torą. Šis dienų ir savaičių skaičavimas, praėjus Pesacho šventei, kuri reiškė išsivadavimą iš Egipto vergovės, suprantamas kaip didelis noras sulaukti Toros. Izraelio žmonės buvo jau išlaisvinti, o nuo Šavuoto jiems suteikus Torą, žydai tapo tauta, įsipareigojusi tarnauti Dievui.
Šavuot kaip ir daugelis kitų žydų švenčių, prasideda išvakarėse, šiemet gegužės 23d. vakare ir švenčiama 24, 25 d. Labai seniai Šavuot buvo žemės ūkio darbų šventė, kuri žymėjo vasarinių miežių derliaus pabaigą ir vasaros kviečių pjūties pradžią. Senovėje Šavuot buvo piligrimystės šventė, kurios metu izraeliečiai aukodavo derliaus auką Jeruzalės šventyklai. Šiandien Toros šventė, švietimo šventė, kurioje tauta kviečiama aktyviai dalyvauti žydų gyvenime.

Siūloma švęsti tarptautinę Hummuso dieną
Daugybę hummuso rūšių galima įsigyti kiekvienoje Izraelio maisto prekių parduotuvėje, todėl sunku įsivaizduoti, kad vis dar galima sumanyti naujų jo skonio derinių ir stilių.Gegužė 13 d. skirta Izraelio pamėgtam hummusui, o tai reiškia – valgykim jį.
Kasdien Izraelyje suvartojama tona hummuso. Hummuso stiliaus restoranai, žinomi kaip “hummusiot”, juos galima rasti visoje šalyje, įvairių stilių ir skonių, pateikiamus su paskrudinta duona ar tradicine pita. Hummusas pirmą kartą buvo įrašytas į senovės virimo ar gaminimo knygas, kurios buvo surastosi Egipte. Nors tai ne gimtasis Izraelio patiekalas, žydai atvykę gyventi į Izraelį iš arabų šalių, atsinešė ir savo maisto kultūrą, toku būdu hummusas tapo nacionaliniu Izraelio maisto simboliu.
Jo sėkmei padėjo nauda sveikatai. Pagamintas iš avinžirnių, sumaišytas su prieskoniais, alyvuogių aliejum ir sezamų tyre, – hummusas yra puikus baltymų šaltinis. Avinžirniai neturi cholesterolio arba sočiųjų riebalų. Kitas svarbus ingredientas hummuse yra alyvuogių aliejus – sveiko maisto superžvaigždė, nes jame yra daug širdžiai naudingų mononesočiųjų riebalų, nepamirškim ir česnako, kitos mitybos žvaigždės, kuri padeda kovoti su infekcija ir gerinti imuninę sistemą.Pagaminti gerą Izraelio stiliaus hummusą nėra sunku, reikia tik kantrybės ir pasišventimo. Vienas iš naminio hummuso privalumų, lyginant su pirktu parduotuvėje – mažiau konservantų ir primesto skonio.
Skanaus!

Maceva 2014 metų veiklos ataskaita
DOKUMENTUOTOS KAPINĖS
(Jūsų pagalba verčiant įrašus yra labai laukiama!)
Gyvųjų maršas – F.Kukliansky kalba
Žydai ir lietuviai:kas pasikeitė ir kas nepasikeitė? Tomo Venclovos pranešimas konferencijoje, skirtoje Holokausto edukacijai (projekto “Būti žydu” baigiamasis renginys)
Vilniaus savivaldybės Tarybos salėje balandžio 17d. vykoTarptautinė konferencijos Holokausto edukacijos tema projekto „Būti žydu“ baigiamasis renginys.
Konferencijoje dalyvavo Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rašytojas Tomas Venclova ir kiti.
„Kai prieš kelerius metus lankiausi Izraelyje, gerbiamas Prezidentas Peresas pasakė: Žydams yra du pasaulyje svarbūs miestai: Jeruzalė Izraelyje ir kita Jeruzalė Šiaurėje – Lietuvoje, tai yra Vilnius. Aš tai visuomet atsimenu. Ir žvelgiant Į Vilnių kaip į Jeruzalę jis pasirodo visai kitoks – dar senesnis, spalvingesnis, šventesnis. Galime drauge prisiminti mūsų bendrą istoriją, statyti paminklus ir atminimo ženklus praėjusiems įvykiams, galime kartu džiaugtis mūsų pasiekimais ir kurti draugišką ateitį“, – sveikino konferencijos dalyvius ir svečius Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Žydiškų dainų popuri atliko Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos vaikų choras.
Siūlome pasiklausyti reikšmingoTomo Venclovos pranešimo įrašo.

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę
lrytas.lt
Minint Holokausto aukų atminimo dieną, ketvirtadienį Vilniuje rengiamas tradicinis Gyvųjų maršas nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, o Vyriausybėje bus pagerbti žydus gelbėję lietuviai.
Prieš kelionę į Panerius, kur buvo nužudyta 70 tūkst. Lietuvos žydų, Vilniaus Rotušės aikštėje 600 jaunuolių keliolikai minučių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos
Minint Holokausto aukų atminimo dieną ketvirtadienį Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.
Plevėsuojant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, žygyje dalyvavo Lietuvos žydai, iš Izraelio atvykę žmonės, taip pat keli šimtai jaunuolių, kurie prieš eitynes Vilniaus rotušėje sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.
„Jeigu kalbėtume apie Panerius, čia mirties fabrikas. Vienas žodis – baisu. Šiose eitynėse esu todėl, kad esu skolinga savo šeimai išsaugoti jos atminimą“, – BNS sakė holokaustą Vilniuje išgyvenusi 93 metų Fania Brancovskaja.
Vokietijoje gyvenantis žydas Joedas Sorekas tikisi, kad holokaustas niekada nebus užmirštas.



