Mokslas, Istorija ir Kultūra

LŽB pozicija dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų, susijusių su rašytojos R. Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo A. Ramanausko – Vanago veiklos atžvilgiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB)  reiškia susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų , susijusių su rašytojos R. Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo Adolfo Ramanausko- Vanago veiklos atžvilgiu.  Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtininačių  A. Ramanauskui- Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto.
Ragindama visas puses susilaikyti nuo skubotų pareiškimų, skatinančių visuomenės susipriešinimą, LŽB pabrėžia, jog  diskusija sudėtingais lietuvių-žydų istorijos klausimais turi vadovautis pagarbos, atvirumo, sąžiningumo principais.
LŽB gerbia privačios leidyklos „Alma littera“ teisę pačiai vykdyti ir plėtoti jos verslo strategiją. Tačiau LŽB laiko leidyklos sprendimus utilizuoti R. Vanagaitės kūrinius neproporcingais, ir galimai sudarančius prielaidas kilti visuomenės priešpriešai.

Laikantis nuomonės, kad istorinis teisingumas ir jo atkūrimas turi remtis profesionalių istorikų autentiškais dokumentais argumentuotais tyrimais, LŽB kviečia visuomenę, profesionalius istorikus ir šalies vadovus imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tolesniam visuomenės susiskaldymui ir nepakantumo sklaidai.

Stela žydų gelbėtojai Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje

Stela žydų gelbėtojai Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje

2015 m. Panevėžyje įvyko konferencija, kuri buvo skirta Pasaulio Tautų teisuolės Marijos Rusteikaitės  garbei. Joje dalyvavo svečiai iš Vilniaus – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, likusi gyva liudininkė Sulamit Lev išgelbėta iš pražūties, Panevėžio žydų bendruomenė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolės. Sulamitos pasakojimas apie 15-os žydų vaikų istoriją, kurie rado duonos kąsnį ir prieglobstį Antrojo pasaulinio karo metais, sulaukė didelio dalyvavusiųjų susidomėjimo. Tada ir gimė idėja, tapusi projektu, įamžinti Marijos Rusteikaitės atminimą Panevėžio mieste.

2017 m. spalio 27 dieną pagal projektą vyko stelos atidengimas  Marijos Rusteikaitės atminimui. Šis paminklas yra pirmas Lietuvoje, kai pagerbta gelbėtojusi žydus Holokausto metu Dievo apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė, visuomenininkė, medikė, pedagogė Marija Rusteikaitė. Atidengiant atminimo lentą Panevėžyje, dalyvavo  Panevėžio miesto vicemeras Aleksas Varna, kuris pabrėžė, kad Lietuva turi didžiuotis tokiais žmonėmis, kurie gelbėjo nekaltus žmones, rizikuodami savo gyvybėmis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuliansky pasakė, kad ši iškilminga ceremonija buvo įvykdyta Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolių, Panevėžio m. žydų bendruomenės, Panevėžio miesto vadovų dėka, jiems priėmus teigiamą sprendimą dėl Marijos Rusteikaitės vardo įamžinimo Panevėžyje. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė inicijuoja šį mums žydams labai svarbų sprendimą  įvykdyti Pasaulio Tautų teisuolių įamžinimą ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat ir Vilniuje.

Daugiau apie Marijos Rusteikaitės asmenybę papasakojo išgelbėta Holokausto metais likusi  gyva liudininkė Sulamit Lev. Ji iki šiol dėkinga Marijai  ir vadina ją “Motinėle”. Moters prisiminimus pagyvino jos atsinešti išgelbėtojų laiškai vienuolei bei paveikslas, kuriame pavaizduota prie Marijos Rusteikaitės klupanti pati maža Sulamit.

