Mokslas, Istorija ir Kultūra

Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaiko liudijimas

Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaiko liudijimas

Šiomis dienomis prisiliečiau prie istorijos, kuri man asmeniškai ilgą laiką buvo nutylėta. Nors apie ją jau kalbama, rašoma, ji pripažįstama, tačiau man buvo tartum kita, kitų istorija. Viename pirmųjų savo dienoraščio sakinių tuomet keturiolikmetis Icchokas Rudaševskis užrašė: „Dar niekada gyvenimas nebuvo toks saulėtas, linksmas ir nerūpestingas kaip 1941-ųjų vasarą“. Tačiau po nepilnų dviejų metų Vilniaus geto vaikis dienoraštyje palieka paskutinį sakinį: „Kiekvieną akimirką mums gali nutikti blogiausia…“ Tarp šių dviejų sakinių išsitenka ištisa istorija, kuri septynis dešimtmečius buvo paslėpta, neįdomi, nereikalinga.

Žinau, kad istorikams ar daugiau besidomintiems anais laikais čia nėra nieko naujo. Na, ar beveik nieko. Daug kas užrašyta, parodyta, papasakota, įamžinta. Neabejotinai, kažkas pasakys, kad per mažai. Kažkam gal ir to bus per daug. Nesiginčysiu nė su vienu. Man įdomus Icchokas ir jo atviras kalbėjimas nieko neslepiant, nieko nepagrąžinant, jo skaudus ir neįtikėtinai brandus liudijimas iš miesto, kurio gatvėmis aš šiandien laisvai vaikštau.

„Tikiu, kad viskas turi būti užrašyta“ – savo nežinios ir baimės dienomis Vilniaus gete užrašė paauglys Icchokas, kurio dienoraštis nėra tik paminklas nužudytiems Lietuvos žydams. Tai ir galimybė tiesai, atveriančiai kelią į žinojimą, supratimą, atleidimą. Į gyvenimą, kupiną prieštaravimų ir netikėtumų.

Apie šį unikalų leidinį (jį kūrė knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, jidiš kalbos redaktorė Akvilė Grigoravičiūtė ir kt.) Gediminas Kajėnas kalbina I. Rudaševskio dienoraščio vertėją, literatūrologą Mindaugą Kvietkauską.

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Kasmet Lietuvos žydų bendruomenėje rengiama Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių Barmicvos, Batmicvos tradicinė šventė. Iškilminga ceremonija prasideda Vilniaus Choralinėje sinagogoje, po to moksleiviai su tėvais ateina į Jašos Heifetzo salę Lietuvos žydų bendruomenėje ir šventė tęsiasi.

Tėvai ir vaikai susirenka į reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą: Barmicvą ir Batmicvą,  švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės – 12 metų. Pagal Torą, nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus.

Šventę vedė hebrajų kalbos mokytojai Motti Feigin (mokytojas iš Izraelio) ir Ruta Reches, pasveikinę vaikus, tapus suaugusiais. Šviečiantys nuo šypsenų ir jaudulio vaikų ir tėvų veidai, ir žinoma gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo, su pasididžiavimu, žvelgiančio į savo auklėtinius, išaugusius jo akyse. Direktorius prisiminė savo Barmicvą, švęstą prieš 55 metus Telšiuose su tėvais ir seneliais, kai ant šventinio stalo tais laikais garavo puode bulvės ir kotletai, kepti ant ugnies, o didžiausia dovana buvo laikrodis, kuris dar tiksi iki šiol, nes padovanotas iš širdies…

M.Jakobas priminė visiems, kad nei viena mokykla Lietuvoje nesulaukia tiek sveikinimų ir pagarbos. Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas atsiuntė sveikinimą, kuriame Izraelio vardu linki didžiausios sėkmės vaikams jų pasirinktame gyvenimo kelyje.

Gimnazijos direktorius iškilmingos dienos proga įteikė visiems moksleiviams asmeniškai po sveikinimą, kiekvienam surasdamas malonius žodžius.

Moksleivius su labai reikšminga diena jų gyvenime sveikino Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir į teikė dovanas kiekvienam nuo bendruomenės.

Tėvų vardu visus sveikino Daniel Gurevich.

