Mokslas, Istorija ir Kultūra

Bendruomenėje buvo skaitomos Anetos Anros knygos “JEHUDIT. PASAULIS GALĖTŲ BŪTI TOKS GRAŽUS” ištraukos

Bendruomenėje buvo skaitomos Anetos Anros knygos “JEHUDIT. PASAULIS GALĖTŲ BŪTI TOKS GRAŽUS” ištraukos

Vėjuotą spalio vakarą  bendruomenėje jaukioje aplinkoje vyko susitikimas su jauna rašytoja Aneta Anra. Ji pristatė savo naują knygą  “JEHUDIT. PASAULIS GALĖTŲ BŪTI TOKS GRAŽUS”.
Jaunosios kartos rašytojos Anetos Anros knyga pagrįsta Holokaustą patyrusių žmonių, žydų gelbėtojų pasakojimais.
Dita Zupavičienė-Šperlingienė
Čia pateikiami jaudinantys autorės pokalbiai su Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusia Judit (Dita) Zupavičiene-Sperlingiene, Vilniaus žydų gelbėtojų Strużanowskių šeima, pasakojama apie Kauno geto fotografo Cvi Kadušino (George Kaddish), Vilniaus žydų gelbėtojos Aleksandros Drzeweckos likimus.

Teksto ištraukas skaitė aktoriai Darius Gumauskas ir Jolanta Dapkūnaitė.

Paroda „Stebuklingas dienoraštis“

Renginio metu taip pat pristatyta Julijos Skuratovos paroda „Stebuklingas dienoraštis“.
Ši paroda – koliažų ir erdvinių popieriaus teatro kompozicijų ciklas, skirtas žydų vaikų, žuvusių Holokausto metu, atminimui.

Aneta Anra, 2021

Plačiau apie knygą:

Skaityti plačiau
Knygos DEŠIMTIES STEBUKLŲ LIUDYTOJAI” pristatymas

Knygos DEŠIMTIES STEBUKLŲ LIUDYTOJAI” pristatymas

2021 metais minime žydų žudynių Lietuvoje pradžios 80- metį. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. Tik nedaugeliui pavyko išlikti gyviems  pačių pastangomis ar kilnių žmonių pagalbos dėka.Jeruzalėje esančioje atminties įamžinimo institucijoje Jad Vašem saugoma medžiaga apie daugiau nei devynis šimtus lietuvių, lenkų, rusų Lietuvoje gelbėjusių žydus, kurie vadinami Pasaulio Tautų Teisuoliais.

Skaityti plačiau
Tarptautinė bendruomenė sutinka su konkrečiais įsipareigojimais kovoti su Holokausto iškraipymais ir su antisemitizmu

Tarptautinė bendruomenė sutinka su konkrečiais įsipareigojimais kovoti su Holokausto iškraipymais ir su antisemitizmu

2021 spalio 10-13 dienomis Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas prisijungė prie pasaulio lyderių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos Tarybą, ES, Pagrindinių teisių agentūrą, ESBO, Jungtines Tautas ir UNESCO. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama skatinti Holokausto atminimą ir kovoti su Holokausto iškraipymu bei antisemitizmu.

Prie 50 šalių atstovų prisijungė socialinės žiniasklaidos įmonės, politikos formuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos susitarti, kaip sustiprinti Holokausto atminimą ir švietimą tuo metu, kai auga antisemitizmas, anti-romų rasizmas ir kitos diskriminacijos formos. IHRA atstovavo IHRA pirmininkas, ambasadorius Chrisas J. Lazaris, IHRA generalinis sekretorius, dr. Kathrin Meyer ir garbės pirmininkas, profesorius Yehuda Bauer.

Prezidentas Gitanas Nausėda: Lietuva pasiruošusi drauge įgyvendinti ES kovos su antisemitizmu strategiją

Prezidentas Gitanas Nausėda: Lietuva pasiruošusi drauge įgyvendinti ES kovos su antisemitizmu strategiją

2021-10-13

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvaudamas Tarptautiniame Malmės Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu forume kvietė ugdyti jaunąją kartą ir nenusileisti neapykantos kalbai bei bandymams klastoti istoriją.

Pasak Prezidento, didžioji Lietuvos žydų tragedija palietė beveik visus šalies miestus ir miestelius bei paliko tuštumą. Nors jos užpildyti neįmanoma, būtina siekti, kad Holokausto pamokos nebūtų pamirštos.

„Turime užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų tai, kas įvyko. Nėra kito būdo laiduoti, kad siaubingi praeities įvykiai daugiau niekada nepasikartotų. Mūsų šiandieniniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais veiksmais, nutaikytais į jaunąją kartą ir visą plačiąją visuomenę“, – sakė šalies vadovas.

