Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Šiauliuose garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatoma iš Šiaulių kilusio litvako skulptoriaus Michaelio Brennerio darbų paroda.
Eksponuojami visą gyvenimą kurti išskirtinių asmenybių bronziniai biustai, skulptūros. Ne vieną garsenybę įamžinusio Brennerio kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, jo talentą vertino vienas žymiausių pasaulio skulptorių Auguste`as Rodinas.
LRT.lt Holokausto atminimas Lietuvoje / AP nuotr.
Ketvirtadienį minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prieš 77-erius metus buvo išlaisvinta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla. Šiandien pagerbiame milijonus nekaltų žmonių, kurie tapo Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdyto genocido aukomis, rašoma Vyriausybės pranešime.
„Nusikaltimai žmogiškumui neturi senaties, o bėgantys metai dar labiau išryškina tragedijos mastą. Per Holokaustą netekome gausios Lietuvą kūrusios bendruomenės, jos praradimas mus nuskurdino. Šis skausmo testamentas įpareigoja kartų kartas nešti bendros atsakomybės už tai, kas nutiko, naštą ir dėti visas pastangas, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Kviečiu visus ne tik šiandien prisiminti Holokausto tragediją atiduodant duoklę kalendoriui, bet ir kasdien neužmiršti puoselėti toleranciją ir pagarbą žmogui“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Šiandien nulenkiame galvas ir prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo kitų gyvybes.
Jadvyga Bieliavska, ELTA
Sausio 27-ąją, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename / #WeRemember.
„Holokaustą išgyvenęs Italijos žydas rašytojas Primo Levis rašė apie savo bičiulę, išgyvenusią Birkenau koncentracijos stovyklą. Giuliana Tedeschi, pro savo kameros langelį pamačiusi krematoriumo kaminą, pasiteiravo vyresnės kalinės, kas čia dega. Ji išgirdo: „Čia degame mes.“ Išties tai ne vien šešių milijonų pasaulio žydų tragedija, o skausminga mūsų – kiekvienos valstybės – istorija, kuri stipriai kirto ir Lietuvai.
Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad šios istorijos pamokos primirštamos, negebant atsispirti pykčiams ir ultimatumams, kai prie valstybių sienų žvanga ginklai ir darosi ankšta žmogaus orumui. Pasaulis negali leisti, kad mirtis vėl taptų brangesnė už gyvybę. Tikiu, kad turime valios likti žmonėmis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
BNS LRT.lt
Ketvirtadienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, rengiama pasaulinė atminimo akcija #WeRemember /#MesPrisimename.
Lietuvos žydų bendruomenės ragino tą dieną aplankyti žydų žudynių vietas ir pagerbti nužudytuosius padedant simbolinį akmenuką.
Taip pat siūloma ant nusifotografuoti su užrašu #WeRemember/#MesPrisimename ir šia nuotrauka pasidalyti socialiniuose tinkluose.
Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Holokausto aukų pagerbimą rengia Pasaulio tautų teisuolių skvere.
Sausio 27-ąją visose sąžinę turinčiose pasaulio visuomenėse minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, skirta Holokausto tragedijos siaubams prisiminti ir perduoti šios tragedijos pamokas ateities kartoms. Pabrėžiu – šios dienos minėjimas ir realus įvykdytos tragedijos suvokimas yra, pirmiausia, sąžinės prieš savo praeitį ir ateitį klausimas.
Šiemet Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA) šiais metais ragina atkreipti dėmesį į Holokausto faktų iškraipymą ir imtis aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti. Deja, turime pripažinti, kad visame pasaulyje Holokausto tragedija tampa ne žmonių nežinojimo, o piktybiško neigimo bei akivaizdaus antisemitizmo pavyzdžiu.
Privalome kalbėti apie tai, kas vyko visoje Europoje, kas vyko visoje Lietuvoje. Tik nebandydami papudruoti savo šalies istorijos ir ją perteikdami augančioms kartoms, galime užkirsti kelią ateities tragedijoms.