Puošnioje salės scenoje ant stalo sustatytas žvakes degė visi švenčiantys Barmicvą ir Batmicvą, tardami, už ką jas uždega: už senelius, tėvus, už LŽB, Jeruzalę, Izraelį, Holokauste žuvusius vaikus…

Moksleiviai su savo mokytoja, kuri profesionaliai parengė, o vaikai  suvaidino įdomias istorijas – vaizdelius iš žydiško gyvenimo. Jie taip pat demonstravo hebrajų kabos žinias, taisyklingai kalbėdami scenoje. Gimnazijoje dirba ir mokytojai iš Izraelio, kuriuos atsiunčia Izraelio Švietimo ministerija į Šolomo Aleichemo mokyklą. Šventę vainikavo puikiai atlikta daina, sulaukusi nuoširdžių plojimų.

Tel Avive pristatyta Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis” (papildyta nuotraukomis)

Tel Avive pristatyta Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis” (papildyta nuotraukomis)

Renginio nuotraukos Mildos Rūkaitės.

Iškilmingame knygos pristatyme ( 2018 05 16 ) dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas su žmona.

Knygos pristatymas vyko Tel Avive, Beit Vilna – Vilniaus litvakų namuose, svečius priėme Beit Vilna vadovė Miki Kantor (nuotraukoje – pirma dešinėje). Taip pat dalyvavo Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje direktorių tarybos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.

Į pristatymą atėjo Icchoko Rudaševskio puseserės Sorė Vološin (pirma kairėje) ir Golda Rudaševsky (dešinėje). Sorė Vološin pabėgo iš Panerių žudynių, kur buvo sušaudyta jos ir  Icchoko Rudaševskio šeima. Sorė Vološin – mergaitė, suradusi Icchoko dienoraštį geto slėptuvėje, po karo jis buvo išleistas įvairiomis kalbomis, tik šiemet pagaliau išleistas ir lietuvių kalba.

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ yra vienas svarbiausių gete parašytų istorinių liudijimų  – autentiškų Holokausto ir Vilniaus geto istorijos dokumentų. Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva sutelkta daug pastangų išversti jidiš rankraščio tekstą į lietuvių kalbą, surinkti archyvinę medžiagą, skirtą pirmajam “Vilniaus geto dienoraščio” leidimui lietuvių kalba.

Šeimos nuotraukoje: viršuje – Icchokas Rudaševskis, dešinėje – Sorė Vološin

„Man atrodo, kad mano žodžiai ant popieriaus parašyti krauju“ –  Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.15-os metų gete sulaukęs Icchokas buvo nužudytas su savo šeima Paneriuose. Jad Vašemo muziejaus duomenimis, Holokausto metu Europoje nužudyta apie 1 milijoną žydų vaikų.

Rengiant knygą, dirbo vertėjas Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, poetas, literatūrologas, jis dalyvavo ir Tel Avive knygos pristatyme kartu su dailininke Sigute Chlebinskaite, kūrusia knygos iliustracijas.

Ruošiant knygą, ženkliai prisidėjo Niujorko YIVO institutas, kuriame saugomas Icchoko Rudaševskio rankraščio originalas, taip pat Jad Vašem muziejus Izraelyje, Vašingtono Holokausto muziejus, Lietuvos archyvai, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

Nuotraukoje – smuikininkas Jokubas Zalcmanas griežia smuiku, kuriuo griežė Vilniaus geto smuikininkai. Trys išlikę geto smuikai padėti ant stalo, juos restauravo Amnonas Wainšteinas.

Daugiau nuotraukų galerijoje.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su Yad Vašemo muziejaus vadovu

Nepaisant neramumų , šiomis dienomis kilusių  Jeruzalėje ir itin įtemptos darbotvarkės Yad Vashem direktorato pirmininkas Avner Shalev 2018-05-15 skyrė savo laiką susitikimui su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kuri įteikė jam Icchoko Rudaševskio knygą, aptarė šios knygos svarbą tolimesniam Lietuvos visuomenės Holokausto suvokimui.
Avner Shalev labai teigiamai įvertino  nuoseklų LŽB pirmininkės ir bendruomenės darbą Holokauto įamžinimo ir žydų kultūros sklaidos srityse.

