Penktadienį Liudas Mažylis su Kauno žydų bendruomene ant buvusių Prano Mažylio gimdymo namų atidengė atminimo lentą, skirtą Lietuvos žydų gelbėjimui Holokausto metu. Taip pagerbti čia žydus gelbėję L. Mažylio seneliai Pranas Mažylis su žmona Antanina Mažyliene ir jų dukra Liūda Mažylytė-Rasteikienė.

Skirmantė Javaitytė
Šaltinis: Kas vyksta Kaune

Kūdikio apyrankę primenančią atminimo lentą sukūrė skulptorius Gediminas Pašvenskas. Atminimo lentoje įrašyta: „Šiame name Prano Mažylio ligoninėje 1936-2025 m. pasaulį išvydo tūkstančiai naujagimių. O Antrojo pasaulinio karo metais čia Prano ir Antaninos Mažylių šeima gelbėjo Lietuvos žydus.“

Mažylių šeima išgelbėjo ne vieną žydą

Prano ir Antaninos Mažylių anūkas Liudas Mažylis susirinkusiesiems kalbėjo, kad žydų gelbėjime nedalyvavo, nes gimė 1954-aisiais – jau pasibaigus Holokaustui, tačiau ne vienam žydui pagalbos ranką ištiesė jo senelių šeima. Jų dėka nuo pražūties buvo išgelbėti: Lilijana Levintoffskytė, Isakas Judelevičius, Grigorijus Teperis. Kurį laiką klinikos rūsyje slapstėsi ir gydytojos Frumos Gurvičienės dukra Bela Gurvičiūtė.

„Mano senelis Pranas Mažylis privačius gimdymo namus V. Putvinskio g. 3 pasistatė per simbolinį 9 mėn. laikotarpį, 1936 m. jie pradėjo veiklą. Gimdymo namai buvo mano dieduko svajonė. Pastato 3-4 a. veikė gimdymo namai, su prabangiomis palatomis, o kitoje pastato dalyje buvo įkurti butai: mano senelio ir kitų personalo narių. Viename iš šių butų praleidau pirmuosius 12 savo gyvenimo metų“, – pasakojo L. Mažylis.

Atminimo lenta Prano ir Antaninos Mažylių šeimai / R. Tenio nuotr.

Įdomu, kad atminimo lenta – kūdikio apyrankė – įmontuota būtent toje dalyje, kurioje buvo išgelbėti žydai.

„Šitoj daly namo, šitame aukšte žydas Isakas Judelevičius 1941 m. birželį atėjo kalbėtis su seneliu dėl pagalbos. Tuo metu vyko Birželio sukilimas, čia slinko naciai, buvo neramu ir vieną dieną jauni vyrai su baltais raiščiais ant rankų pasibeldė į šias duris. Mano teta Liūda, tuomet 14-metė, suprato, kad vyksta negeri dalykai. Nubėgo į kambarį, kuriame sėdėjo I. Judelevičius, čiupo jį į glėbį, nieko nesuprantantį, išsigandusį, greitai nuvedė į tamsų užkampį ir liepė tyliai sėdėti. Tai išgelbėjo jam gyvybę, nes „svečiams“ reikėjo patekti būtent į tą kambarį, kur jis prieš tai buvo“, – kalbėjo L. Mažylis.

Susirinkusieji išgirdo ir istoriją apie statybų rangovą Iliją Levintoffą, kuris iš Mažylių nuomojosi butą Kęstučio gatvėje. Jis su  šeima atsidūrė gete, bet paslapčiomis atvykęs pas Mažylius maldavo išgelbėti jų dukrą Lilijaną Levintoffskytę. Taip Mažylių šeimoje atsirado išsekusi, drebanti, mergaitė su nesveikomis akimis.

Liudas Mažylis ir Gercas Žakas / R. Tenio nuotr.

„Visam ligoninės kolektyvui buvo pasakyta, kad čia Aldutė Urbanavičiūtė – mano tetos iš kaimo pusseserė. Dvidešimties žmonių privačios ligoninės kolektyvas, visi iki vieno, nuoširdžiai ir šventai suprato, apie ką čia eina kalba. Mergaitė puikiai kalbėjo jidiš, suprato vokiškai, rusiškai, bet lietuviškai beveik nemokėjo. Galiausiai ji atsidūrė Marijampolėje. Buvo likviduotas Kauno getas, Lilijanos mama žuvo, o tėtis vieną dieną ir vėl paskambino į šias duris. Matėsi, kad tai pabėgėlis iš geto, jis kuriam laikui atsidūrė rūsyje”, – kalbėjo L. Mažylis.