Žvelgdama į šiandieninę Lietuvą, esu priversta pripažinti, kad vis dar neišmokome šios pamokos. Mūsų valstybei vis dar sudėtinga pripažinti nepatogias istorijos tiesas, vis dar nemalonu atrasti naujus istorinius faktus. Sunku suprasti, kodėl Lietuvos Respublikos Seime – piliečių atstovybėje – vis dar atsiranda iniciatyvos bei pasisakymai, bandant paneigti lietuvių įsitraukimą į savo bendrapiliečių – žydų – žudynes. Lieka tik guostis, kad šios iniciatyvos netampa vyraujančiomis nuostatomis ir nesulaukia platesnio palaikymo bei įteisinimo.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, minėdamas Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kviečia į teminius renginius, ekskursijas ir nemokamai apsilankyti Holokausto ekspozicijoje ir Samuelio Bako muziejuje sausio 27 dieną.
Sausio 26 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) kviečiame į monografijos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais” pristatymą. Renginyje dalyvaus: doc. Dr. Nerijus Šepetys, dr. Stanislovas Stasiulis, Saulius Sarcevičius ir dokt. Mantas Šikšnianas. Moderatorius – doc. Dr. Aurimas Švedas
Sausio 27 d. 12:00 val. Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12) ekskursiją lietuvių kalba ves muziejininkė-ekskursijų vadovė dr. Šarūnė Sederevičiūtė. Ekskursijų metu daugiau sužinosite apie vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – Holokaustą. Sekdami ekspoziciją, aptarsime svarbiausius įvykius, vietas, žmones ir jų likimus.
15:00 val. apžvalginę ekskursiją po Holokausto ekspoziciją anglų kalba ves muziejaus savanoris iš Austrijos Florian Edlinger.
Šiaulių kraštas.lt
12 valandą Holokausto aukos bus prisimintos prie Pirmojo geto vartų, minėjimas tęsis Pasaulio tautų teisuolių skvere, ten bus pagerbti Lietuvos didvyriai, nepabūgę ir karo metais gelbėję žydus. Minėjimas baigsis prie Antrojo geto vartų.
„Prieš daugiau nei 80 metų buvo didžiulė katastrofa, bet žmonija iš to nelabai pasimokė. Pastaruoju metu ir netoli mūsų sprendimų bandoma ieškoti vieni kitus gąsdinant ginklais. Ko gero, žmonės gyvena iliuzijų pasaulyje, įsivaizduoja, kad karas yra kaip kompiuteriniai žaidimai, pakariavai, nuspaudei mygtuką ir vėl visi gyvi. Žmonės, kurie išgyveno, žino, kad kare nebūna laimėtojų. Turime tai priminti, kad žmonės bent kažkiek susimąstytų. Dabar žmonės labai susipriešinę, atrodo, turėtų vienytis, kad nugalėtų pandemiją, bet matome dar didesnį susiskaldymą“, – sako Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.
S. Kerbelis džiaugiasi, kad pernai Šiauliuose pagal Ado Toleikio projektą buvo sutvarkytos abiejų getų vartų vietos, atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras – skveras lankomas turistų, jame vyksta isrtorijos pamokos.
Jungtinės Tautos, sausio 21 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią visas valstybes nares kovoti su Holokausto neigimu ir antisemitizmu, ypač socialiniuose tinkluose.
Izraelio pateiktą rezoliucijos tekstą, kurį parengti padėjo Vokietija, bendrai parėmė kelios dešimtys iš 193 Jungtinių Tautų valstybių.
Tačiau Iranas nepritarė šiai rezoliucijai ir pareiškė, kad Teheranas atsiriboja nuo jos teksto.
Rezoliucija „be jokių išlygų atmeta ir smerkia bet kokį Holokausto, kaip istorinio įvykio, neigimą, visiškai ar iš dalies“, teigiama jos tekste.
PAGAL MORDECAI WALFISH
Jidiš literatūra XX a.
