• Narystė
  • Viešieji pirkimai
  • ltLietuvių
  • enEnglish
  • ruРусский

Lietuvos žydų bendruomene

  • Naujienos
  • Mes
    • Nariai
    • Misija ir Vizija
    • Regioninių bendruomenių veikla
    • Bendruomenių istorija
    • Kontaktai
  • Mokslas, Istorija ir Kultūra
    • Mokslas
    • Žydų istorija Lietuvoje
    • Holokaustas
    • Jidiš
    • Litvakai
    • Žydų šventės ir valgiai
  • Programos
    • Renginiu ciklas ,,Likimai”
    • Lektoriumas
    • Gesher
    • Programų vaikams ir jaunimui tikslai
    • Vaikų ir jaunimo klubų veikla
    • Dubi ir Dubi Mišpoha
    • Ilan
    • Knafaim
    • Madrichų mokykla
    • Kaveret
    • Studentai
  • SC departamentas
    • Veikla
    • Programos
  • Beigelių krautuvėlė
  • Paveldas
  • Makabi
  • Antisemitizmas

Mokslas, Istorija ir Kultūra

Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.

Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.

Rūta Vanagaitė: apie žydų žudynėse dalyvavusius lietuvius vis dar bijoma kalbėti.

Rūta Vanagaitė įspėja, kad naujoji jos knyga apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais „Mūsiškiai“ – ne kiekvienam. Nes čia, kaip teigia autorė, remiantis tikrais faktais ir autentiškais šaltiniais, pasakojama tokia istorija, kurios dažnas lietuvis nenori girdėti. O tuos įvykius vis dar prisimenantys liudininkai net ir po 25-erių Nepriklausomybės metų bijo apie juos kalbėti.

„Mūsiškiai“ – savotiška šoko terapija, skirta 75-osioms didžiųjų žydų žudynių metinėms, kuomet 1941-aisiais Lietuvoje buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė. Iš viso 1941–1944 m. Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. Žydų, beveik visa bendruomenė. Lietuvos miškuose yra 227 masinių žydų žudynių vietos“, – taip apie knygą teigiama jos pasirodymui skirtame pranešime spaudai. Knyga pristatyta simbolinėje vietoje sostinės Vilniaus gatvėje. Pasak knygos autorės R.Vanagaitės, būtent šiame pastate buvo savanoriško „Ypatingojo būrio“ būstinė, gyvenamosios patalpos, ginklų sandėliai ir garažai. „40–50 savanorių lietuvių, šio būrio samdomų narių, iš šio namo beveik kasdien vykdavo į operacijas Paneriuose, Vilniaus apylinkėse ir Rytų Lietuvoje. Vien per tris mėnesius nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 25 d. Paneriuose jie nužudė 18 898 žydus, o Vilniaus apygardoje – 13 501. Iš viso per okupacijos laikotarpį „Ypatingajame būryje“ tarnavo apie 500 Lietuvos vyrų“, – sakė naujosios knygos autorė.

 

2016-01-26
Skaityti plačiau
Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje,  Estera Klabinaitė  Grobman (98m.) prisimena viską

Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje,  Estera Klabinaitė Grobman (98m.) prisimena viską

Mildos Rūkaitės nuotrauka

Estera Klabinaitė Grobman gimė Kaune 1920m. lapkritį pasiturinčioje žydų šeimoje, kuri gyveno nuosavame name Vaisių g. Estera turėjo du brolius, namuose kartu gyveno trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Senelis dažnai sakydavo: ,,Aš – Geltonasis malūnininkas“, – nes jo plaukai buvo šviesūs ir  turėjo savo malūną. Vietovės, kurioje stovėjo malūnas, pavadinimas – Klabiniai, todėl šeimos vyrų pavardė – Klabinas. Pasak Esteros, ši  vieta buvo netoli Širvintų. Estera save vadina kauniete, jos tėvas ir mama Kaune turėjo nemažą kepyklą. Šviežia duona būdavo rytais išvežiojama  dengtuose vežimuose, arkliais. Duoną kepdavo skanią, todėl verslas plėtėsi, ją veždavo į kelias miesto parduotuves. Estera prisimena senelę, kuri buvo rabino duktė ir labai dailiai rašė, šito anūkė negali pamiršti, nes pati nesugebėjo senelei prilygti.