Skaityti plačiau
Panevėžio žydų bendruomenės padėka žydų gelbėtojai

Panevėžio žydų bendruomenės padėka žydų gelbėtojai

Sekundė.lt, Panevėžys

Panevėžyje iškilo pirma paminklinė lenta Lietuvoje, skirta žydų gelbėtojai Holokausto metu. Tokia padėka pagerbta šiame mieste pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris subūrusiai vienuolei, visuomenininkei, medikei, pedagogei Marijai Rusteikaitei. Akmeninė lenta II pasaulinio karo metais nusipelniusiai asmenybei iškilmingai atidengta ties J. Tilvyčio ir Krekenavos gatvių sankirta. Remiantis istorine medžiaga išsiaiškinta, kad būtent netoli šios vietos buvo įkurtas Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas bei jo ligoninė. „Visų pirma ši vieta, už kelių dešimčių metrų, mums buvo pati svarbiausia vienuolyno istorijos vieta, nes čia M. Rusteikaitė 1925–1936 m. būrė vienuoles, pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris. Ką tik baigusi Sankt Peterburgo medicinos universitetą iš Žemaitijos kilusi motinėlė įsijungė į Šventojo Vincento Pauliečio draugiją, siekdama padėti vargstantiems Panevėžio miesto ir apylinkių žmonėms. Prieš tai ji dėstė Kražių progimnazijoje matematiką ir geografiją, kitoje vietoje lenkų kalbą“, – savo pirmtakę prisiminė sesuo Leonora Kasiulytė, daug metų besidominti istorine asmenybe.

Skaityti plačiau
LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

Nuotraukoje: spalio 26-osios vakare Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje chalas kepė net 4 moterų kartos!

Linksmas, su klezmerių muzika, šokiais, gera nuotaika, „Beigelių krautuvėlės” skanumynais – taip vyko chalos kepimo šventė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Moterys, kas su vaikais, kas su draugėm, su šeimom minkė tešlą, pynė chalas, o po to iškeptas nešėsi namo.

Ar ne laikas Lietuvos duonos kepėjams sugrąžinti buvusį tikrąjį pavadinimą pynutei? Juk Chala – ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai, pirmosios tešlos gabalėlio. Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

   

Viso pasaulio žydai šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės rengė chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas – bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu susėsti prie šventinio Šabo stalo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė visus prisijungti prie užburiančio chalų kepimo veiksmo spalio 26-os, ketvirtadienio vakarą. Programoje tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su Rakija Klezmer Orkestar. Salės, kurioje buvo pinamos chalos, ekrane buvo matyti tiesioginės transliacijos per Facebooką iš įvairių pasaulio kampelių, kaip kepa ir linksminasi įvairaus amžiaus žydai.

Daugiau nuotraukų:

Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. spalio 27 d.

Žydų raštijos paveldo dokumentai, Antrojo pasaulinio karo metais paslėpti ir išsaugoti Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje (buvusiuose Knygų rūmuose), pristatomi Lietuvoje ir pasaulyje. Iki šiol manyta, kad neseniai atrasti rankraščiai, religiniai raštai, sinagogų ir jašivų įrašų knygos hebrajų ir jidiš kalbomis, kitas vertingas Vilniaus žydų kultūros palikimas per Holokaustą buvo sunaikintas.

Dešimt iš  dešimčių tūkstančių žydų dokumentų kolekcijos atrastų dokumentų pirmą kartą atverti visuomenei Žydų mokslinių tyrimų institute (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) Niujorke, kur bus eksponuojami nuo spalio 24 d. iki 2018 m. sausio.

Pasak Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovės dr. Laros Lempertienės, eksponatai buvo atrinkti taip, kad sukrėstų ir ne tokią jautrią Rytų Europos žydų kultūrai amerikiečių auditoriją.

Daugiau apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomą judaikos dokumentinį paveldą ir neseniai Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose atrastus žydų raštijos dokumentus žiūrėkite pokalbio su L. Lempertiene vaizdo įraše.

Skaityti plačiau

Šis savaitgalis – vienas Šabatas, vienas pasaulis!