Kas yra jidiš?
Žodis jidiš reiškia „žydas“. Kalbiniu požiūriu tai reiškia kalbą, kuria kalba aškenaziai – žydai iš Vidurio ir Rytų Europos bei jų palikuonys. Nors pagrindinis kalbos žodynas ir gramatika yra kilę iš viduramžių Vakarų vokiečių kalbos, jidiš kalba integruoja daugybę kalbų, įskaitant vokiečių, hebrajų, aramėjų ir įvairias slavų bei romanų kalbas.
Jidiš kalbos kilmė
Praneša Deutsche Welle.
2022-01-19
80-ųjų Wannsee konferencijos metinių išvakarėse Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paragino nepamiršti nacių režimo įvykdytų nusikaltimų, praneša Deutsche Welle.
„Kiekvienas prisiminimas apie nacizmo nusikaltimus reiškia ir užtikriną, kad tai nepasikartotų“, – antradienį, sausio 18 d., sakė Steinmeieris. „Demokratinėje valstybėje atsakingas yra kiekvienas“.
Tą pačią dieną Steinmeieris apsilankė konferencijos vietoje – viloje prie Wannsee ežero kranto, Berlyno priemiestyje, kur dabar yra memorialinis ir edukacinis centras.
„Negalime pamiršti, kas čia vyko prieš 80 metų, kai Vokietijos valstybės pareigūnai planavo Europos žydų genocidą“, – svečių knygoje rašė Vokietijos prezidentas. „Tegul ši atminimo ir informavimo kultūra padeda užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“.
Dar prieš Wannsee konferenciją nacių režimo vadovybė, vadovaujama Adolfo Hitlerio, nusprendė Europoje nužudyti 11 mln. Prieš tai jau būta trėmimų ir egzekucijų. 1942 m. sausio 20 d. susirinkimo tikslas – paspartinti genocido įgyvendinimą. Wannsee konferencijoje, kuriai vadovavo SS karininkas Reinhardas Heydrichas, dalyvavo valstybės ministerijų sekretoriai, aukšti NSDAP, saugumo aparato ir okupuotų rytinių teritorijų administracijos atstovai.
Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat pakomentavo dokumentinio filmo apie Wannsee konferenciją, numatytą sausio 24 d., transliaciją visuomeninio televizijos kanalo ZDF eteryje.
Prezidentas šį filmą pavadino ne tik įspūdingu, bet ir keliančiu nerimą. „Tai, ką matome ir patiriame, yra gerai veikiantis administracinis mechanizmas, padalinių koordinavimas, šablonai ir procesai, kurie, neskaitant susitikimo turinio, niekuo nesiskiria nuo tų, kurie vis dar egzistuoja ministerijose ir departamentuose“, – paaiškino Steinmeieris. „Mus stebina tai, kas įprasta, pažįstama, kelia siaubą ir sukuria nerimą.
Anot jo, totalitarines sistemas valdo ne tik „demonai ir monstrai“. Tai greičiau tai, kad „šiose sistemose yra susipynę tiek daug mažų varžtelių, kad individo atsakomybė tampa neatpažįstama ir nelieka prasmės jausmo.
Blogio banalumas yra bedvasė diktatūros biurokratija,- niekieno valdžia“, – sakė Steinmeier, turėdamas galvoje Hannah Arendt, vieną žymiausių moterų filosofių, išgyvenusių ir suvokusių svarbiausius XX amžiaus įvykius. Būtent Arendt įvedė „blogio banalumo“ sąvoką, kuria ji turėjo omenyje neapgalvotą paklusnumą dėsniams, ne tik nežmoniškiems, bet ir nukreiptiems prieš pačius gyvenimo pagrindus.
„Nebūkime niekas. Nevenkime atsakomybės“, – ragino Vokietijos prezidentas.