Tėvas pagal šeimos tradiciją taip pat turėjo būti rabinas, jis tam buvo ruošiamas, tačiau vaiku būdamas, po stalu skaitydavo pasaulietines knygas ir pats lavinosi, labai daug skaitė. Estera meilę knygų skaitymui paveldėjo iš tėvo, ji iki šiol skaito keturiomis kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir vokiečių, viskuo domisi.

2016-01-252020-03-25
Skaityti plačiau
Ypatinga kulinarinės kelionės patirtis – Šabo vakarienė Izraelyje

Ypatinga kulinarinės kelionės patirtis – Šabo vakarienė Izraelyje

Juk būna taip: pamatai šalį ir įsimyli. Galėtum keliauti ten kasmet, kasmet atrasti naujų vietų, naujų įspūdžių ir naujų skonių. Taip nutiko ir Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmonai, aistringai kulinarei Nidai Degutienei. Neseniai grįžusi iš gastronominės kelionės po mėgstamą šalį, Nida sako, kad tokioje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti vietinių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu sėdėti prie jų stalo ir klausytis jų istorijų.

2016-01-19
Skaityti plačiau
„Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė -bestseleris

„Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė -bestseleris

Leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Fanios Lewando restorano receptai“ – siūloma per 400 receptų. Knygoje skaitytojai atras tradicinių žydiškų patiekalų (kugeliai, blynai, vaisių kompotai, barščiai), vegetariškų žydiškų šventinių patiekalų (šniceliai, cholent, kichke) ar užkandžių, sriubų, pagrindinių patiekalų bei desertų receptus. Juose stebina tai, kad jau 1938 metais Fania Lewando pasiūlė naudoti kai kurias daržoves ir vaisius, kurių tuo metu nebuvo įprastiniame namų racione – avinžirnių kotletai, Jeruzalės artišokų sriuba, porų fritata, obuolių šarlotė su rūpių kviečių miltų trupinėliais ir kt.

 

2016-01-13
Skaityti plačiau

Pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį, LŽB tinklapyje prasmingai pradedama Mokslo skiltis

Lietuvos žydų bendruomenės veikloje, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, dalyvavo daug mokslininkų, kurie susibūrė į Mokslininkų sąjungą. Šiuo metu sąjunga nebevysto aktyvios veiklos. Bendruomenė norėtų atgaivinti mokslininkų sąjungą vardan jos iškilių, Lietuvai ir žydų bendruomenei nusipelniusių kūrėjų: istoriko, sociologo profesoriaus Izraelio Lemperto, fiziko profesoriaus Adolfo Bolotino, filologo, leksikografo, lietuvių kalbos normintojo Chackelio Lemcheno ir kitų mokslininkų. Atėjo laikas pratęsti sąjungos darbą. Mes, Lietuvos žydų bendruomenė esame ne tik LR piliečiai, vartotojai, mes esame ir produkto kūrėjai. Mokslas mums labai aktualus. Galime jį priešpastatyti antisemitų nemoksliškumui. Žydų bendruomenėje išaugo produktyvi jaunųjų mokslininkų karta. Nors mokslas neturi bendruomeninių ribų, tačiau akademiniai tyrimai suteikia mums dar daugiau pasitikėjimo ir svorio, todėl visokeriopai remsime akademinius tyrimus įvairiose srityse. Šią Lietuvos žydų bendruomenės tinklapio Mokslo skiltį pradedame Holokausto psichologinių ir kitų pasekmių pažinimu. Ba aclacha (Sėkmės – hebrajų k.)

  • Mokslinės įžvalgos holokausto tema
2016-01-11
Mokslinės įžvalgos Holokausto tema

Mokslinės įžvalgos Holokausto tema

Aut. Ruth Reches

Visapusis Holokausto psichologinių ir kitų pasekmių pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir bendrasocialine prasme. Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, norėdami išvengti jo ateityje. Yra gausi mokslinė literatūra, kurioje Holokaustas visapusiškai įvertintas doroviniu, filosofiniu, ekonominiu, politiniu ir kitais aspektais. Tačiau psichologinis Holokausto tyrimas tik prasidėjo. Be psichologinio  nagrinėjimo Holokausto supratimas yra nepilnas, o jo reikšmės įvertinimas  klaidingas.

