Šiandien mus pasiekė žinia, kad Izraelyje mirė Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos valdybos narė Roza Bloch (95), išgyvenusi Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Rina Žak, Izraelis
Roza Bloch gimė 1930 m. Kaune Lanos ir Markuso Gafnovičių šeimoje. Šeima aktyviai dalyvavo miesto žydų bendruomenės gyvenime. Roza, jos broliai ir seserys lankė Švabės hebrajų gimnaziją Kaune ir dalyvavo sporto judėjimo „Makabi“ veikloje.
1941 m. spalį Rozos seneliai iš tėvo pusės, taip pat jos dėdės ir tetos buvo nužudyti Kauno IX forte. Jos seneliai iš motinos pusės mirė gete. Rozos tėvas buvo nužudytas Dachau koncentracijos stovykloje. Mažoji Roza, rizikuodama gyvybe, naktimis lįsdavo pro spygliuotą vielą už geto ribų, kad mainais į likusius rūbus gautų maisto savo šeimai.
Vėliau buvo Štuthofo koncentracijos stovykla, į kurią Roza ir jos mama buvo deportuotos iš geto, o po to – mirties maršas.
1945 m. pavasarį, Sovietų armijai išlaisvinus stovyklą, Rozos mama mirė, o pati mergaitė grįžo į Kauną, kur sutiko iš geto pabėgusį brolį Borisą.
„Grįžau į Kauną, savo gimtąjį miestą, ir radau, kad jame beveik nebeliko žydų. Miesto gatvės, šimtmečius apgyventos žydų, buvo tuščios. Hebrajų gimnazija, sinagogos, teatras ir kultūros įstaigos stovėjo nebylios ir sustingusios. Jose daugiau nebebuvo girdėti nei jidiš, nei hebrajų kalbos, o iš namų langų nebesklido Šabo maisto kvapas. Visas pasaulis buvo sunaikintas“, – pasakojo Roza.
2021 m. per Holokausto aukų pagerbimo ceremoniją Roza Bloch pradėjo uždegdama atminimo fakelą. Savo kalboje ji sakė:
„Tik 1973 m. mes pagaliau galėjome įgyvendinti savo svajonę, kai man ir mano vyrui bei visai šeimai, kurią mums buvo lemta užauginti, leido išvykti į Izraelį. Mūsų brangiausias troškimas tapo realybe, ir mums pasisekė atsistoti Izraelio žemėje, mūsų tėvynėje. Ir štai aš stoviu prieš jus – žydė, izraelietė, žmona, motina ir močiutė anūkams ir proanūkiams – didžiuodamasi ir jaudindamasi. Kas tada, kai mus persekiojo už tai, kad esame žydai, būtų galėjęs patikėti, kad turėsime nepriklausomą, stiprią valstybę, kurioje žydai galės didžiuodamiesi kalbėti ir mokytis hebrajų kalbos? Sionistinė svajonė, kurią su vyru taip branginome, išsipildė mūsų akyse.“
Roza aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos veikloje, skaitė paskaitas moksleiviams, Izraelio gynybos pajėgų kariams, dalyvavo Holokausto atminimo renginiuose.
„Kaip Holokaustą išgyvenusi, aš raginu visą tautą nepamiršti! Atminti Holokaustą, žydų tautos didvyriškumą tuo tamsiu laikotarpiu ir mūsų žuvusius brolius“, – sakė R. Bloch.
Baigdama ji kreipėsi į tautą dėl vienybės: „Aš raginu tautinę vienybę. Mūsų stiprybė – mūsų vienybėje. Iš Atminimo kalno, šį ypatingą vakarą, nešu vienybės ir nepriklausomybės žinią ateities kartoms ir amžinam Izraelio valstybės tęstinumui.“
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky visų vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Rozos Bloch artimiesiems, bičiuliams, asociacijos nariams ir visiems pažinojusiems šią nepaprastą litvakę.
ברוך דיין אמת
Nuotrauka: מיכאל שוביץ