Grigorijus Teperis – dar vienas išgelbėtas žydas. Jis į ligoninę pateko dar kūdikis, vieša jo atsiradimo versija – pamestinukas. Pasak L. Mažylio, jis buvo priglaustas vaikų ligoninėje ir tapo viso kolektyvo numylėtiniu.

Anot L. Mažylio, per Holokaustą jo seneliai padėjo dar bent 1-4 žydams prisiglausti.

„Tikslų išgelbėtų žydų skaičių sunku pasakyti”, – pridūrė pašnekovas.

Gercas Žakas ir Faina Kukliansky / R. Tenio nuotr.

Būtina atminti

Renginyje apsilankė garbūs svečiai. Izraelio ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Shimon Pesach džiaugėsi Mažylių šeimos atminimo įamžinimu: „Žydų gelbėtojai gelbėjo gyvenimus. Turime juos atminti”, – teigė jis.

Renginį pagerbė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Mažylių šeima atliko didžiulį žygdarbį – gelbėjo žydus, kuriems išgyventi nebuvo jokios vilties. Manęs irgi šiandien čia nebūtų, jei ne žydų gelbėtojai. Linkiu visiems turėti instinktą padėti tam, kam reikia pagalbos. Beje, dar nėra paminklo žydų gelbėtojams, nežinau, kada jis atsiras, kažin ar jo besulauksiu“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pažymėjo, kad Kauno žydų bendruomenė per trumpą laiką atidengė jau trečią atminimo ženklą, skirtą žydų gelbėtojams, prieš tai jais pagerbti Ona Jablonskytė-Landsbergienė ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

„Kauno ir ne tik Kauno žydų liko labai mažai. Galbūt po kiek laiko išvis teliks tik paveldas… Šiandien svarbu akcentuoti, kad viena ryškiausių figūrų – žydų gelbėtojai. Šioje ligoninėje išgelbėtas ne vienas žydas. Žydų patarlė byloja: išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – sakė G. Žakas.

Buvusių P. Mažylio gimdymo namų vadovas Tomas Biržietis pažymėjo, kad didžiulės pagarbos nusipelno ne tik Antanina, Pranas ir Liūda Mažyliai, bet ir jų aplinka, kurioje – ir prof. Vladas Kuzma.

Renginio akimirka / R. Tenio nuotr.

L. Mažylis paminėjo, kad kalbėdamas apie senelių išgelbėtus žydus jis daugiausia remiasi tetos Liūdos Mažylytės-Rasteikienės atsiminimais.

„Juos išverčiau į anglų kalbą ir neseniai pasidalinau su YIVO žydų mokslinių tyrimų institutu Niujorke. Tai labai korektiški, tikslūs tetos prisiminimai. Kai tetai buvo 14 m. – buvo karo pradžia, o kai sulaukė 18-kos – karo pabaiga. Ji asmeniškai tame dalyvavo. Beje, man mažajam Liudukui, giliu sovietmečiu šeima nieko apie išgelbėtus žydus nepasakojo. (…) Man labai svarbu, kad turėjo būti nebylus sutarimas tarp visų šeimos narių: ir močiutė, ir diedukas ir tėtis, ir teta. Bet žydams padėjo ne tik jie. Pasaulio tautų teisuolio vardai suteikti Antaninai ir Pranui Mažyliams, bet visi tie, kurie neišdavė visuotinio skundimo atmosferoje, visuotinės grėsmės atmosferoje neprasitarė, nepaskundė žydų gelbėtojų – ir jie prisidėjo prie išgelbėtų gyvybių. Nėra žmogaus prigimty būtino instinkto gelbėti kitą, kuriam daug blogiau, nei tau i, kuris žinai, kad žus. Tai nėra užkoduota mumyse. Bet kai kurie šį instinktą turi“, – susimąstyti ragino L. Mažylis.

Daugiau įspūdžių R. Tenio nuotraukų galerijoje.