Ši savaitė – pasaulio žydų vienybės savaitė. Nesvarbu, kur žydai begyventų, kokia kalba bekalbėtų, mus vienija mūsų tradicijos ir mūsų identitetas,- sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Ketvirtadienį Vilniuje  per šimtas Lietuvos žydų bendruomenės narių ir žydų kultūros entuziastų kepė šventines chalas, penktadienį  sinagogoje laukia ypatingas Šabatas. Jau antrus metus iš eilės prisidedame prie pasaulinio Šabato iniciatyvos. Kartu tai proga Lietuvai ir pasauliui išreikšti žydiškąjį solidarumą, pasidžiaugti sustiprėjusia ir visuomenei atsivėrusia Lietuvos žydų bendruomene, prisiminti mūsų Tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ sėkmę. Dabar Vilniuje gyvuoja to paties pavadinimo kone vienintelė košerinė kavinė Lietuvoje, o Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai veikia ne tik kultūros, paveldo, socialinėje bet ir Žmogaus teisių srityje – didžiuojasi būdama stiprėjančios Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nare.

Faina Kukliansky: “Linkiu, kad kad smagus chalų kepimas nuteiktų Jus šventiškai ir taikiai, o šilta Šabato laukimo nuotaika aplankytų kiekvieno namus. Linkiu, kad  diena, kai kepama chala, kuri veikiausiai ir įkvėpė lietuviškosios pynutės idėją, simbolizuotų ne tik pasaulio žydų vienybę, bet taptu švente visai Lietuvai”.

Vieną dieną. Vienas Šabatas. Vienas pasaulis!

Pranešimas spaudai

Vilnius, 2017-10-26

Viso pasaulio žydai jau ketvirtus metus iš eilės šiemet rengia chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas  –  bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu, laikantis visų taisyklių, susėsti prie šventinio Šabo stalo. Spalio 26-28 d. 1 milijonas žydų  susiburs 1 357 miestuose net 96 šalyse. Bus kepamos chalos, švenčiamas ypatingas Šabatas.

Globalus žydų socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai, apibūdinantys The Shabbos Project. Pernai tokį Šabatą kartu organizavo 6000 savanorių iš 95 šalių ir 1152 miestų, kalbančių 10 kalbų.  8000 moterų chalas kepė Buenos Airese, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams statyti, 10000 susirinko į Havdalos koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61 884 223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.

Skaityti plačiau
Išskirtinė charizmatiško lietuvio sėkmė: kineziterapeutas S.Tacas – paskutinė Niujorko garsenybių viltis

Išskirtinė charizmatiško lietuvio sėkmė: kineziterapeutas S.Tacas – paskutinė Niujorko garsenybių viltis

Žydų kilmės išeivis iš Lietuvos Samuelis Tacas, net ir sulaukęs 70 metų, vis dar vienas geidžiamiausių kineziterapeutų tarp JAV garsenybių. Vakarų medicinos patirtį susiejęs su Rytų technikomis, jis sukūrė unikalią kūno derinimo programą, kuri šou žvaigždes gelbsti nuo profesinių skausmų. Be to, jis pats sukasi muzikos pasaulyje, yra aistringas meno gerbėjas, sukaupęs didžiulę meno kūrinių kolekciją.
Jo pacientų galerijoje puikuojasi tokių pasaulinio garso asmenybių pavardės – dabar jau šviesaus atminimo menininkai: smuikininkas ir dirigentas Y.Menuhinas, M.Rostropovičius, dainininkas L.Reedas, baleto šokėja A.Danilova; taip pat kompozitorius A.L.Webberis, beisbolo žvaigždė M.Wilsonas, baleto šokėja N.Ananiašvili, aktorė K.Turner ir kt. Tačiau pats S.Tacas nesureikšmina savo pacientų ir net gali atsisakyti juos gydyti, jeigu mato, kad šie patys nesistengia. Lietuvoje jis vieši savo naujos knygos, parašytos kartu su bendraautore Inga Liutkevičiene, „Trigubas gyvenimas“ pasirodymo proga. Tai autobiografinė knyga, kurioje telpa visa šios charizmatiškos asmenybės patirtis, kuri tikrai neeilinė.

