2025 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio žydų bendruomenėje viešėjo svečiai iš Izraelio – Yešivos „Bnei Akiva Ner Tamid“, įsikūrusios Modiino mieste, delegacija. Šioje prestižinėje religinėje mokykloje mokosi apie 600 studentų. Visi jie ne tik gilina savo žinias studijuodami Torą, bet ir tarnauja Izraelio kariuomenėje, dauguma jų – aukšto rango karininkai. 

Grupės vadovas Itamaras Libermanas, kartu su savo motina Thija Liberman – kilusia iš Lietuvos (litvake) – bei penkiais sūnumis ir jų žmonomis atvyko aplankyti Panevėžio – miesto, turinčio turtingą žydų religinio ir kultūrinio gyvenimo istoriją.

Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.

Vizito metu svečiams buvo parodytas 1932 m. sukurtas dokumentinis filmas apie Panevėžio religinį gyvenimą tarpukariu, ypatingą dėmesį skiriant žymiam rabinui Josefui Kahanemanui ir kitiems rabinams, kurie mokytojavo istorinėje Panevėžio yešivoje. Ši religinė mokykla veikė iki 1940 m. birželio. Vėliau, Antrojo pasaulinio karo metu, ji buvo atkurta Izraelyje, Bnei Brako mieste, kur veikia iki šiol – šiandien žinoma kaip „Ponevezh Yešiva“.

Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.

Po filmo peržiūros svečiai, lydimi Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman, aplankė svarbiausius miesto žydų kultūros paveldo objektus. Jie susipažino su informacija iš bendruomenės archyvo apie garsųjį Panevėžio gydytoją Abraomą Merą – žydų ligoninės Ramygalos gatvėje įkūrimo iniciatorių. Šiandien toje vietoje įrengta memorialinė lenta, įamžinanti šio gydytojo atminimą. Taip pat buvo prisiminta žydų mergaičių religinė gimnazija „Javne“.

Apžvelgiant žydų paveldą Panevėžyje, pažymėta, kad miestas išgyveno karus, gaisrus, epidemijas, tačiau buvusioje Turgaus, dabar Laisvės aikštėje vis dar galima atpažinti žydų statytus mūrinius pastatus – buvusias švietimo įstaigas, viešbutį, Žydų liaudies banką, sinagogų liekanas ir kitus istoriškai reikšmingus objektus. Jie liudija apie žydų bendruomenės indėlį į miesto raidą.

Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.

Panevėžys, kartu su Telšiais, buvo vienas svarbiausių Toros studijų centrų Lietuvoje. Jau 1897 m. čia veikė pagrindinė sinagoga, pastatyta 1794 m., o laikui bėgant jų skaičius išaugo iki 17 maldos namų. Dalis jų buvo sunaikinta arba po karo naudota ne pagal paskirtį, tačiau kai kuriose miesto gatvėse dar galima rasti jų fragmentų.

1909 m. mieste buvo įkurta yešiva – aukštoji religinė mokykla. Jos dvasinis vadovas buvo Isaakas Rabinovičius – išsilavinęs pedagogas ir mokslo žmogus. Jau XIX a. viduryje Panevėžys tapo svarbiu žydų švietimo centru ir Haskalos (žydų švietimo ir modernizacijos) judėjimo židiniu. 1853 m. čia veikė pirmoji žydų pradžios mokykla, kurioje buvo mokoma ne tik Toros, bet ir bendrojo lavinimo dalykų – matematikos, kalbų. Nuo 1877 m. mokykloje buvo dėstomas amatas.

Tarpukariu, 1919–1940 m., žydų švietimas buvo ypač aktyvus. 1920 m. rugsėjo 26 d. duris atvėrė Panevėžio žydų mergaičių gimnazija, kurioje mokėsi tiek mergaitės, tiek berniukai. Kiekviena žydų mokykla turėjo biblioteką-skaityklą. Jose buvo galima rasti ir iš Panevėžio kilusio, jidiš kalba kūrusio poeto Davido Framo (1903–1988) kūrinių.

Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, žydų bendruomenė vėl pradėjo veiklą. Panevėžio žydai vėl įsiliejo į miesto ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Istoriškai jie buvo svarbūs prekybos, pramonės ir bankininkystės lyderiai. Miestas garsėjo malūnais, kurių dauguma priklausė žydams, taip pat veikė vatos, klijuotės, dažų pramonės įmonės. Daugelis miesto gydytojų – stomatologai, ginekologai, vaikų gydytojai – buvo žydai, o jų ligoninėje gydyti visi miesto gyventojai, nepriklausomai nuo tautybės.

Šiandien Panevėžyje žydų atminimą puoselėja nedidelė, bet aktyvi bendruomenė, vadovaujama Gennady Kofman.

Vizito pabaigoje svečiams buvo surengta ekskursija po istorines miesto vietas. Jie aplankė Panevėžio miesto centrą ir buvo sužavėti miesto grožiu. Svečiams buvo parodyta vienintelė Panevėžyje išlikusi sinagoga – Chevra Tora (Valančiaus g. 4), papasakota apie sovietmečiu sunaikintas senąsias žydų kapines ir atkurtą „Atminimo“ skverą. Taip pat buvo pristatytas paminklas „Liūdinti žydų motina“, kurio pastatymą inicijavo bendruomenės pirmininkas ir jos nariai.

Kaip sinagogoje, taip ir kapinėse svečiai skaitė maldas, o prie buvusios Yešivos pastato skambėjo žydiškos dainos, atliekamos fleita.

Išvykdami svečiai bendruomenės svečių knygoje paliko nuoširdžius palinkėjimus Panevėžio žydų bendruomenei, ypač jos pirmininkui Gennady Kofman – už žydų paveldo saugojimą ir jo nenuilstamą energiją, supažindinant su Panevėžio žydų istorija.

Po turiningos viešnagės svečiai išvyko namo, išsiveždami šiltus įspūdžius ir užmegztus naujus ryšius su Panevėžio žydų bendruomene.