„Niekada nenorėjau rašyti knygos apie save. Mano tikslas buvo papasakoti apie pokario žydų gyvenimą, o vienintelis pavyzdys, kurį gerai žinau, – mūsų šeima“, – penktadienį Palangos vasaros skaitykloje vykusį biografinės knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatyme kalbėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.
Tačiau tai nebuvo tik susitikimas su knygos autore. Tą vakarą tarp skaityklos sienų skambėjo šeimos istorijos, pasakojimai apie pokario kasdienybę, vaikiškus džiaugsmus ir baimes, kurios kartais išlieka visam gyvenimui.
Akimirkos iš Fainos Kukliansky knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymo Palangoje / Aldo Kazlausko nuotr.
Dar renginiui prasidėjus Faina Kukliansky įspėjo susirinkusiuosius: „Jeigu verksiu, nenustebkite – skaitydama šią knygą ašaras braukė visa mano giminė.“
Prisiminimais apie savo šeimą dalijosi ir tapytojas Raimondas Savickas – Jurgio Savickio vaikaitis ir Augustino Savicko sūnus / LŽB nuotr.
Ir iš tiesų, pasakodama apie savo šeimą – tėvus, senelius, pusseseres ir pusbrolius, jų išgyvenimus ir likimus – autorė ne kartą leido suprasti, kad ši knyga, nors ir pasakoja vienos šeimos istoriją, yra kur kas daugiau nei biografija. Tai trijų litvakų kartų paveikslas, pasakojimas apie žmones, kuriems teko gyventi po katastrofos, mokytis iš naujo džiaugtis gyvenimu ir kartu nešiotis tai, ko neįmanoma pamiršti.
Akimirkos iš Fainos Kukliansky knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymo Palangoje / Aldo Kazlausko nuotr.
Ypač jautriai nuskambėjo autorės perskaityta ištrauka:„Tai atsitiko naktį, jie miegojo ir nebuvo tam pasiruošę. Vadinasi, jeigu visai visai nemiegosi, galima pastebėti Siaubo pradžią ir kaip nors išsigelbėti. Apsimesdavau, kad miegu, o pati budėdavau, kad naujas Siaubas neužkluptų netikėtai. Ilgai taip kankinausi, kol galų gale senelis iškamantinėjo, kas ir kaip. Supratęs, kad pakeisti nieko negali, sugalvojo ritualą: kiekvieną vakarą prieš miegą turėdavau jo paklausti, ar iki ryto viskas bus gerai, ar nebus karo. Jis atsakydavo: „Pažadu, nebus, miegok“. Ir aš užmigdavau. Gerai pagalvojus, ką jis, senas žydas, kurį išsaugojo likimas, drauge išsaugojęs tik vieną jo brolį iš vienuolikos ir du iš keturių jo vaikų, galėjo man pažadėti…“
Akimirkos iš Fainos Kukliansky knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymo Palangoje / Aldo Kazlausko nuotr.
Penktadienio popietę Palangoje kalbėta ne tik apie vienos šeimos istoriją. Prisiminimais apie savo šeimą dalijosi ir tapytojas Raimondas Savickas – Jurgio Savickio vaikaitis ir Augustino Savicko sūnus. Vos prieš kelias savaites visai šalia Palangos vasaros skaityklos žinomas menininkas atidengė atminimo ženklą, pažymintį Savickių–Savickų šeimos namo vietą. Dabartinės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos teritorijoje, Vytauto gatvėje, kadaise stovėjo namas, kuriame 1922–1940 metais gyveno Lietuvos diplomatas ir rašytojas Jurgis Savickis bei jo sūnus, dailininkas Augustinas Savickas.
Skulptoriaus Mindaugo Šnipo sukurto atminimo ženklą atsiradimą inicijavo ir projektą įgyvendino Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“.
Akimirkos iš Fainos Kukliansky knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymo Palangoje / Aldo Kazlausko nuotr.
Vakaro nuotaiką dar labiau sustiprino Klaipėdos žydų bendruomenės narės Majos Tarachovskajos atliekamos dainos jidiš kalba. Tarp pasakojimų apie praeitį, šeimą ir žmones, kurių gyvenimą pakeitė istorija, skambanti jidiš kalba tarsi sujungė skirtingus laikus – tai, kas buvo, ir tai, kas tebėra gyva mūsų atmintyje.
Akimirkos iš Fainos Kukliansky knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymo Palangoje / Aldo Kazlausko nuotr.
Galbūt todėl šis vakaras Palangoje buvo ne tiek knygos pristatymas, kiek susitikimas su atmintimi. Su žmonėmis, kurių jau nebėra, bet kurių balsai ir istorijos gyvena jų vaikų bei anūkų prisiminimuose. Su tais, kurie išgyveno, ir tais, kuriems teko gyventi toliau.
Ir su paprasta, bet labai svarbia tiesa – kol pasakojame savo šeimų istorijas, tol jos nesibaigia.
Akimirkos iš Fainos Kukliansky knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ pristatymo Palangoje / Aldo Kazlausko nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai dėkoja žurnalistui Ginui Dabašinskui už meistriškai moderuotą, jautrų ir įsimintiną susitikimą.
Ypatingi padėkos žodžiai skrieja Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės, Geros valios fondui, leidyklai „Alma littera“ ir Dovilei Zavedskaitei, be kurių knygos „Dainos iš mėlynos užrašinės“ kelias pas skaitytojus būtų daug ilgesnis.
Taip pat dėkojame Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už jaukią erdvę ir nuostabius darbuotojus.
Renginio akimirkos – fotografo Aldo Kazlausko nuotraukose.