Avner Shalev stovi centre, šalia Fainos Kukliansky.

Avner Shalev Pasaulinio Holokausto atminimo centro Yad Vashem direktorato pirmininkas nuo
1993 m.  Nuo pat savo kadencijos pradžios A. Shalev stengėsi perteikti Holokausto atminimą ir švietimą taip, kad šią katastrofą suprastų XXI amžiaus žmonės. Toks jo tikslas Yad Vashem veikloje. Jis atidarė Tarptautinę Holokausto studijų mokyklą, taip pat plečia Yad Vashemo archyvus ir tyrimų objektus. Jis yra Holokausto istorijos muziejaus, atidaryto 2005 m. vadovas ir Yad Vashem pastovios ekspozicijos apie žydus Auschwitz-Birkenau valstybiniame muziejuje, atidarytame 2013 m. kuratorius.

Šiandien Tel Avive pristatoma Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis”.

Pristatymas vyks hebrajų kalba, todėl publikuojamas skelbimas yra taip pat hebrajų kalba.

Europos dienos šventė Kalvarijoje

 

2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kultūros paveldas vienija Europą bendra istorija ir vertybėmis. Kiekvienas miestelis turi savo istorinius pastatus, tradicijas, papročius – visa tai – maža dalelė Europos kultūros paveldo. Praskleidus Kalvarijos istorijos uždangą, iškyla svarbaus Sūduvos miesto paveikslas, kuris savo reikšme nenusileido didiesiems Lietuvos miestams. Tuometinė Kalvarija buvo vadinama Žydų Kalvarija. Iš to laikmečio mieste yra išlikęs Žydų sinagogų kompleksas – vienintelis Lietuvoje. Taip pat išlikusios gatvės menančios žydų kromelius, vaistines, fotoateljė ir kitas vietos gyventojams svarbias įstaigas. Visa tai –  mūsų krašto kultūros paveldas.

Gegužės 9 d. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Europos dieną, visas veiklas skyrė savo krašto kultūros paveldo pažinimui, gyventojų aktyvinimui jį naujai atrasti ir puoselėti.

Renginys prasidėjo pažintine ekskursija „Žydų pėdsakai Kalvarijoje“. Jos metu istorikas, kraštotyrininkas Alvydas Totoris gausų būrį savo krašto istorijos mylėtojų, vedė Kalvarijos miesto Laisvės gatve (o ji –  seniausia ir pagrindinė gatvė mieste), pasakojo  kiekvieno namo istorijas, kartu supažindindamas ir su miestelio praeitimi. Pažintinės ekskursijos programos paskutinė „stotelė“ –  Kalvarijos sinagogų kompleksas, kur pažintis su miestelio istorija tęsėsi pristatant senose fotografijose užfiksuotus architektūrinius objektus.

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.

Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.

 „Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:

Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino,  vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.

Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

Sveikiname LR Seimo vienbalsį sprendimą paskelbti 2020-uosius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vertiname, kad ši iniciatyva buvo aptarta kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Laikome tai svarbiu ir tęstiniu Lietuvos įsipareigojimu atsigręžti į Lietuvos žydų istoriją ir skirti jai deramą dėmesį valstybiniu lygmeniu.  

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, nusprendė 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1289(3) vieningai balsavo 92 Seimo nariai.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir jų visuomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos.

Šiuo sprendimu siekiama puoselėti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, kaip neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį ir plėtoti visų gyvenančių Lietuvoje ir išvykusių iš Lietuvos žydų tautybės asmenų bendrystės su Lietuvos valstybe santykius.

Seimas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo komisiją, kuri iki 2019 m. vasario 1 d. parengtų Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo priemonių planą, ir biudžete numatyti lėšų šiam planui įgyvendinti.

 

 

Paul Monty. Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas

Unikali istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu knyga „Vilniaus kelrodis“, pasirašyta Paulio Monty pseudonimu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung“ laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m. I-ojo pasaulinio karo metu Vilnius vokiečių kariams, tarnaujantiems Rytų fronte, įgijo tranzitinės geografijos prasmę. Tai buvo miestas, pasak P. Monty, jungiantis svetimą ir mažai pažistamą kraštą su gimtaisiais namais ir tuo pačiu primenantis apie prarastas taikaus gyvenimo galimybes. „Vilniaus kelrodis“ kviečia keliauti po miestą vietinio gyventojo žingsniu. Tokia miesto pažintis, skelbia P. Monty, – ypatinga meno forma, sudaranti kievienam keliautojui galimybę pajusti kūrybinę laisvę.

