Šiandien puiki proga prisiminti šios daug išbandymų patyrusios tautos istoriją ir kultūrą, pasiklausyti dainų, pasigrožėti šokiais. Ar žinojote, kad tokios pasaulį pakeitusios asmenybės, kaip Charlie Chaplinas, Motina Teresė, Pablo Picasso ir Elvis Presley turėjo romų šaknų? Tegul ši diena padeda pakeisti pasenusius stereotipus.

Šiek tiek istorijos

Apie seniausią romų istoriją žinoma labai mažai. Neaišku, dėl ko ši tauta pradėjo migruoti, tačiau žinoma, kad VIII–X a. romai keliais etapais paliko Indijos pusiasalį.

Viena iš teorijų teigia, kad romai kilę iš žemiausių Indijos kastų ir sudarė samdinių armiją, išsiųstą į vakarus, kad atremtų islamo ekspansiją. Gali būti ir taip, kad musulmonai, puldinėdami Vakarų Indiją, gaudė romus ir atsivežė su savimi kaip belaisvius. Tenai jie tapo atskira visuomene.

Žodis „romai“ kildinamas iš Doma. Tokiu terminu vadinama Indijoje atskira etninė ir visuomeninė grupė. Domų gyvenimo būdas panašus į romų, pragyvenimui jie užsidirba muzikuodami. Vienas iš Persijos šaltinių nurodo, kad vienas iš šiaurės Indijos karalių padovanojo Persijos šachui 10 000 „keliaujančių muzikantų“.

Gali būti, kad romai ir domai kilę iš skirtingų šiaurės Indijos gyventojų grupių, kurios susijungė dabartinėje Irano ir Afganistano teritorijoje.

Lietuvos teritorijoje romai gyveno nuo XV-XVI amžiaus. Manoma, kad pirmieji romai į LDK teritorijos dalį, apimančią dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijas, atvyko iš Lenkijos XV a. antroje pusėje.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad XVI a. LDK jau egzistavo gana gausios romų bendruomenės. Romai buvo minimi ir jų reikalai įtraukti į Antrojo (1566 m.) ir Trečiojo (1588 m.) Lietuvos Statuto straipsnius.

Antrojo pasaulinio karo metu įvyko romų vadinama Pharrajimos, kurioje naciai išžudė tūkstančius romų. Lietuvoje šio genocido metu buvo nužudytas kas trečias romas.

Religija

Romai neturi bendros religijos ir išpažįsta religiją, dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Tarp jų yra katalikų, stačiatikių, protestantų, musulmonų ir kt. Jie neprisiriša prie liturgijos, o praktikuoja ją savo nuožiūra.

Tradicijos

Romai labiausiai vertina šeimynines tradicijas. Autoritetas yra senoliai, kurie vykdo teisėjų pareigas, sprendžiant ginčus pagal teisę, vadinamą romanipen. Romas yra tas, kas laikosi romanipen taisyklių.

Jie nelabai toleruoja kai kurias kitų tautų tradicijas ir nepasitiki ne romų teise.

Romai laikosi tradicijų, privalomų Indijos hinduistams, pavyzdžiui, Bengalijos gyventojams. Bet, skirtingai nuo hinduistų, kurie kremuoja palaikus, romai mirusiuosius laidoja ir tiki, kad siela tol nepateks į dangų, kol kūnas nebus palaidotas.