Andres Spokojny

Jewish Funders Network

2007 metais Berlyno Bernsteino  Kompiuterinės neurologijos centro mokslininkai atliko nerimą sukėlusį eksperimentą. Jie įleido žmones į magnetinio rezonanso tyrimo aparatus ir paprašė juos paspausti vieną iš dviejų mygtukų, esantį priešais juos. Buvo prašoma pakartoti tą patį veiksmą kelis kartus, laisvai pasirenkant, kurį mygtuką paspausti.

Viena dalis rezultatų nerodė nieko naujo: mygtukas dar nebuvo paspaustas, o smegenų dalis, susijusi su sąmoningu sprendimu, nušvisdavo. Bet pažiūrėjus atidžiau, mokslininkai pastebėjo, kad jau prieš  6-7 sekundes iki paspaudimo prasidėdavo neuronų veikla, t.y. prieš priimant sprendimą. Šis bandymas prognozavo, kad žmogus labai susikaupęs svarsto, kokį sprendimą priimti. Mokslininkai buvo šokiruoti, nes šie rezultatai parodė, kad sprendimai nėra sąmoningi. Atvirkščiai, juos galima pavadinti  pasąmonės neurologiniais procesais, kurie pasibaigia, dar  prieš žmogui duodant komandą ir kontroliuojant savo veiksmus. Galime manyti, kad mes sąmoningai ketiname kažką nuspręsti, bet iš tikrųjų, mūsų pasąmonė jau viską nusprendė. Paspaudimo neatšauksi.

Šis eksperimentas buvo ne statistinis atsitiktinumas. Yitzhakas Frydas, Izraelio neurochirurgas, patvirtino išvadas, kai tyrė  atskirų neuronų aktyvumą. “Tam tikru momentu, kai veiksmai yra iš anksto nurodomi, žmogus juos įsileidžia į sąmonę,”- aiškino Frydas. “Sąmoninga valia atsiranda, ieškant sprendimo vėlesniame etape.”

Ką šis eksperimentas įrodo? Sukrečiančius dalykus. Ogi mes negalime turėti laisvos valios. Galima teigti, jog pasirinkimas yra  pasąmonėje, nors smegenys yra mūsų esybės dalis. Bet jei  menamu momentu pasirinkimas yra tik iliuzija – jei mūsų tikrosios mintys neturi jokios galios mūsų sprendimams, kaip galima šitai vadinti laisva valia priimtu sprendimu?

Pagalvokite apie tai, kiek ši idėja gali pakeisti pasaulį: įsivaizduokit žudiką, kuris bando gintis teisme. “Atsiprašau, – sako jis, – bet mano pasąmonė įsakė taip pasielgti!” Arba: “Aš negaliu būti kitoks, negaliu nevogti, nes tai įrašyta į mano DNR! “

Mokslininkams ši idėja nėra nauja. Pavyzdžiui, senovės graikai  manydavo, kad likimas yra nulemtas žmogaus gimimo metu ir kad nėra galimybės nuo likimo pabėgti. Klauskite Edipo; Orakulo pranašystė buvo galutinė ir nepakeičiama, net ir pabandžius jos išvengti, viskas baigdavosi kaip pranašauta. Daugelis Rytų kultūrų tiki neišvengiama karma ir likimu. Kalvinistų teologai tikėjo determinizmu, kaip  ir daugelis šiuolaikinių filosofų. Šiandien mąstytojai ir mokslininkai eina dar toliau, skelbdami, kad net “savojo aš” idėja yra iliuzija.

Kai kam tokie pavydžiai ir svarstymai kelia nerimą. Ar mes nebekontroliuojame savo gyvenimo? Daugelis atsakytų teigiamai. Beje, tai netgi nuramina vergą: jam nebereikia galvoti apie savo likimą, nes pasirinkimo nėra. Nedaug žmonių žino apie sudėtingų neurologinių tyrimų gudrybes, bet net jei ir žino, vistiek gyvena taip, tarsi jie negalėtų valdyti savo likimo ir veiksmų.

Pasaulis šiandien išgyvena laisvių paradoksą: žmonės niekada neturėjo tiek daug galios savo gyvenime, bet mes niekada nesijautėme tokie susvetimėję ir bejėgiai. Apibendrinus, galime teigti, kad nors ir gyvename demokratinėse visuomenėse, mes manome, kad  negalime modeliuoti pasaulio įvykių. Mes jaučiamės kaip lapai, kurie skrenda pavėjui. Pasaulis tapo per daug sudėtingas ir  vingiuotas, kad galėtume jį perprasti, jau nekalbant apie kontroliavimą. Todėl taip paprasta ir lengva pasakyti: ko aš noriu, kam man reikia sukti galvą? Mus apima apatija ir neviltis; galų gale, bus kaip bus.