Nutaręs išsiaiškinti, kas gi slepiasi po Paulio Monty pseudonimu, žymus sociologas, kultūrologas, Kanadoje gyvenantis mokslininkas Laimonas Briedis po ilgų tyrinėjimų neseniai identifikavo, kad „Vilniaus kelrodis“ iš tiesų yra parašytos dviejų autorių – Paulio Fechterio ir Montague’o Jacobso. Abu rašytojai buvo Vokietijos publicistai ir literatūros veikėjai: P. Fechteris (1880–1958) garsėjo kaip vienas iš pirmųjų ekspresionistinio meno kritikų Europoje, o M. Jacobsas (1875–1945) buvo žymus teatrologas ir dramaturgas. Nors P. Fechteris ir M. Jacobsas buvo draugai, „Vilniaus kelrodis“ – vienintelis žinomas jų kūrybinio bendradarbiavimo kūrinys.

Paul Monty knygą apie Vilniaus gyvenimą prieš šimtmetį vertė Aida Ivinskis, išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“.

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko Navias ir Frame šeimų palikuonys, kuriuos iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas.  Jų kelionės tikslas – ištirti savo giminės šaknis ir kuo daugiau sužinoti apie prosenelius.

Prie puodelio arbatos svečiai papasakojo šeimų istorijas. Jų šaknys prasidėjo Lietuvoje, Raguvos miestelyje. 1894 m. Raguvoje  gimė ir gyveno jų prosenelis Isaak  Frame, turėjo odos dirbtuvėles, o prosenelės šaknys Pašventinyje, Šiaulių rajone.

XX a.  pradžioje Isaak Frame ir Navias šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Vėliau apie 1900-1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją.

Malonioje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams  papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių  žydų istoriją, parodė dokumentinį filmą, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu  atvykusieji  apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejaus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ nuotraukas.

Susitikimo pabaigoje svečiai nuoširdžiai padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą ir suteiktą jiems labai vertingą istorinę informaciją, palinkėjo kuo geriausios kloties.

 

         

 

Kaune aptartos  nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės

Kaune aptartos nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės

LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininke Faina Kukliansky apžiūrėjo avarinės būklės buvusios Kauno chasidų sinagogos pastatą. Susitikime taip pat dalyvavo kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus  vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas bei  dabartinio pastato valdytojo- Vilniaus dailės akademijos- Kauno fakulteto dekanas bei Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

Dalyviai aptarė buvusios Chasidų sinagogos pastato- autentiško nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gaires. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas ir aktyvūs nariai Seimo Pirmininkui pristatė dabartinius žydų bendruomenės poreikius, akcentuodami funkcionalios sinagogos reikalingumą. Ši, dar 1880 m. statyta sinagoga, ją restauravus, būtų viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri realiai atliktų maldos namų funkcijas, galėtų tarnauti bendruomenės nariams kaip bendruomenės religinis-kultūrinis centras. Antra pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė šiuo metu vienija daugiau kaip 300 žydų.

 

Vilniuje paskirta vieta atminimo ženklui Pasaulio Tautų Teisuoliams

2018 m. balandžio 26 d. raštu Vilniaus m. savivaldybės meras Remigijus Šimašius  pritarė 2016 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siūlymui statyti paminklą Pasaulio Tautų Teisuoliams Misionierių sodo teritorijoje, netoli Onos Šimaitės gatvės.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja už tarpinstitucinį susitelkimą spręsti valstybinės reikšmės Pasaulio Tautų Teisuolių atminties įamžinimo klausimą.