Pristatydamas Lietuvos įsipareigojimus Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu, Prezidentas pabrėžė visuomenės švietimo, stiprių akademinių tyrimų ir Lietuvos žydų palikimo išsaugojimo svarbą. Šiuo tikslu plečiamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus padės geriau atskleisti turtingą Lietuvos žydų istoriją.

Šalies vadovas kvietė netoleruoti antisemitizmo, Holokausto neigimo ir bandymų klastoti istoriją bei paragino plėtoti atvirą dialogą, besiremiantį istoriniais faktais. Pasak Prezidento, atremti naujoms radikalizacijos apraiškoms skaitmeninėje erdvėje reikės tarptautinių pastangų. Pirmoji ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija yra viena iš tokių iniciatyvų, prie kurių Lietuva norėtų prisidėti.

Švedijos Ministro Pirmininko Stefano Löfveno kvietimu Tarptautinis Malmės forumas turėjo įvykti 2020 m. spalį, praėjus 75 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau koronaviruso pandemija privertė renginį atidėti metams.

Forume dalyvavo daugiau nei 30 valstybių, taip pat daugelio tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles‘is Michelis, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Latvijos Prezidentas Egilas Levitas, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalllas, Rumunijos Prezidentas Klausas Iohannis ir Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö.

Nuotraukos Roberto Dačkaus.
Prezidento komunikacijos grupė
Faina Kukliansky dalyvauja tarptautiniame forume Malmo, Švedijoje

Faina Kukliansky dalyvauja tarptautiniame forume Malmo, Švedijoje

Šiandien rytą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išvyko į Malmö, Švediją, kur vyks tarptautinis forumas, skirtas Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu. Vizito metu pirmininkė dalyvaus svarbiuose susitikimuose su delegacijų vadovais, specialiais pasiuntiniais ir koordinatoriais, atsakingais už kovą su antisemitizmu bei Holokausto įamžinimu – p. Katharina von Schnurbein  ir daugeliu kitų.

“Antisemitizmas  – ataka prieš Europos vertybes, o bet kokio tipo rasistiniai ar neapykantos veiksmai yra nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principais. Stenkimės įveikti visuomenės susiskaldymą, aktyviai pristatydami žydų kultūrą ir tradicijas plačiajai visuomenei. Vis dar pastebimos netiesioginės arba užslėptos antisemitizmo ir Holokausto istorijos iškraipymo ar neigimo apraiškos išlieka skaudžiu žydų tautybės asmenų įžeidimu”,- sako LŽB pirmininkė F. Kukliansky.
Po kelių dienų vizito Švedijoje, LŽB pirmininkė į Lietuvą sugrįš kartu su Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktoriumi rabinu Andrew Baker. Lietuvoje numatomi reikšmingi susitikimai su politikos formuotojais, su kuriais bus aptariami Lietuvos žydų bendruomenės ateičiai aktualūs klausimai.

Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-mečiui prisiminti

Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė spalio 12 d. J. Heifeco salėje organizavo Muzikos valandą, skirtą Holokausto 80-mečiui prisiminti.

Koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Judita Leitaitė ir jos kamerinio dainavimo klasės studentai: Aija Jermoloviča, Jūratė  Minelgaitė, Greta Rimšaitė, Gabija Žvinklytė, Natalija Dmuchovska, Skirmantė Vaičiūtė, Giedrius Gečys, Joris Gudelevičius. Koncertmeisteris Jurijus Suchanovas.

Šio koncerto programoje publikai buvo pristatyti A. Šenderovo, A. Olshanecky, M. Ravelio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat žydų ir lietuvių liaudies dainos.

Publikai pristatyta muzikologo VACLOVO JUODPUSIO knyga „Tai buvo… Muzikinės kultūros atspindžiai, 3“. Tai 528 puslapių knyga, kurioje apžvelgiami ir žydų muzikų nuopelnai Lietuvai. Taip pat bus pristatytas žurnalisto Sauliaus Sondeckio filmas „…mūsiškiai žydų muzikai“ Renginio vedėjas muzikologas VACLOVAS JUODPUSIS 2021 m.

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Spalio 3 dieną Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija kartu su VšĮ ” Prabudimo orkestras” pakvietė  Panevėžio m. žydų bendruomenės narius į  minėjimą – 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios.

Koncertas  įvyko Biržų kultūros Namuose. Skambėjo jaunosios kartos kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”. Holokausto 80-mečiui skirtą kūrinį atliko Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras  bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Įspūdingą pasirodymą pristatė renginio svečias – Artimųjų rytų instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui dirigavo LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila.

Skaityti plačiau
Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova Avromo Sutzkeverio vieno žinomiausių jidiš kalbos poetų, litvako, išgyvenusio Vilniaus getą  eilėmis „Draugui“ parašytas Vilniaus gete, 1941-ųjų gruodžio 30 d.

