Šiandien šalia Vilniaus esančiame Panerių miške kaukė sirenos. Taip, kartu su užsienio šalių diplomatais, Vyriausybės atstovais ir Seimo nariais paminėjome Jom HaŠoa – Holokausto aukų atminimo dieną, primenančią apie Antrojo pasaulinio karo metais nužudytus šešis milijonus žydų. Vien todėl, kad jie buvo kitokie.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Izraelio ambasadorės pavaduotojas Erezas Golanas / LŽB nuotr.
Save vadinu žydų tautybės lietuve ir norėčiau savo šalyje gyventi be baimės, nes ne žydai turi kovoti su antisemitizmu, o valstybė užtikrinti visiems savo piliečiams saugumą, – savo kalboje prisiminusi pastaraisiais metais vis didėjančią antisemitizmo bangą pabrėžė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.
Ji taip pat priminė vis dar nepastatytą paminklą Lietuvos žydų gelbėtojams, apie kurį jau septynerius metus yra nuolat diskutuojama.
Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas Ruedigeris Zettelis / LŽB nuotr.
„Istorija – tai ne vien eilutės vadovėlyje ir faktai. Istorija – tai emocijos, kurias turime perduoti savo vaikams, idant jie suprastų, ką patyrė vaikai, kurių akivaizdoje buvo nužudyti tėvai. Kokį košmarą išgyveno motinos, kurių akyse buvo žudomi vaikai. Štai tokios turėtų būti istorijos pamokos“, – kalbėjo F. Kukliansky, viena iš nedaugelio iš pirmų lūpų dar girdėjusių tėvų ir senelių pasakojimus apie Holokausto baisumus.
JAV ambasados laikinai ambasadorės pavaduotojo pareigas einantis Jonathanas Herzogas ir Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Shmuelis Yatomas / LŽB nuotr.
Izraelio ambasadorės pavaduotojas Erezas Golanas kalbėdamas prisiminė, kad Holokaustą išgyvenusi jo močiutė nenorėjo kalbėti apie patirtą siaubą ir jis šį norą gerbė, tačiau dabar gailisi, nes kasdien lieka vis mažiau liudininkų, galinčių atskleisti Šoa patirtį.
„Mūsų pareiga aukoms ir išgyvenusiems – daryti viską, kas įmanoma, kad perduotume savo vaikams Holokausto istoriją. Tik taip galime tikėtis, kad tai niekada nepasikartos. Geresnis švietimas ir atminimo iniciatyvos yra būtini žingsniai, kad ši mylima lietuvių tauta pripažintų savo praeitį ir išmokytų savo vaikus, jog, nors praeities pakeisti negalime, ateitis turi būti kitokia. Tokiu būdu „Niekada daugiau“ nebus tik šūkis, bet taps moto, lydinčiu mūsų veiksmus“, – Panerių memoriale sakė diplomatas.
Minėjimo akimirkos / LŽB nuotr.
Itin jautriai skambėjo ir Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojo Ruedigerio Zettelio žodžiai:
„Šiandien, čia, Paneriuose, su gilia kančia ir dideliu liūdesiu lenkiuosi prieš tūkstančius Holokausto aukų – moterų, vyrų, vaikų – kurių gyvenimai buvo brutaliai atimti vien dėl to, kad jie buvo žydai. Šoa – ši baisi nusikaltimų prieš žmoniją tragedija – buvo sugalvota ir apgalvotai įgyvendinta Vokietijos, šalies, kurią dabar atstovauju. Todėl jaučiu didžiulį dėkingumą, kad buvau pakviestas kartu su Žydų bendruomene ir savo kolegomis iš diplomatinės bendruomenės kalbėti šioje Jom HaŠoa atminimo ceremonijoje. Tai tikrai nėra savaime suprantama.
Mes stovime šioje skausmo ir kančios vietoje pašiurpę, nes neįmanoma protu suvokti, kaip daugiau nei prieš 80 metų galėjo įvykti ši tragedija. Masinio nužudymo, kuris įvyko – taip pat ir Lietuvoje – mastas viršija bet kokį suvokimą. Neįmanoma įsivaizduoti, ką turėjo ištverti kiekviena nekalta auka – kiekvienas žmogus turėjo savo gyvenimo kelią, savo mylimuosius – visa tai buvo brutaliai nutraukta ir stengtasi sunaikinti. Tačiau mes neturime leisti, kad tai išnyktų iš mūsų atminties. Ir mes, vokiečiai, niekada neleisime, kad tai nutiktų mums, nes mūsų istorinė atsakomybė už Šoa išlieka – šiandien ir visada.
Minėjimo akimirkos / LŽB nuotr.
Turime pripažinti praeiti nepamiršti šio tamsaus io kuriame slypi svarbiausia pamoka Vokietijos istorijoje.
Pamoka, kuri reiškia, kad NIEKADA DAUGIAU nebūsime apatiški, kad pastebėsime ir turėsime drąsos prieštarauti bet kokiai rasinio fanatizmo ir neriboto nacionalizmo išraiškai. Turime laikytis žmogiškųjų vertybių.
Mes prisimename ir visada prisiminsime. Ir įsipareigojame ginti taiką bei laisvę, daryti viską, kad tokie nusikaltimai niekada nepasikartotų. Tai yra mūsų istorinės atsakomybės esmė. Tai yra mažiausia, ką galime padaryti, kad pagerbtume Holokausto aukas“.
Dėkojame visiems, šiandien buvusiems kartu.
Daugiau minėjimo akimirkų – nuotraukų galerijoje.