Donatas Puslys, bernardinai.lt

Prieš kelias savaites vienas bičiulis socialiniame tinkle „Facebook“ uždavė klausimą, koks žodis ar pasakymas jo draugus labiausiai erzina vos tik išgirdus. Ilgai nedvejojau – visada labai susierzinu išgirdęs kalbant, kad, girdi, visi jie yra vienodi. Ir nesvarbu, ar kalbėtume apie politikus, apie kurią nors tautą, religiją, socialinę grupę ar profesiją. Suprask, visi gydytojai ima kyšius, visi politikai yra vagys, visi žydai – lupikautojai, visi pabėgėliai – potencialūs islamo ekstremistai, visi rusai – Putino užhipnotizuoti imperialistiniai zombiai, visi tikintieji – fanatikai, o ateistai – būtinai amoralūs. Sąrašą dar galima tęsti ir tęsti. Kalbama čia apie kolektyvinius streotipus, tam tikrų grupių viktimizaciją ir kolektyvinės atsakomybės principą.

Kai kas gali suskubti teigti, kad stereotipai iš oro negimsta, kad juose yra bent lašelis tiesos. Būtent čia ir yra problema – nėra šlykštesnio melo nei tas, į kurį įmaišytas žiupsnelis tiesos.

Panevėžio ir kitų miestų žydų bendruomenės nariai rugpjūčio 28 dieną dalyvavo Biržų žydų atminimo eisenoje. Tokio masto, su tokiu dideliu svečių skaičiumi, regioniniai renginiai vyksta ne dažnai. Renginyje dalyvavo ir LR Seimo nariai.  Vienas jų, Emanuelis Zingeris, kuris sakydamas kalbą masinių žudynių vietoje Pakamponyse, pareiškė, jog visuomenė turi daryti viską, kad tokia tragedija, kuri atsitiko žydams, niekuomet nepasikartotų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, jog nedidelių regionų miesteliams tokio masto renginiai turi būti kaip įpareigojimas vietiniams gyventojams kasmet atsiminti ir minėti žydų tragediją, kuri palietė buvusius lietuvių kaimynus žydus, dirbusius vaistininkais, pramonininkais, pardavėjais ir įvairių krautuvėlių savininkais. Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad labai gaila, jog  tarp susirinkusiųjų nėra Biržų mero Valdemaro Valkiūno, tačiau išreiškė nuoširdžią padėką renginio organizatorei mero pavaduotojai Irutei Varzienei bei Tolerancijos centro vadovui istorijos mokytojui Vidmantui Jakoniui ir jo sūnui R. Jakoniui už aukštą kultūrą ir tolerantiškumą.

Kauno šaligatviuose rugpjūčio 28 d. įmontuoti penki „Atminimo akmenys“ – plokštelės, skirtos įamžinti Holokausto metu žuvusius žymius kauniečius. Taip laikinoji sostinė prisijungė prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Tai – ne kapinių paminklas, o vieta, kur artimieji gali pagerbti savo tragiškos lemties giminaičius“, – idėją pristatė jos autorius vokietis Gunteris Demnigas.
21 šalis – 60 000 plokštelių Idėja būtent tokiu būdu pagerbti žydų istoriją žymiam Vokietijos menininkui gimė 1993 m. Pirmieji atminimo akmenys 1996 m. buvo slapta įrengti Berlyne. Vietos valdžia juos atrado tik po trijų mėnesių. Šiuo metu Vokietijos sostinėje plokštelių jau yra apie 6000.

Rugsėjo 26 d. Kauno žydų bendruomenė minėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 75-ąsias metines. Holokausto aukas pagerbė ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius su žmona, Kauno m. savivaldybės atstovai, Petrašiūnų gyventojai, buvę šių įvykių liudininkai.

Rugpjūčio 23 d. Panevėžyje buvo organizuotas simpoziumas – projektas ,,GlassJazz“. Tai vienintelis įvykis Lietuvoje, o gal ir visoje Europoje, kuomet meninis stiklas susilieja su džiazu. ,,Stiklas – unikalus, su juo įmanomos improvizacijos kaip džiaze. Improvizuodamas juo gali išgauti nenusakomas formas. Džiazas – lyg meditacija, kuri skatina menininkus išsilaisvinti, pasinerti į kūrybines mintis, eksperimentuoti, ieškoti netikėtų formų“, – teigia ,, GlassJazz“ iniciatorius, stiklo menininkas, meninio stiklo studijos ,,Glasremis“ vadovas  Remigijus Kriukas.

Simpoziumas prasidėjo nuo renginio Kupiškyje Etnografijos muziejuje, kur buvo susirinkę daugybė simpoziumo dalyvių iš 16 šalių (Belgijos, Estijos, Islandijos, Japonijos, Prancūzijos, Ukrainos, Izraelio, Jungtinės karalystės, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rusijos, Suomijos, Vokietijos bei Čekijos).  Parodos lankytojai gali išvysti net 30-ties stiklo menininkų darbų.

Renginys prasidėjo Izraelio menininko Louis Sakalovsky meninio stiklo ir tapybos paroda pavadinimu ,,Sugrįžimas“, todėl, kad jo tėvai ir visi giminaičiai prieš karą gyveno Panevėžyje ir Kupiškyje.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama žydų Holokausto 75-ąsias metines, suplanavo aplankyti visas masinių žudynių vietas ir kapines, esančias Panevėžio miesto apskrityje. Labai svarbu minėti tragišką Holokausto Lietuvos žydų istoriją, nepaliekant nei vienos vietos, kur guli mirusieji arba nužudyti per II Pasaulinį karą žydai.

Už ką buvo nužudyti mažų miestelių žydai? Tik todėl, kad jų tautybė – žydai? Ar todėl, kad norėta pagrobti jų turtą? Manytume, kad tikrai ne todėl. Buvo karo metai, Hitlerio bei jo pagalbininkų politika buvo viena – išnaikinti visą žydų tautą. Jų žiaurus tikslas buvo pasiektas, bet ne vokiečių rankomis, o vietinių kolaborantų jėgomis. Sklando daugybė gandų, kad žydai buvo komunistai, enkavedistai, kagėbistai. Taip, buvo ir tokių, bet labai maža dalis, o lietuviai kaimynai – policininkai, taip pat pridėjo savo rankas prie šio juodo darbo.

Svečiai iš Izraelio, Barkovskių šeima, puikiai kalbantys lietuviškai, atvyko į Lietuvą aplankyti senelių ir prosenelių gimtinės bei rasti daugiau informacijos apie Holokausto metais sušaudytus giminaičius.

Barkovskių šeimos susitikimas su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku ir jos nariais įvyko 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vyras Igor (Icchak) Barkovskij –  matematikos mokytojas, žmona Frida yra chorvedė, prieš 40 metų baigusi Vilniaus konservatoriją – H. Perelšteino klasę. Pora užaugino du vaikus, turi 4 anūkus, kurie gyvena Amerikoje ir Izraelyje. Barkovskių šeima atvyko į Lietuvą, į Panevėžį, norėdami atrasti savo šaknis, pavaikščioti senolių žeme. Čia, Panevėžyje, gyveno jų močiutė su šeima, kuriuos nužudė naciai. Močiutė Chelem Dveire turėjo 12 brolių ir seserų.