Skaityti plačiau
Istorijos pamokos Kauno tvirtovės IV forte

Istorijos pamokos Kauno tvirtovės IV forte

2017-10-21 Kauno  IV forte (Kauno miestas, Plytinės g. 15) vyko asociacijos “Kauno tvirtovė” sezoninės veiklos šventės uždarymas.Šventės metu rikiavosi asociacijos įgulos, buvo keliamos Lietuvos valstybinė, Kauno miesto bei asociacijos vėliavos.  Po to prof. Jonas Vaičenonis, prof. Arimantas Dumčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir kiti švečiai tarė sveikinimo žodžius renginio organizatoriams.  Kauno IV-ojo forto visuomeninis komendantas A. Steponenko pristatė istorinių nuotraukų ir kitų socialinių artefaktų parodą.  Architektas- dailininkas J. Lukšė pristatė savo parodą Kauno tvirtovė piešiniuose. Prof. V. Rakutis renginio dalyvius supažindino su Kauno IV forto istoriją, pristatė kokie buvo atlikti darbai forto teritorijoje, kokie yra informaciniai stendai bei kokie galimi ateities planai.  Renginio pabaigoje vyko vaišės “Tvirtovės užkandžiai” — šventės dalyviai buvo vaišinami koše ir, žolelių surinktų forto teritorijoje, arbata.

 

Kauno tvirtovės fortai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu. Kauno IV-asis fortas buvo  pastatytas 1883–1889 m., rekonstruotas ir modernizuotas 1892–1894, 1904–1908 bei 1914 m. Netoli  Kauno IV-ojo forto yra  pastatytas paminklinis akmuo su  įrašu: ,,ČIA IV FORTE 1941 M. NACIAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI NUŽUDĖ 4000 ŽYDŲ. VIEN RUGPJŪČIO 18 D. – DAUGIAU KAIP 500 KAUNO GETO INTELIGENTŲ”.

Skaityti plačiau

Įteikta 28-oji Respublikinė Lauryno Ivinskio premija

Spalio 20 d. Kuršėnuose vyko Lietuviškojo kalendoriaus šventė. Šventė tradiciškai prasidėjo minėjimu, gėlių ir žvakučių padėjimu ant pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo Lauryno Ivinskio kapo Kuršėnų miesto senosiose kapinėse. Birbynininkas Alvaidas Bernotas atliko kelis kūrinius, o Kuršėnų garbės pilietė, L. Ivinskio Kalendorių muziejaus įkūrėja Sigita Lukienė pasidalino gražiais žodžiais apie L. Ivinskį.

Vėliau minėjimas persikėlė į Padarbos mišką. Čia, prie Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Į iš akmenėlių sudėliotus Lietuvos žemėlapio kontūrus, visi minėjimo dalyviai žuvusių atminimui padėjo po akmenėlį su užrašytais žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Žydų bendruomenės vyrai sukalbėjo maldą, o šio minėjimo prasmingumu ir svarba džiaugėsi Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai. Į susirinkusius kreipėsi ir istorikas Rolandas Tamošaitis.

Po minėjimo, visi rinkosi Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje. Čia įteikta XVIII Respublikinė Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. Juo išrinktas, labiausiai premijos skyrimo nuostatus atitinkantis Žydiškas kalendorius  „Pasaulio tautų teisuoliai“, kurį išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Šio kalendoriaus sudarytojai Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras užrišo vardinę juostą ir įteikė piniginę 290 € premiją bei padėkos raštą. Atminimo dovaną įteikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis. Sveikinimo žodžius ir gėles perdavė LR Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos padėjėja Ada Grakauskienė. Tautine juosta, gėlėmis ir atminimo dovanomis apdovanota ir Holokausto liudininkė Sulamit Lev.

Gerų įvertinimų ir rekomendacijų apdovanoti sulaukė dar vienas kalendorius. Tai „Šiaulių rajono kultūrinių renginių kalendorius“. Jo sudarytojams Laimutei Varkalienei ir Zigmui Ripinskiui įteiktos Šiaulių rajono savivaldybės atminimo dovanos.

Padėkos žodžius tarė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atstovai.

Žiūrovams nuostabias dainas dovanojo Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ muzikantai.