20180426102504
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centre spektaklis “Nutildytos mūzos”

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centre spektaklis “Nutildytos mūzos”

Gegužės 8 d. 17.30val. Tolerancijos centre asociacija „Rokiškio teatras“ pristato spektaklį “NUTILDYTOS MŪZOS”. Režisierė Neringa Danienė

Asociacija “Rokiškio teatras” ir Rokiškio krašto muziejus 2016-2017 m. bendradarbiavo projekte „Nutildytos mūzos“. Pagal muziejininkų surinktą medžiagą bei jaunos poetės Matildos Olkinaitės išlikusį dienoraštį buvo sukurtas scenarijus ir pastatytas spektaklis „Nutildytos mūzos“ apie Panemunėlyje tarpukaryje gyvenusių žydų Olkinų šeimos tragišką istoriją. „Nutildytos mūzos“ respublikinėje mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ ( dalyvavo 82 teatrai) pateko į geriausių 2015-2016 m. spektaklių dešimtuką. „Atspindžių“ komisija ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjunga nominavo pastatymą net penkioms statulėlių „Tegyvuoja teatras“ nominacijoms, vieną statulėlę spektaklio kūrėjai laimėjo.

Režisierė Neringa Danienė rašo, kad kuriant spektaklį paaiškėjo, kad Olkinų šeimos sušaudymo vieta miškuose netoli Kavoliškio žinoma tik apytikriai, visiškai apleista, niekaip nepažymėta. Jaunutės talentingos poetės Matildos Olkinaitės eilėraščių rinkinys taip niekada ir nebuvo išspausdintas. Tik 2008 m. Rokiškio krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“ iš užmaršties prikėlė ir išspausdino per stebuklą išlikusio Matildos dienoraščio tekstus. Matildos eilėraščiai ir dienoraštis, ilgus metus slėpti po Panemunėlio bažnyčios altoriumi, šiuo metu saugomi prof. Irenos Veisaitės archyvuose. 

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune A. Mapu g. įsikūrusios galerijos “Ars et mundus” kieme ketvirtadienio vakarą visuomenei buvo pristatyta hebrajų romano pradininkui pasaulyje, Kaune gyvenusiam ir kūrusiam rašytojui Abraomui Mapu (1808–1867) skirta skulptūrinė kompozicija. Kompozicijos autoriui skulptoriui Martynui Gaubui pavyko sukurti be galo šiltą, valiūkišką, gerai nuteikiančią ir kviečiančią prisėsti šalia kadaise neatskiriama žydiškojo Kauno dalimi buvusio rašytojo figūrą.

Projekto sumanytojas ir pagrindinis jo variklis VŠĮ “Artkomas” bei Kauno menų inkubatoriaus projekto vadovas Olegas Darčanovas džiaugėsi, kad naujasis mažosios architektūros objektas Kaune sutraukė ne tik gausų žmonių būrį į jo pristatymo vakarą, bet ir vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius. Tiek O. Darčanovas, tiek Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, tiek kiti kalbėtojai akcentavo, kad ši kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Kauno m. savivaldybei už palankų požiūrį į litvakų paveldo įamžinimą, pastebėjo, kad A. Mapu yra žinomas ir vertinamas Izraelyje, kur net mažame miestelyje galima rasti jo vardu pavadintą gatvę, ir kalbėjo, kad Kaunas turi džiaugtis turėdamas tokią vieningą bendruomenę ir iniciatyvų, bendradarbiaujantį žydų bendruomenės pirmininką.