Katastrofų problematika ir ypač jų psichologinių pasekmių tyrimas patraukia psichologų dėmesį. Yra nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjami gamtinių katastrofų, karų ir pan. psichologinės pasekmės. Bendras šių katastrofų tyrimo bruožas yra tai, kad jie apima artimesnes pasekmes. Paprastai tokie tyrimai atliekami iš karto katastrofai įvykus ar po kelių metų. Ilgalaikės psichologinės pasekmės nesulaukė tinkamo dėmesio. Tačiau būtent tokių pasekmių tyrimas ypač svarbus. Jis leidžia įvertinti  pamatinius, sunkiausiai praeinančias katastrofos pasekmes.

2016-01-112017-05-10
Skaityti plačiau
Vilniaus rabinų sūnui ir anūkui profesoriui Saliamonui Vulfui Golombui bus įteiktas prestižinis Franklino medalis

Vilniaus rabinų sūnui ir anūkui profesoriui Saliamonui Vulfui Golombui bus įteiktas prestižinis Franklino medalis

Saliamonas Vulfas Golombas yra Vilniaus rabinų sūnus ir anūkas, kuris garsėja savo darbais mokslo ir inžinerijos srityse. Pietų Kalifornijos universiteto profesorius yra apdovanotas Franklino medaliu, o šio garbingo apdovanojimo ankstesnių gavėjų sąrašai rodo, kad juose rikiuodavosi būsimi Nobelio premijos laureatai.

Golombui dabar 83, jo atliktas darbas susijęs su pažangą garantuojančiomis matematinėmis formulėmis, kurios nesuvokiamos eiliniam žmogui, bet jos reiškia labai svarbų dalyką – pritaikymą kosmoso tyrinėjimams ir telefono ryšiui, raketų nukreipimui, radarams, sistemai, po vandeniu esantiems objektams, aptikti, bei nustatyti  vandens gylį pagal garsą, taip pat GPS ir pasaulinės vietos nustatymo sistemas. Vienas iš daugelio šio profesionalaus lyderio mokslinių darbų, jau pritaikytų praktikoje – CDMA, išvertus reškia: Kodų sistema daugybinam ryšiui,- leidžianti šimtams tūkstančių mobiliųjų telefonų savininkų tame pačiame mieste bendrauti  tuo pačiu metu.

2016-01-10
Skaityti plačiau
AMOSAS OZAS: FANATIZMO AUGIMĄ SKATINA PAPRASTŲ RECEPTŲ TROŠKIMAS

AMOSAS OZAS: FANATIZMO AUGIMĄ SKATINA PAPRASTŲ RECEPTŲ TROŠKIMAS

bbb
Donatas Puslys

Lygiai ketvirta valanda. Liftu pakylame į dvyliktą aukštą ir pasibeldžiame į duris. Jas atsiveria plačiai besišypsantis vyras. „Pačiu laiku, prašome užeiti“, – pakviečia rašytojas Amosas Ozas. Peržengus jo namų slenkstį, mus pasitinka gausybė knygų ir katinas Fredis. Pasak Amoso, šis šešiolikos sulaukęs katinas yra tikrasis namų šeimininkas.

Kol rašytojas ruošia kavą, beje, ypatingo skanumo, apžiūrinėjame gausią biblioteką ir pro langą atsiveriantį vaizdą į vakarėjantį Tel Avivą. Vienoje lentynų sudėtos ir įvairiomis kalbomis pasirodžiusios paties Amoso knygos. Tiesa, kaip netrukus sužinome, ten tikrai nėra lietuviškai išleistos knygos „Pasakojimas apie meilę ir tamsą“. A. Ozui tai didžiulė staigmena, o man – proga padovanoti jam savąjį suskaitytą, pastabomis išmargintą knygos egzempliorių. Būtent ši knyga tapo man kabliuku į visą gausią rašytojo kūrybą – ir veikiausiai ne tiek romanus, kiek jo poleminius esė, reportažus.

„Esė rašau, kai supykstu“, – prisipažįsta A. Ozas. Tiesa, kalbantis su juo atrodo sunkiai įmanoma, kad šis nuolat besišypsantis ir ramiai mintis dėstantis vyras galėtų staiga užsidegti pykčiu. Tačiau, kaip sako jis pats, taip būna ypač tada, kai įtakingi asmenys žarsto neatsakingus pareiškimus.