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacija

Renginio nuotraukos:

Skaityti plačiau
Neivaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto

Neivaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto

Rosita GARŠKAITĖ, Kostas KAJĖNAS, Bernardinai.lt

Pieštuku ir mėlynu rašalu prirašyta nedidelė kanceliariniams tikslams skirta užrašinė su liniuotais puslapiais apima laikotarpį nuo 1941 m. birželio pabaigos iki 1943 m. balandžio, kai prasidėjo galutinė Vilniaus geto likvidacija ir nauja masinių žudynių banga Paneriuose. Ten atgulė ir dienoraščio autorius.

Visą straipsnį skaitykite ČIA

Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017

Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017

Žydų pavasaris, globalus socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai apibūdinantys The Shabbos Project.

Pernai vieną šabatą kartu organizavo 6000 savanorių, 95 šalyse, 1152 miestuose, kalbėjo 10 kalbų, 8000 moterų chalas kepė Buenos Aires, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams išstatyti, 10000 susirinko į Havdalą koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61884223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.
Tapkite šio stebuklo dalimi, organizuokite Šabato vakarienę savo namuose, džiaukitės Havdala muzika.

Kviečiame kartu kepti chalas ir kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ruoštis šiam nuostabiam vakarui. Spalio 26 d. nuo 18.00 val. Registracija:>> goo.gl/Pi5X7k

Dalinamės Beigelių krautuvėlės penktadienio chalos receptais:

Klasikinė chala 

Išeina: 2 chalos po 300 gr ir 1 mini arba viena šeimyninė

Vanduo – 150-200 ml

Skaityti plačiau

Keli komentarai po M.Laurinkaus straipsnio „Mokiniams sakysime visą tiesą ar tik sau naudingą?“

lrytas.lt

19 vilkmergietis

A.Hitleris buvo nacistines Vokietijos vadovas. K.Škirpa bandė įlįsti A.Hitleriui and Co be muilo į viena vietą. K.Škirpa perkėlė nacistinės idėjos į Lietuvą, kurių pagrindinis bruožas ir buvo aršius antisemitizmas. Ponas M. Laurinkus mėgina gudrauti ir ginti bendrapartietį L.Kasčiūną. Varna varnai akies nekerta.

27 Ko bijo meras

Vilniaus meras Šimašius, ne sykį yra ragintas nukabinti lentą Vetrai, bet atsisakė tai daryti. Matyt bijo. Ko? Gal Įtakingo žmogaus, kurio tėvas, teisingiau jo pavaldiniai, Kaune statė konclagerį žydams, kuriame anieji ir buvo vėliau sušaudyti.

28 vilkmergietis

Sutikdamas užimti premjero postą, K.Škirpa pageidavo, kad vyriausybėje būtų Rapolas Skipitis bei Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Toje vyriausybėje, be premjero K.Škirpos, buvo 11 ministrų: 4 vilniečiai (Vytautas Bulvičius, Vladas Nasevičius, Vytautas Statkus, Jonas Masiliūnas), 6 kauniečiai (Juozas Ambrazevičius, Jonas Matulionis, Adolfas Damušis, Balys Vitkus, Juozas Pajaujis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir berlynietis Rapolas Skipitis bei valstybės kontrolierius Pranas Vainauskas.

34 del Skirpos

visiskas idiotizmas iaskinti kad Skirpa buvo provokiskas” bet ne “pronaciskas” – lygtais 1941 jau nebutu WW2 ikarstis, kai buvo nukariuta Lenkija, Prancuzija, Danija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija – o Skirpa su vokieciais dar zaidzia? jei butu zaides tik iki karo pradzios – tebubnie, bet jau karo metu ti reiskia kad jis buvo ne tik antisovietineje, bet ir antibritiskoje, antiprancuziskoje ir antiamerikietiskoje koalicijoje su visomis pasekmemis. su VISOMIS. Net generolas Denikinas savo liku kariaves su sovietais nesutiko su JOKIAIS vokieciu siulymais net ir gasdinamas… todel geriausia butu ta Skirpa pamirsti kuo greiciau kad dar i koki suda neilipti..