Guli žuvęs draugas

Geto patvorėj,

Prie širdies prispausta

Duonos žiauberė.

Dovanok už drąsą –

Šitoks alkis juk –

Kandau duoną tavo,

Duoną su krauju.

O bevardi drauge,

Štai kuo tu vardu,

Duona tau paguoda

Tebūnie kartu.

Kaip tauta maitinas

Gydančia šviesa,

Pas mane su duona

Eikš tu su visam.

O bebalsi drauge,

Syvais gyvas aš.

Manimi padengsi

Sąskaitas visas.

Jei ir aš parkrisčiau

Geto patvorėj,

Tebus mano žodis

Kito žiauberė.

Kas apsprendžia vienos ar kitos tautos atsparumą laiko invazijai, padeda išlikti? Ko gero inteligentija ir įžymūs žmonės, savo veikla populiarinę gimtąją žemę, žemę, kur augo, gyveno. Švenčionyse gimė, augo ar gyveno nemažai žinomų žydų tautybės žmonių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik šio krašto istorijoje. Tai rabinas  Rainis, savo pažangia mąstysena pralenkęs laiką. Chirurgas, mokslų daktaras Jakobsonas, dirbęs Maskvos universitete, gydytojas Benjaminas Kovarskis, visą gyvenimą praleidęs Švenčionyse.

Poetai  Mikolka Šutanas- Natišas, Germaniškis, Mejinke Kacas ir rašytojas Kaganas. Inžinierius Juljanas Bakas. Jo pastatyti tiltai dar ir dabar puošia Sankt Peterburgą. Fizikas Levas Kovarskis dirbo su Ž.F. Kiuri. Mokytoja Dora Fišer, skulptorė Sara Goršein ir daugelis kitų.

Skaityti plačiau
Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-metį prisiminti

Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-metį prisiminti

2021 m. spalio 12 d. 17 val. Lietuvos žydų bendruomenės J. Heifeco salėje (Pylimo g. 4, III a.)

Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-metį prisiminti.

Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Judita Leitaitė ir jos dainavimo klasės studentai Aija Jermoloviča, Jūratė Minelgaitė, Greta Rimšaitė, Gabija Žvinklytė, Natalija Dmuchovska, Skirmantė Vaičiūtė, Giedrius Gečys, Joris Gudelevičius.

Koncertmeisteris Jurijus Suchanovas.

Programoje A. Šenderovo, A. Olshanecky, M. Ravelio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat žydų ir lietuvių liaudies dainos.

Bus pristatyta muzikologo Vaclovo Juodpusio knyga “Tai buvo… Muzikinės kultūros atspindžiai, 3”, bei  žurnalisto Sauliaus Sondeckio filmas “…musiškiai žydų muzikai”.

Koncertas nemokamas. Įėjimas tik su Galimybių pasu.

Renginio vedėjas muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Leitaite - 2021 10 12 - Heifeco sale - Af
Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Jau šį penktadienį, spalio 8 d., 19 val. Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) Kauno žydų bendruomenės ir VŠĮ “Prabudimo orkestras” organizuojamas koncertas, skirtas Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms. Koncertas įtrauktas į “Istorijų festivalio” programą.
Kviečiame išgirsti Jievaro Jasinskio kūrinio “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” premjerą Kaune ir savo dalyvavimu pagerbti Holokausto aukas.
Koncertas yra nemokamas. Jeigu norėtumėte paremti šį Holokausto 80-mečiui skirtą muzikinį projektą “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”, daugiau infromacijos rasite čia: www.orkestras.org/simfonija
Renginys nemokamas, tačiau būtinas galimybių pasas bei registracija. Registruokitės paspaudę šią nuorodą:
Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Jau tapo tradicija, kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros pagerbti ir prisiminti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą.

Maloniai kviečiu visus atvykti į Holokausto aukų paminėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą. 2021 m. spalio 3 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Nalšios muziejuje parodos „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ lankymas.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

 

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Delfi.lt

Devyniasdešimt šešerių buvusi nacių koncentracijos stovyklos sekretorė, pabėgusi kelios valandos prieš prasidedant jos teismui, jau yra surasta, ketvirtadienį pranešė teismas, procesui netikėtai pasisukus dramatiška linkme.
Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.

Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer. Tuomet teismas išdavė bėglės arešto orderį.

Praėjus kelioms valandoms I. Furchner buvo rasta, o teismas dabar sprendžia, ar jai skirti iki ikiteisminį įkalinimą, sakė F. Milhoffer. Kilus šiai sumaiščiai teisėjas Dominikas Grossas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki spalio 19 dienos.