2016-01-08
Skaityti plačiau
Košerinio maisto standartų palaikymas Izraeliui kasmet kainuoja 770 mln. dolerių

Košerinio maisto standartų palaikymas Izraeliui kasmet kainuoja 770 mln. dolerių

15m

Griežtos košerinio maisto taisyklės Izraeliui kiekvienais metais kainuoja šimtus milijonų dolerių, skelbiama naujausioje šalies finansų ministerijos ataskaitoje, rašo naujienų svetainė newsweek.com.

Remiantis ataskaita, košerinio maisto sertifikatai Izraelio ekonomikai per metus atsieina 770 mln. dolerių, o daugiausia kainuoja išlaidos košeriniam skerdimui bei košerinio maisto konsultantų prekybos centruose išlaikymui.

Košerinio maisto sertifikatai, kurių gavimo taisyklės Izraelyje yra griežtesnės negu kitose šalyse, maisto produktų kainą padidina apie 5 proc.

2016-01-08
Skaityti plačiau
Joel Elkes – mokslininkas-psichiatras, žmogus, perpratęs smegenų biochemiją ir elgseną, mirė, sulaukęs 101-erių

Joel Elkes – mokslininkas-psichiatras, žmogus, perpratęs smegenų biochemiją ir elgseną, mirė, sulaukęs 101-erių

Dr Joelas Elkesas, vienas žinomiausių šizofrenijos gydymo kūrėjų, jo tėvas – litvakas Elkhananas Elkesas- garsus tarpukario Kauno gydytojas. Dr Joelas Elkesas paskelbė pirmąjį savo mokslinį tyrimą apie šizofrenijos gydymą, o dabar šis jo darbas dažnai vadinamas šiuolaikinės psichiatrijos pamatais. Jis aprašė visą smegenų veikimo sistemą ir dar, kaip smegenų chemija formuoja žmogaus elgesį. Elkesas tikėjo, kad šiuolaikinė psichiatrija sukuria natūralų tiltą tarp elgsenos mokslų ir medicinos, kaip visumos, įskaitant prevencinę mediciną. Dr Joelas Elkesas mirė spalio 30d. Sarasotoje, Floridoje. Jam buvo 101-eri.

Dr Elkesas, būdamas jaunas mokslininkas, sužinojo, kad Prancūzijos gydytojai pristatė naują antihistamininį vaistą, vadinamą chlorpromazinu. Šis vaistas turėjo raminantį poveikį žmonėms, sergantiems šizofrenija. Jis su  žmona dr Charmian Elkes, abu dirbo Birmingemo universitete Anglijoje, išbandė šiuos vaistus kartu su placebo tabletėmis, skirdami jas sergantiems šizofrenija.

Tyrimo metu nei gydytojai, nei slaugytojai, nežinojo, kas gavo vaistus, o kas – placebą. 1954m. British Medical Journal paskelbė apie vaistus, tinkamus psichozės valdymui ir kitiems šizofrenijos simptomams gydyti. Be to J.Elkeso metodas, renkantis gydymą, kai vaistai bandomi su placebu, tapo standartu.  Tuomet chlorpromazinas, žinomas plačiau Thorazine arba Amenazino pavadinimu, tapo pirmuoju vaistu psichozės simptomų gydymui. Tais metais buvo nutraukta, paplitusi JAV, lobotomijos praktika.

2015-12-19
Skaityti plačiau

Vilniaus Jidiš institutas skelbia apie vasaros programą

the Vilnius Yiddish Institute at the Vilnius University announces
the Vilnius Yiddish
Summer Program 2016
17. July – 12. August 2016
Offering four levels of intensive language instruction:
http://judaicvilnius.com/index.php/programs/summer-program/application-form-and-further-information
2015-12-17
Įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija

Įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija

Gruodžio 15d. 2015 m. Ūkio ministerijoje vykusio pasitarimo metu oficialiai įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija. Ji organizuos Žydų kultūros kelio kūrimą ir plėtrą Lietuvoje, parengs nuoseklų šio kultūros kelio maršrutą.

Susitikimas, kurio metu įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija, surengtas Kultūros paveldo departamento iniciatyva. Asociacijos steigėjai: Ukmergės, Kėdainių bei Joniškio rajono savivaldybės, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras bei Lietuvos muziejų asociacija. Tikimasi, kad prie jos vėliau prisijungs kitos šalies savivaldybės bei partneriai (turizmo informacijos centrai, muziejai, mokyklos, kitos įstaigos). Asociacijos steigėjus pasveikino trijų ministerijų atstovai:  Kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius. Pranešimą apie žydų kultūros paveldo tvarkybą pristatė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Apie Žydų kultūros paveldo kelią kaip konkurencingą turizmo produktą papasakojo Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė. 