36

Jokiu būdu negalima palikti ramybėje. Reikia išaiškinti viską iki galo ir paviešinti. Atsiprašau, tamstele, bet mums tikrai nereikia “herojų” su kvapeliu. Ir kas čia per žodis “svetimas”? Tuos, kurie žmones į duobes varė ir šaudė, vadiname žydšaudžiais. O kaip reikia vadinti tuos, kurie jiems vadovavo?

Skaityti plačiau

Mokiniams sakysime visą tiesą ar tik sau naudingą?

Mečys Laurinkus. lrytas

Verčiant (laikinai paimant restauruoti) Žaliojo tilto „balvonus“ natūraliomis lauko sąlygomis, be specialių priemonių, girdėjau priekaištą:  o patys griovėjai pavadina gatves ir kabina atminimo lentas „herojams“, kurie prisidėjo prie žydų šaudymo. Visuomenė domisi istorija, skaito, girdi diskusijas ir vertina valdžios sprendimus.

Mokytojams dar ilgai gali tekti nepraleisti progos patylėti.  O į labai įkyrų vaikų klausinėjimą atsakyti:  buvo labai sudėtingi laikai.  Iš tikrųjų – ir sudėtingi, ir paprasti. Lietuvos situacija buvo labiausiai komplikuota jos istorijoje.  Tačiau individualus pasirinkimas blogio atžvilgiu, kaip ir visais laikais, buvo paprastas – taip arba ne.

Skaityti plačiau
Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkotas – derliaus nuėmimo šventė bei prisimenama žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė ar šeima palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri išliks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių. 

Skaityti plačiau
Aba Kovneriui – žydų kariui ir poetui – 100 metų

Aba Kovneriui – žydų kariui ir poetui – 100 metų

Nuotraukoje: Aba Kovneris tarp žydų partizanų ir geto pogrindininkų 1944 liepos 14 d. (stovi centre, Iljos Erenburgo nuotrauka)

Aut. Prof. Pinchos Fridberg, Vilnius, specialiai laikraščio „Obzor“ interneto puslapiui

Rašau iš anksto: iki garsaus žmogaus jubiliejaus liko pusmetis. Tačiau apsispręsti reikia jau šiandien.

Neieškokite lietuviškoje Vikipedijoje  legendinio litvako Abos Kovnerio – žydų pasipriešinimo hitlerinei okupacijai Lietuvoje didvyrio, kovotojo už Izraelio Nepriklausomybę, žinomo poeto ir rašytojo puslapio – jo ten nėra. Hebrajų ir anglų kalbomis apie jį Wikipedijoje rašoma, yra ir rusų, ir lenkų yra, o lietuvių – nėra.

Nenusipelnė. Kiekviena tauta turi savo didvyrius.2018 kovo 14 d. Aba Kovneriui Z“L* sukanka 100 metų.

Tikiuosi, jog Lietuvos žydų bendruomenė šį reikšmingą įvykį prisimins.

Aba mokėsi „Tarbut“ gimnazijoje, kuri buvo Vilniuje, Pylimo 4, būtent tame pastate, kuriame dabar yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Todėl, manau, pakabinti memorialinę lentą (lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis) šio pastato fojė „pats Dievas“ liepia.  Numanau, kad kils klausimas: kodėl fojė, o ne ant pastato fasado? Mano atsakymas: nenoriu, kad memorialinės lentos problema nugrimztų į „derinimo“ bedugnę.

2017 rugsėjo 23 d. Izraelio valstybinis radijas „Rešet bet“ skyrė valandos trukmės laidą Abo Kovnerio mirties 30-mečiui.  Ji prasidėjo ir užsibaigė Žydų partizanų himnu «zog nit keyn mol, az du geyst dem letstn veg» (Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu keliu“). Laidą vedė žinomas Izraelio žurnalistas ir istorikas Icchakas Nojus. Joje dalyvavo taip pat istorikė prof. Dina Porat, rašytojas Miki Cur, karo už Izraellio Nepriklausomybę dalyvis, buvęs teisėjas Avraamas ben Doras. 

Skaityti plačiau