Laikinosios sostinės gyvenimą, jos žmones bei kultūrinį virsmą savo objektyve įamžinęs kūrėjas Šimonas Bajeris sulaukė ypatingo atminimo.
Šaltinis: Kauno diena
Ant Laisvės alėjos 97 namo, kuriame 1932–1940 m. gyveno fotografas Š. Bajeris, atidengta atminimo lenta.
Kaune atidengta atminimo lenta žymiam fotografui Šimonui Bajerui / Edgaro Cickevičiaus / Kauno diena nuotr.
„Daug darome atminti žydų gelbėtojams, bet per mažai darome menininkams atminti. Norime šią spragą pataisyti“, – atminimo lentos atidengimo ceremonijoje sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Gercas Žakas / Edgaro Cickevičiaus / Kauno diena nuotr.
Š. Bajeris (1893–1942) – viena ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografijos asmenybių. Kaune, Laisvės alėjoje, jis įkūrė vieną pirmųjų ir garsiausių fotostudijų mieste, buvo pirmuosius komercinius fotografus vienijusios draugijos steigėjas, fotokorespondentas bei aktyvus visuomenininkas. Jo palikti kadrai šiandien pasakoja unikalų pasakojimą apie tarpukario Kauno gyvenimą, visuomenės portretus ir bendruomenės kasdienybę.
Kaune atidengta atminimo lenta žymiam fotografui Šimonui Bajerui / Edgaro Cickevičiaus / Kauno diena nuotr.
Gimęs 1893 metais, fotografas kūrybinį kelią pradėjo dar pirmojo dešimtmečio pabaigoje ir po Pirmojo pasaulinio karo. Kartu su kitu žinomu fotografu Maušu Leviu (1886–1941) Ukmergėje jis atidarė bendrą studiją „Baer ir Levi“.
Į Laikinąją sostinę Š. Bajeris persikėlė 1918 metais, atidarydamas ateljė Laisvės alėjoje, tuo metu adresu Laisvės al. 57/58.
Kaune atidengta atminimo lenta žymiam fotografui Šimonui Bajerui / Edgaro Cickevičiaus / Kauno diena nuotr.
Nors Š. Bajerio studija buvusi visai netoli, čia pat Laisvės alėjoje, ir Kauno žydų bendruomenės noras buvo būtent ant to namo sienos atidengti atminimo lentą, G. Žakas apgailestavo, kad namą valdanti šeima nedavė tam sutikimo.
Tolima Š. Bajerio giminaitė Faina Borovsky, po gabaliuką dėliojusi savo močiutės brolio pėdsakus Lietuvoje, atvyko į šios atminimo lentos atidengimo ceremoniją.
Kaune atidengta atminimo lenta žymiam fotografui Šimonui Bajerui / Edgaro Cickevičiaus / Kauno diena nuotr.
„Jis fotografavo ir prezidentą Antaną Smetoną, kuris vėliau spaudoje padėkojo Š. Bajeriui“, – gražia lietuvių kalba dėstė Amerikoje gyvenanti moteris. Ji taip pat paskelbė, kad giminaičio fotografijų paroda rugpjūčio 14 dieną atidaroma Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Š. Bajerio darbai pasižymi didele istorine ir menine verte. Jis įamžino Lietuvos kariuomenės kareivius, karininkus, visuomenės veikėjus, eilinius kauniečius bei svarbias miesto gyvenimo akimirkas.
Viena žymiausių jo išlikusių fotografijų – „Banketas“, kurioje užfiksuoti žymūs tarpukario veikėjai, įskaitant Lietuvos vyriausiąjį rabiną Rozenseną.
Kaune atidengta atminimo lenta žymiam fotografui Šimonui Bajerui / Edgaro Cickevičiaus / Kauno diena nuotr.
Šiandien Š. Bajerio ir M. Levio tarpukario fotografijų palikimas sulaukia pelnyto šiuolaikinės visuomenės dėmesio. Rengiamos parodos atskleidžia prarastą Lietuvos žydų bendruomenės bei tarpukario Kauno kultūrinį sluoksnį.
„Dalelė po dalelės, lenta po lentos mes kuriame supratimą apie Lietuvą, kurią kūrė įvairių tautybių žmonės“, – pagerbdamas fotografo atminimą sakė Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir nacių okupacijai, didžioji dalis Kauno žydų bendruomenės, įskaitant inteligentiją ir menininkus, buvo priverstinai perkelti į Kauno (Vilijampolės) getą.
Kaip ir tūkstančiai kitų geto kalinių, Š. Bajeris su žmona Raja tapo Holokausto aukomis – jie buvo nužudyti 1942 metais.
Atminimo lentos – stilizuoto fotoaparato objektyvo autorius Gediminas Pašvenskas.