2015-12-16
Skaityti plačiau
Rusnėje paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui

Rusnėje paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui

Neseniai Rusnės saloje buvo atidengta Mahatma Gandžio – Indijos išsivadavimo lyderio ir vieno didžiausių XX a. politikų – atminimo skulptūra.  Nors ne vienam teko girdėti apie šią iškilią asmenybę, daugelis iki šiol stebisi, kokie keliai ją atvedė į Lietuvą. Šia proga pristatomi įdomiausi faktai apie M. Gandžio gyvenimą ir jo ryšius su Rusne.

Vienintelėje Lietuvos saloje – Rusnėje – statula M. Gandžiui buvo atidengta 2015 m. spalį. Tikimasi, kad jos pasižiūrėti trauks ne tik lietuviai, bet ir salą pamėgę turistai. Statuloje M. Gandis vaizduojamas su savo geriausiu draugu žydu architektu Hermanu Kalenbachu, kuris Rusnėje praleido savo vaikystę. Vasaras saloje H. Kalenbachas leisdavo iki pat universiteto baigimo. Netgi biografai vieną knygos apie jį skyrių pavadino „Nuo Rusnės iki Johanesburgo“.

Skaityti plačiau

2015-12-16

Kauno žydų silkės receptas mena dar prieškario laikus

lrytas.lt, Nidos Degutienės receptas

 

Silkė ant Rytų Europos žydų stalo visuomet užėmė ypatingą vietą. Būdamos vienomis pigiausių žuvų, sūdytos silkės statinėse keliavo iš Norvegijos, Olandijos, Anglijos ir Škotijos. Lietuvos žydai buvo vieni labiausiai įsitraukusių į silkių prekybą, nes būtent per Lietuvą sūrios šiaurinių jūrų žuvys keliaudavo toliau į Rusijos platybes.

Anuomet tai buvo vargšų kasdienis valgis, o šiomis dienomis silkės patiekalais prekiaujama spindinčiose Niujorko ar Londono delikatesų krautuvėse ir graibstomos turtingųjų!

Teigiama, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir net kepdavo! Kapotos silkės – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių.

Skatyti plačiau:

http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/kauno-zydu-silkes-receptas-mena-dar-prieskario-laikus.htm

2015-12-16

Chanuka – išsikepkite gardžių spurgų pagal paprastą žydišką receptą

Spurgų nemėgsta retas smaližius. Bet ar žinote, kad mielinės aliejuje virtos spurgos yra tradicinis žydų delikatesas? Šis skanėstas, vadinamas sufganiyot, yra vienas iš pagrindinių šią savaitę švenčiamos žydų šventės Chanukos patiekalų.Spurgos žydams primena apie stebuklą, įvykusį senojoje Didžiojoje Šventykloje Jeruzalėje.Prieš daugiau kaip 2200 metų išvadavę savo šalį ir apgynę vertybės bei tikėjimą žydai rado suniokotą šventyklą, kurią reikėjo apvalyti ugnimi, uždegta ritualiniu alyvuogių aliejumi. Aliejaus buvo likę nedaug. Jo būtų pakakę žvakes išniekintoje šventykloje deginti tik vieną dieną. Bet įvyko stebuklas ir aliejumi uždegtos žvakės degė net aštuonias dienas.

Prisimindama šį įvykį Izraelio tauta ne tik aštuonias dienas per Chanuką degina žvakeles ritualinėje žvakidėje chanoroje, bet ir gamina įvairius alyvuogių aliejuje verdamus ar kepamus patiekalus. Vienas jų – mielinės spurgos.

Skaityti plačiau:

http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/issikepkite-gardziu-spurgu-pagal-paprasta-zydiska-recepta.htm

 

2015-12-13

6-ios Chanukos žvakės uždegtos prasidėjusiame Mini Limmude

Gruodžio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su šeimomis, mažais ir suaugusiais vaikais  susirinko į Mini Limmudą Vilniaus Grand Resort  viešbutyje , kur iškilminga Šabo vakariene prasidėjo tris dienas truksiantis tradicinis metų renginys – Mini Limmudas su turininga paskaitų, kinofilmų, susitikimų su įdomiomis asmenybėmis programa ir Chanukos švente, žydų dainomis ir šokiais. Žvakes uždegė bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky, Izraelio ambasadorius A.Maimon,  Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bendruomenių pirmininkai : G.Žakas, F.Puzemskis, J. Buršteinas.  Vakarą vedė Ž.Skudovičienė. Visos šventės akimirkos nuotraukose.

