Algis JAKŠTAS, Švenčionių kraštas
Vargu, ar rasime atsakymą, kodėl žmonijos istorijoje vis pasikartoja masinio genocido apraiškos, kai žudomi žmonės dėl tautybės, rasės, tikėjimo. Prieš porą metų, žiūrėdamas filmą „Žemės druska“ apie fotografą Sebastijano Salgado, daug metų fotografavusį dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojo pradžioje vykdomą genocidą įvairiuose pasaulio taškuose, prisiminiau ir Holokaustą, vykdytą fašistų prieš žydų tautą. Ne kartą kalbėdamas su Švenčionyse gyvenančiu Moisej Preisu, kuris, perėjęs visą getų ir koncentracijos stovyklų žiaurumą, per stebuklą liko gyvas. Kartais klausantis jo pasakojimų net sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali ištverti tokius žiaurumus ir likti gyvas bei išsaugoti žmogiškumą.
Nors Holokausto įkvėpėjai ir vadai buvo Hitleris ir jo parankiniai, bet okupuotose teritorijose prie masinio žydų naikinimo prisidėdavo ir nemažai vietinių žmonių. Taip buvo ir Lietuvoje. Liūdna, bet tą tenka pripažinti, kad saujelė mūsų tautiečių prisidėjo prie masinių žydų žudynių – Holokausto.



Andres Spokojny











