Kovojant už Nepriklausomybę, Lietuvos žydų bendruomenė ant aukų altoriaus padėjo ir savo svarų įnašą. Žydų tautybės Lietuvos karių buvo skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie šimtas žydų savanorių žuvo, keli šimtai buvo sužeisti. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai rodo, kad žydų bendruomenė buvo tvirtai pasirinkusi – kartu su lietuviais kurti demokratinę Lietuvos Respubliką ir uoliai saugoti savo Valstybę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie šių 20 didvyrių žygdarbius.
6-ojo pėstininkų Margio pulke tarnaujantys žydų kariai prie valgyklos, kur paruošta Peisacho vakarienė. Alytus, 1924 metų balandžio 20 diena / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava. 1933 metai / Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus
Vyčio paramos fondo medžiaga
HERMANAS ARONSONAS
Civilis pilietis (1888-1941?) apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.
Hermano Aronsono portretas jo vidaus paso kortelėje. 1920 metai / Kauno apskrities archyvas.
Hermanas Aronsonas, Leibos Zeliko sūnus, gimė 1880 metais Rūdupio kaime Prienų rajone.
Archyve fiksuota 1922 metais jo santuoka su Fania Edelštein. Juos sutuokė Prienų rabinas.
Mūsų valstybės aušroje buvo didvyrių, kurie ne tik kovojo ginklu ar vedė derybas su vis dar okupuojančiais kraštą kaizerio valdininkais. Tarp valstybei daug nusipelniusiųjų buvo ir tokių, kurie į jokius apibrėžimus netiko. Toks buvo ir žydų kilmės pilietis Hermanas Aronsonas.
KAM karininkas ypatingiesiems reikalams generolas leitenantas Vincas Grigaliūnas-Glovackis 1928 metų vasario 7 dieną kreipėsi su specialiu slaptu raportu į Krašto apsaugos ministrą Antaną Merkį pristatydamas tikrai mažai žinomus, tačiau nepriklausomybei daug nusipelniusius piliečius:
„Š. m. vasario mėn. 16 dieną sueina dešimt metų Nepriklausomos Lietuvos savystovio ir nuo nieko neprigulmingo gyvenimo, tačiau prie šios galingos dienos kelias ėjo per aukas ir pasišventimą. Nemažas žmonių skaičius už savo nuopelnus tapo apdovanotas, tačiau bene didesnis skaičius yra lyg ir užmirštas.
Šiame užmirštųjų skaičiuje randasi ir tokių, kuriuos vasario 16 dieną minint pravartu būtų kiek jų nuopelnus atsiminti ir prašyti J. E. p. Respublikos Prezidentą apdovanoti Vyties Kryžiumi II rūšies 3 laipsnio. Iš tokių pamirštųjų galiu nurodyti aš bent du asmenis tikrai tą garbingąjį apdovanojimą užsitarnavusius, būtent Elijošių Zislę ir Hermaną Aronsoną. Jų užsitarnavimas pasireiškė kame:
(…) Aronsonas tame užsipelnė, kad vienas iš pirmųjų 1919 metų sausio mėn. 2 d. ar 1918 metų gruodžio mėn. gale stojo savanoriu, supirkinėjo su dideliu dėl savęs pavojumi ginklus ir amuniciją, gabeno ją pulkan ir asmeniškai lydėjo transportus per Šančius, ne kartą išlaikęs su vokiečiais susirėmimus, iš kurių visuomet išeidavo nugalėtoju, kuo išgelbėdavo transportuojamus ginklus bei amuniciją.
Daug prisidėjo prie mūsų žvalgybos darbo, tiekdamas tikriausių ir geriausių žinių apie vokiečių bei vietos bolševikų padėtį, ne kartą su didžiausiu dėl savęs pavojumi išgaunamų. Jisai irgi daug prisidėjo prie išgelbėjimo mano gyvybės, saugodamas mane nuo vietos bolševikų ir perspėdamas visuomet savo laiku apie gresiamą pavojų.
Be to, vienas ir kitas Tėvynės labui be savo pavojingo ir garbingo darbo, kaipo pasiturintieji žmonės padėjo savo lėšomis itin kuomet dar nesant organizuotos mitybos maitindami pas save karininkus ir tiekdami maistą iš savo dvaro kareiviams. Toks minėtų asmenų apdovanojimas suteiktų ir
politinės daug naudos, nes Zislės ir Aronsonų šeimos ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos žydų tarpe naudojasi dideliu autoritetu ir pasitikėjimu, tad einant virš dėstytų faktų, turiu garbės prašyti, ar nerastumėte galimu tarpininkauti prieš Jo Ekscelenciją p. Prezidentą apdovanoti pil. Zislę ir Aronsoną antrosios rūšies 3-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.“
1928 metų gegužės mėnesį Hermanas Aronsonas pagal šį pristatymą už nuopelnus valstybei buvo apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu.
Paskutinės žinios apie jo likimą yra iš 1939 metų – tada Hermanas Aronsonas gyveno Kaune, Aukštojoje Panemunėje, Vaidilos gatvė Nr. 13.
Labai tikėtina, kad Hermanas Aronsonas jau pirmaisiais karo mėnesiais tapo baisiojo holokausto auka.
Tikslaus dėdės likimo nežino ir Izraelyje, Natanijos mieste, gyvenanti jo dukterėčia Sofija Eršanskaja (Vyties Kryžiaus ordino kavalieriaus Elijošiaus Zislės duktė), 1999 metais užpildžiusi apie Hermaną Aronsoną anketą Yad Vashemo institute. Ji rašo, kad dėdė Hermanas, matyt, liko nacių užimtoje Lietuvoje ir žuvo.
Hermano Aronsono prašymas gauti Vyties Kryžiaus ordininkui priklausančias lengvatas.
1939 metai / LCVA