http://www.facebook.com/Lietuvos-%C5%BEyd%C5%B3-bendruomen%C4%97-126929280672507/

 

 

 

 

 

 

2015-12-12

Skverui Kaune suteiktas E.Levino vardas

Gruodžio 11 d. (BNS). Kauno miesto savivaldybės taryba sutiko skverui prie Kauno Žaliakalnio funikulieriaus suteikti Kaune gyvenusio žymaus filosofo Emanuelio Levino vardą, penktadienį pranešė savivaldybė. E.Levinas laikomas vienu garsiausių pasauliniu mastu žmonių, gimusių ir gyvenusių Kaune. Pasak vieno iš idėjos autorių Viktoro Bachmetjevo, idėja pavadinti skverą E.Levino vardu kilo prieš ketverius ar penkerius metus.

„Mąsčiau apie tai, kad E.Levinas yra vienas svarbiausių personažų, gimusių Kaune per visą miesto istoriją, o jo ženklų čia beveik nėra. Pajaučiau kaip kaunietis, pareigą tų ženklų skaičių išauginti. Jei jis taps nauju traukos tašku mieste, tai ir bus pats geriausias atminimas“, – kalbėjo V.Bachmetjevas. E.Levinas buvo žymus filosofas egzistencialistas, Sorbonos universiteto profesorius. Jis gimė ir užaugo Kauno senamiestyje, čia susipažino ir su būsima žmona, kurią vėliau vedė Paryžiuje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune gyvenusius E.Levino šeimos narius naciai sušaudė.

Kaune jau yra E.Levino vardo gatvė, taip pat atminimo lenta ant pastato Karaliaus Mindaugo prospekte, žyminti jo gimimo vietą.

 

2015-12-11
Išsipildė Viačeslavo Ganelino pranašystė, bet meilė nepakito

Išsipildė Viačeslavo Ganelino pranašystė, bet meilė nepakito

         lrytas Stilius Aut.Daiva Kaikarytė

Draugystė tarp įvairių tautų netgi šiais moderniais laikais yra tik svajonė. Tai dar beveik prieš tris dešimtmečius pranašiškai numatė Lietuvos ir Izraelio džiazo muzikantas, kompozitorius Viačeslavas Ganelinas (70 m.), todėl išvyko į Tel Avivą. Bet siautulingosios „Velnio nuotakos“ žavesys ir virpulingas žvaigždės pasirodymo laukimas gerbėjų širdyse liko.Geriausias Rytų Europoje – taip Ganelino trio apibūdina net jauni džiazo gurmanai, nors V.Ganelino sumanymas garsėjo praėjusiame amžiuje. Gerą dešimtmetį nebuvo geresnių, nei progresyvų džiazą sumanęs su kolegomis groti V.Ganelinas.

Ir dabar, kai jis kartkartėmis apsilanko su muzikiniais sumanymais Lietuvoje, koncerto metu justi įtampa – veikia žvaigždės aura ir mintis, kad galbūt tai paskutinis koncertas – keliauti per jūras marias bėgant laikui vis sudėtingiau

Skatykite daugiau:

http://stilius.lrytas.lt/stiprioji-lytis/issipilde-viaceslavo-ganelino-pranasyste-bet-meile-nepakito.htm

2015-12-07
Kauno žydų bendruomenė pagerbė D.Dolskio atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė D.Dolskio atminimą

Palangos jūroj“, „Aš myliu vasaros rugiagėles”, „Elyte, tu meili“- šias ir kitas Danieliaus Dolskio dainas žino net ir tie, kurie nelabai domisi populiariąja muzika. D. Dolskis gimė Vilniuje, žydo verslininko šeimoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo mokėsi Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete, mokėjo lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbas, studijavo filosofiją, lankė privačią vaidybos studiją. Dalyvavo turtingų pirklių ir aristokratų vakarėliuose, 1914 m. debiutavo vasaros estradoje kartu su įžymiuoju Aleksandru Vertinskiu, tapo Sankt Peterburgo ir Maskvos publikos numylėtiniu.  Po bolševikinio perversmo persikėlė į Rygą, koncertavo su „tango karaliaus“ Oskaro Sroko orkestru, 1923 m. išvyko į Berlyną. Atvykti į Kauną D. Dolskį paskatino susitikimas su tuo metu Berlyne studijavusiu kauniečiu smuikininku Danieliu Pomerancu. Į Lietuvą dainininkas atvažiavo apie 1929 m.