Judaizmas turi ilgametę patirtį, nuginčydamas minėtas idėjas. Žydų tradicijos sako, kad buvome sukurti “pagal Dievo atvaizdą”, primygtinai reikalaujame iš individo ir kolektyvo atsakomybės. Galima sakyti, kad judaizmas yra mediatorius tarp žmogaus laisvės ir jo atsakomybės. Ši tema iškyla prieš  žydų šventes, nes mes susiduriame su atsakomybe, įvertindami savo sprendimus ir poelgius, mąstydami apie mūsų praeitį ir galvodami apie ateitį.

Per didžiąsias žydų šventes esame raginami atsinaujinti,  įsipareigoti. Mums sakoma, kad mes esame visi susieti, tvirtinama, kad tik kartu galime pakeisti pasaulį ir padaryti jį geresnį.

Būtent šioje sąvokoje glūdi prieštaravimas tarp mokslo ir žydų tikėjimo laisvąja valia. Berlyno eksperimentas buvo atliekamas su asmenimis, kurie buvo tiriami magnetinio rezonanso aparatu sterilioje laboratorijoje ir daromos išvados, atsižvelgiant tik į beprasmius sprendimus be realių pasekmių. Žinoma, tai nėra tikrasis mūsų gyvenimas, kuris vyksta aplinkoje, visai nepanašioje į laboratorijas, nes dauguma sprendimų sukelia realias pasekmes, bet svarbiausia, – mes negyvename savo gyvenimo kaip pavieniai individai. Esame socialinės būtybės, surištos su savo šeima, bendruomene, organizacija, tauta. Šiuolaikinės kultūros gal jau visa tai pamiršo, bet žydai savo tradicijų niekada nepamiršta. Štai kodėl tiek daug švenčių liturgijoje skiriama dėmesio kalbai su Dievu ne kaip “aš”, bet kaip “mes”.

Taigi laboratorijoje mūsų pasąmonė gali padaryti sprendimą, likus septynioms sekundėms iki sąmoningo “apsisprendimo” ir mes patvirtinsime šį sprendimą, tačiau realiame pasaulyje mes retai sprendžiame vieni. Pagalvokite apie abu sutuoktinius, dvi seseris, du kolegas, tėvus ir vaikus, stovinčius patalpoje, kurioje norima priimti sprendimą. Kaip mes galime paveikti vienas kitą per tas septynias sekundes trunkančią tariamą neišvengiamybę?

Kol mokslas priims galutinį verdiktą, mes galime  gyventi pagal žmogiškąją patirtį ir tikėti mūsų laisvąja valia. Isaac Bashevis Singer yra pasakęs: ” Žinoma, aš tikiu laisvąja valia, aš neturiu pasirinkimo”. Mes esame ištikimi savo svajonėms ir pasirinkimui. Šiuo metų laiku sakome, kad neturime kito pasirinkimo. Galime teigti, kad esame silpni ir neturime jėgų pasirinkti, todėl pasyviai priimame savo trūkumus, bet yra kitas kelias – pasirinkti, kuo norime būti ir – siekti savojo tikslo, kol tapsime  būtent tokia asmenybe.

Šiomis dienomis mes peržiūrime savo sprendimus. Mes galvojame, ar buvome ištikimi savo svajonėms ir norams? Mūsų neteisia jokia išorinė jėga, mes patys svarstom pagal savo supratimą. Ar mes nuveikėm tiek gerų darbų, kiek sugebėjome? Ar mes prisiėmėme atsakomybę už savo žmones ir savo pasaulį? Ar mes pripažinome savo blogus darbus sau ir prieš kitus, ar mes vis dar slepiamės už savo bejėgiškumo?

Šiuos Naujuosius metus būkime teisingi sau, juk mums suteikta privilegija pasirinkti ir tikėti, veikti ir numatyti. Kad visiems šie metai būtų pasirinkimų: didesnių ir geresnių. Ugdykime savyje sugebėjimą jausti ir suprasti tai, ką jaučia kitas žmogus – pasijusti kito kailyje, daugiau kuklumo, daugiau drąsos. Kad mūsų pasirinkimai atneštų mums taikos, klestėjimo ir džiaugsmo, ir kad mes kartu patirtume ekstazę, kurią suteikia žinojimas, kad ir mes sugebame pasiekti savo sielos gelmes ir žvaigždžių aukštybę.

Šana tova!

Iš anglų kalbos vertė Ilona Rūkienė