Šiandien džiaugiuosi, kad YIVO Žydų tyrimų institutas (YIVO) užbaigė Edwardo Blank YIVO Vilna suskaitmenintos kolekcijos projektą (EBYVOC), istorinę 7 metų trukmės, 7 milijonų dolerių kainavusią tarptautinę iniciatyvą, skirtą apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti YIVO padalintą prieškario biblioteką ir archyvines kolekcijas.
Šios Antrojo pasaulinio karo suskaldytos ir Niujorke bei Vilniuje esančios medžiagos dabar pirmą kartą buvo sujungtos skaitmeniniu būdu.
EBYVOC projektas, apimantis apie 4,1 mln. puslapių archyvinių dokumentų ir knygų, yra tarptautinė YIVO, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.
EBYVOC projekto užbaigimas yra epinis Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros išsaugojimo etapas. Jis buvo baigtas pagal grafiką ir neviršijant biudžeto, suteikiant pasaulinei auditorijai prieigą prie šių lobių per tam skirtą interneto portalą nemokamai.
YIVO ketina pradėti kitą didelį skaitmeninimo projektą šiais metais. 1992 m. YIVO gavo žydų darbininkų judėjimo Bund archyvą. Šis projektas, tris kartus didesnis nei EBYVOC, pirmą kartą pateiks medžiagą apie Bundą, žydų ir visuotinius politinius, darbo ir profesinių sąjungų judėjimus, taip pat medžiagą apie Holokaustą.
Thos Robinson (Getty Images) nuotr. / Lazdijų miesto Hevra Lomde Šas (Talmudo besimokančiųjų draugijos) Pinkas (bendruomenės metrikų knyga), 1836 m. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir YIVO Žydų tyrimų instituto Niujorke leidimu)
Šaltinis: 15min YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke pranešė, kad užbaigtas Edwardo Blanko Vilniaus kolekcijų projektas (EBVOCP) – istorinė septynerių metų 7 milijonų JAV dolerių vertės iniciatyva, kurios tikslas – apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti išsklaidytas prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas.
Vykdant projektą ši medžiaga buvo skaitmeniniu būdu sujungta specialiame interneto portale ir pirmą kartą tapo prieinama visame pasaulyje, pranešė Kultūros ministerija. „Šio projekto užbaigimas – svarbus etapas naujausioje YIVO instituto istorijoje ir mūsų pagrindinės misijos įgyvendinimo išraiška.
Juo pagerbiami didvyriai ir kankiniai, kurie rizikavo ir prarado gyvybes, kad išsaugotų šias knygas ir dokumentus, taip pat pagerbiami mokslininkai ir vizionieriai, kurie supranta, kad šios medžiagos reikšmė yra kur kas platesnė, nei puslapyje užrašyti žodžiai.
Esame dėkingi už mūsų partnerių Lietuvoje dalyvavimą, nenuilstamas archyvarų ir bibliotekininkų pastangas Niujorke ir Vilniuje bei dosniems rėmėjams, be kurių visa tai nebūtų įmanoma“, – sako Ruth Levine, YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto valdybos pirmininkė. Šis projektas – tai tarptautinė YIVO ir trijų Lietuvos institucijų: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.
„Šio reikšmingo projekto finišas kartu atveria ir naują atminties puoselėjimo puslapį. Jis padės užpildyti žinių spragas, išplėsti suvokimą apie regiono prieškario žydų gyvenimą, nutiesti tvirtas atminties jungtis tarp Vilniaus ir Niujorko. „YIVO Vilniaus projektas“ yra svarbus įsipareigojimas tiek visų pirma Lietuvai, tiek visam pasauliui: mes kiekvienas privalome semtis iš šio atsiveriančio begalinės informacijos vandenyno ne tik dėl būtinybės prisiminti, gerbti ir puoselėti. Mes privalome tai daryti, jei norime patys būti geresni ir kurti geresnį pasaulį“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/baigtas-yivo-zydu-moksliniu-tyrimu-instituto-niujorke-ir-triju-lietuvos-atminties-instituciju-bendras-projektas-1104-1625602?copied