2015-12-05
Skaityti plačiau

Žagarė pasaulio kultūrai ir mokslui davė garsiąją Mandelštamų giminę

,,Šiaulių kraštas“ Loreta RIPSKYTĖ

Žagarės dvaro rūmuose Joniškio rajone paskaitą apie žydų bendruomenes Rytų Europoje ir iš Žagarės kilusią garsią Mandelštamų giminę skaitė Europos universiteto Sankt Peterburge (Rusija) Peterburgo judaistikos centro mokslinis darbuotojas Aleksandras Lvov. Kartu su juo lankėsi žydų jaunimo atstovai, dalyvaujantys stovykloje ir tyrinėjantys savo praeities pėdsakus.

Skiriančioji riba

Svečias iš Sankt Peterburgo pasakojo apie barmidstvą – iniciaciją į suaugusiųjų gyvenimą, vestuvių ir laidotuvių papročius, žydų berniukų ir mergaičių lavinimo skirtumus. Lvov aiškino, kad Vakarų ir Rytų Europos žydai brendo skirtingoje aplinkoje: vakarietiškoje dalyje gyvenę šios tautos švietėjai labiau atitolo nuo religijos, o rytiečių šviesiausi protai būtent buvo religinio luomo atstovai.Tarp abiejų bendruomenių, kurios simboliškai vadintos Ostjuden ir Westjuden, atsirado skirtis, tačiau pripažįstama, kad Rytų žydai geriau išmanė Torą ir Talmudą. Būtent riba tarp Vakarų ir Rytų Europos žydų ėjo per Žagarę.

Tokioje aplinkoje brendo garsios Mandelštamų giminės atstovas Leiba (Lev) Mandelštamas, kurio tėvas verslo reikalais dažnai lankydavosi Vokietijoje ir parveždavo idėjų, kaip mokslas gali sugyventi su religija. Kadangi rimtai besimokiusiam ir susirgusiam jaunuoliui gydytojai uždraudė kurį laiką studijuoti Talmudą, jis turėjo laiko pasidomėti kitomis knygomis, Spinozos, Euklido veikalais. L. Mandelštamas Žagarėje veikusioje biliardinėje klausydavosi ir mokėsi ten susirinkdavusių caro pareigūnų sklandžios rusų kalbos.

Įtakinga Mandelštamų giminė

Leiba Osipovičius Mandelštamas (1809 – 1889) buvo pirmasis žydas, studijavęs Maskvos universitete. Jis parengė judaizmo tekstų chrestomatiją rusų kalba, išvertė į rusų kalbą ir išleido hebrajišką Bibliją su Mozės Mendelsono komentarais. Pasak A. Lvov, Mandelštamai turėjo labai didelę įtaką Rusijos ir viso pasaulio žydų bendruomenei. L. Mandelštamo brolis Benjaminas Mandelštamas buvo rašytojas ir religinių reformų vadovas. Benjamino Mandelštamo anūkas, rašytojas ir pasaulinio garso poetas Osipas Mandelštamas kritikavo stalinizmą ir 1938 metais tapo jo auka Gulago lageryje.

Leonidas Mandelštamas tapo garsiu radiofiziku, optikos ir osciliacijos tyrinėtoju. Maksas Imanuelis Mandelštamas, dirbęs Berlyne akių gydytoju, išgarsėjo kaip puikus specialistas ir vėliau atidarė privačią akių gydymo kliniką Kijeve.

2015-11-25
Skaityti plačiau
  • « Ankstesni įrašai
  • Toliau »

Search

Naujienlaikraštis

Užsisakyti naujienlaikraštį

Beigelių krautuvėlė

Filmas: Keturios dienos su Lietuvos Žydų Bendruomene

Litvakų kapinių katalogas

Pakruojo sinagoga

Eilėraštis «Žydiškos gatvelės» [יידישע געסלעך]

Litvakų patarles jidiš kalba skaito Dita Šperling

1 knygos dalis | 2 knygos dalis

Partneriai

Copyright © 2025 Lietuvos žydų bendruomene