Pradėtos „Dingusio Štetlo“ muziejaus statybos

Pradėtos „Dingusio Štetlo“ muziejaus statybos

Muziejaus statybų pradžios ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio šalių diplomatai, vietos bendruomenės ir savivaldos atstovai. Atkurtas gyvenimas Pasak „Dingusio Štetlo“ projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinis fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, žymiausių pasaulio muziejininkų ir architektų kuriamas muziejus, remdamasis Šeduvos žydų istorija, papasakos ir primins panašių miestelių išnaikintų bendruomenių istoriją. Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Muziejų atidaryti numatoma 2020 metų vasarą. „Žmogų galima nužudyti, atimti ir išdalinti jo turtą, sudeginti jo maldos namus, bet neįmanoma nužudyti atminties apie jį. Lietuvos žydai ir jų palikimas negali gyventi tik minėjimuose ir iškilmingose proginėse kalbose. Kad ir kokios gražios jos būtų. Po Lietuvos dangumi mes palikome pėdsakus. Ir šitas muziejus juos įamžins“, – sakė S. Kanovičius. Pasak jo, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams ir jų palikuonims, bet ir visai Europai.
Dingęs Štetlas“ jau įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras. Bendras numatomas muziejaus plotas – beveik 3 tūkst. kv. metrų. Prikels iš užmaršties Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodyje ceremonijos dalyviams pabrėžta, kad „Dingęs Štetlas“ atkurs svarbią Lietuvos istorijos dalį apie didelę žydų bendruomenę ir tragišką jos likimą. „ Pasak D. Grybauskaitės, Šeduva, kaip ir daugybė kitų Lietuvos miestelių, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo ir lietuvių, ir žydų namai. „Dingusio Štetlo“ muziejaus projektas iš užmaršties prikels buvusių kaimynų, draugų, pažįstamų vardus ir veidus, jų papročius ir tradicijas. Dėkoju visiems, kas ryžosi šiam dideliam darbui ir į Šeduvą grąžina Štetlo dvasią. Ji leis mums pažvelgti į visą žydų istoriją Lietuvoje ir širdimi išgyventi Holokausto tragediją. Tegul tai bus paminklas ir tiems, kurie čia niekada nebegrįš, ir amžinosioms žmogiškumo vertybėms“, – sakoma prezidentės sveikinimo žodyje. „Turime padaryti viską, kad istorija būtų užrašyta, pažymėta, o gyvenimas – tęstis. Lai visi pasaulio žmonės atvažiuoja ir pamato šį muziejų“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis. Premjeras S. Skvernelis išreiškė apgailestavimą, kad bendrą lietuvių ir žydų istoriją apjuodino Holokaustas. „Tai yra mūsų tautos skausmas, iš kurio mokomės“, – sakė premjeras, užtikrinęs, kad Lietuvoje toliau bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės švietimui apie skaudžiausius šalies istorijos puslapius. JAV ambasadorė Anne Hall ceremonijoje pabrėžė didelę Lietuvos pažangą, atkuriant žydų kultūros paveldą. „Unikalus „Dingusio Štetlo“ projektas ateities kartoms atneš supratimą, kas buvo prarasta“, – sakė ambasadorė.

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė gegužės 3d. švęsti Lag Ba Omer prie Didžiulio ežero. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Šalomas Ber Krinskis.

Lag Ba Omer – žydų vienybės šventė pažymima linksmybėmis, šokiais ir dainomis bei maldomis Kūrėjui. Lag Ba Omer naktis – laužų naktis. Svarbiausias laužas uždegamas ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje. Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma –jam priskiriama knygos „Zohar“ autorystė.

Ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

“Grįžtančios atminties” diplomą Izraelyje Esterai Klabinaitei Grobman įteikė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas Izraelyje, Arado mieste, gegužės 1d. įteikė Vilniaus universiteto „Grįžtančios atminties“ diplomą Esterai Klabinaitei Grobman (98), išgyvenusiai Holokaustą, kalėjusiai Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ji vienintelė iš Holokaustą patyrusių buvusių studentų yra gyva, jaunystėje svajojusi būti chemike, ji įstojo į universitetą studijuoti chemiją, bet mokytis teko tik vienerius metus, deja. 1941 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Holokaustui, ji išbraukiama iš sąrašų už tautybę kaip žydė.

Nuotraukos Mildos Rūkaitės

Rektorius, gerbdamas Esteros Klabinaitės Grobman, nuvyko įteikti diplomo į Esteros namus Arado mieste. Diplomo įteikime taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas, VU doc. dr. Jurgita Verbickienė, Esteros Klabinaitės Grobman sūnus su žmona, du anūkai ir proanūkas.

Rektorius prof. Artūras Žukauskas, įteikdamas diplomą, sakė: „ Tai mūsų duoklė buvusiems bendruomenės nariams, kurie buvo pašalinti iš Universiteto totalitarinių režimų ir šiandien mes grąžiname jų diplomus. Mūsų istorikai dirba ir ieško buvusių studentų įvairiais būdais Lietuvoje ir pasaulyje.“