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris sakė, kad šis pabėgimas demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“. Pasak jo, tai taip pat atkreipė dėmesį į galimus teisingumo sistemos trūkumus.

 

Skaityti plačiau

Diskusija „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ VU filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija

Spalio 1 d. 18 val. kartu su VU pradedame bendrą paskaitų ir diskusijų ciklą „Atviri pokalbiai apie istoriją“, kuriame kelsime aktualius klausimus apie istorinę tiesą, atminčių karus ir visuomenės gebėjimą atsispirti spaudimui tarnauti vienai ar kitai ideologijai.
Į pirmąjį pokalbį „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ pakvietėme žymų istoriką, knygų apie vokiečių okupacinę politiką ir Holokaustą Lietuvoje autorių Christoph Dieckmann.
Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse vis dar stipriai nesutariama dėl įvairių istorinių įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, nacizmo ir komunizmo vertinimo. Istorikas Ch. Dieckmannas pasidalins savo įžvalgomis apie santykį tarp istorijos ir atminties. Kalbės apie asmenines paieškas bandant rasti geriausią būdą nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, ir sustos ties naudojamu metodu, kuris padeda įtraukti skirtingas Holokausto dalyvių perspektyvas. Taipogi aptars, kodėl taip sunku atkurti ir analizuoti bendrą istoriją – kodėl kyla tokia didelė trintis tarp nūdienos ir praeities istorijų?
Dieckmann’o sprendimas – kelti klausimus ir ieškoti tiksliausių atsakymų. Svečias sieks aptarti bendrą lietuvių, žydų ir vokiečių praeitį, įsitraukdamas į diskusijas su auditorija.
Diskusijos moderatoriai: Sergejus Kanovičius ir Paulius Gritėnas.
Renginys vyks anglų kalba.
Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu.
Antrasis atvirų pokalbių renginys numatytas spalio 15 d. Jame dalyvaus buvęs Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktorius Dariusz Stola. Su profesoriumi kalbėsime apie nepaprastą POLIN muziejaus sėkmę ir Lenkiją skaldančius atminties karus.
Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Profesorius Pinchos Fridberg

Vilnius

Norėčiau trumpai pakomentuoti pranešimą spaudai, kuris pasirodė rugsėjo 23 d. Seimo tinklapyje.

 

Mano nuomonę apie šią visumoje gerą rezoliuciją stipriai sudrumstė pranešimo žodžiai «vieningai balsavo 64 Seimo nariai». De facto žodis vieningai reiškia, jog deputatų dauguma (77 !!!) posėdyje skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-sioms metinėms paminėti nedalyvavo.

Dėl ko jie neatvyko pagerbti šios Lietuvos istorijos tragiškos dienos, galiu tik spėlioti.

Tikimybė, kad visi 77 turėjo pateisinamą priežastį, visai maža.

Nejaugi dalis deputatų sąmoningai boikotavo temą?

 

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai

2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė į šventę Vilniaus miesto Rotušėje tautinių bendruomenių atstovus, kultūros ir švietimo darbuotojus – visus, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei, pasididžiuoti ir pasidžiaugti 2019 ir 2020 metais vykdytomis veiklomis.

Renginio svečius sveikindama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, pasidžiaugė, galėdama būti kartu su žmonėmis, apdovanotais ypatingu talentu puoselėti savo tradicijas, jas turtinti ir palikti būsimoms kartoms bei dalintis su visuomene. „Jūsų įgyvendinami sumanymai, sėkmingi projektai, išauginti jauni žmonės yra Jūsų dovana Lietuvos valstybei“, – sakė direktorė ir pažymėjo, kad departamento komandos tikslas yra parodyti kultūromis turtingą šiuolaikinę Lietuvą, kurioje gražiai atranda vietą pačios įvairiausios tautinės bendrijos, kalbos, tradicijos.

Skaityti plačiau

skelbimas sachmatai LT
 skelbimas sachmatai ENG

Registruotis Gintas Zybartas. Gigantchess@gmail.com

 

Borisas Rositsanas, FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas išėjo Anapilin netikėtai, eidamas 75-uosius metus rugpjūčio 7d. 2021. Borisas  dalyvaudavo Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku. Jis buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos  ,,Makabi” sudėtyje. Boriso atminimas išlieka mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

 

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

Šiais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su „Beigelių krautuvėle“ ir „Cvi Parke“ džiaugiasi galėdami prisidėti prie „Kultūros nakties“ festivalio iniciatyvos ir pasidalinti vakaro programa, kuri, tikimės, ne tik Jus džiugins, bet ir įkvėps!
Jau šiandien! Nuo 19 valandos.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

Gerbiamieji,

Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai.  Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?

 Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.

Skaityti plačiau