Retrospektyvinėje parodoje – R. Savicko fenomeno liudijimas

Retrospektyvinėje parodoje – R. Savicko fenomeno liudijimas

Kitą penktadienį, balandžio 5-ąją, 18:00 val. Savicko paveikslų galerijoje (J. Tumo –Vaižganto g. 5, Vilnius) vyks Raimondo Savicko parodos ir kūrybos albumo „Raimondas Savickas: metafizinė tikrovės interpretacija” pristatymas. Tai bus puiki proga išgirsti paties kūrėjo mintis, sužinoti, ką apie jo kūrybą mano profesionalai ir pačiam tapytojui svarbūs žmonės.

Šis susitikimas – jau ne pirmas retrospektyvinei parodai ir albumui skirtas renginys. Praėjusią savaitę Gariūnų verslo ir kultūros parke buvo iškilmingai atidaryta ekspozicija, kurioje – per 100 įvairaus laikmečio tapytojo darbų.

Akademikas A. Andrijauskas R. Savicko parodos ir albumo pristatyme / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Parodos atidaryme dalyvavo jos iniciatorius, akademikas ANTANAS ANDRIJAUSKAS, kurio paprašėme pasidalyti mintimis apie šį vaizduojamojo meno pasaulyje svarbų įvykį.

Lietuvoje turime ne vieną iškilų tapytoją. Kuo ypatingi Raimondo Savicko darbai?

Raimondas labai savitas kūrėjas, nes jo tapyboje jungiasi dvi svarbiausios dailės tradicijos: lietuviškoji ir litvakų. Tačiau jo tapybinio braižo svarbios ištakos taip pat yra ir metafizinės tapybos tradicijoje kurios, kaip bebūtų keista, iki šiol niekas iš tų, kurie rašydavo apie R. Savicko kūrybą, nepastebėjo.

R. Savicko darbai eksponuojami Gariūnų verslo ir kultūros parke / / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Savitas šio dailininko stilius visų pirma susijęs su tuo, kad jo tapyboje jaučiama stipri tėvo (iškilaus lietuvių dailininko Augustino Savicko – aut.) įtaka, išplaukianti iš jo dekoratyvių epinių figūrinių kompozicijų. Tačiau tėvo pirmojo ir pagrindinio mokytojo įtaka jo kūriniuose susilieja su elegiškumo ir tragizmo kupina viena turtingiausių Lietuvos litvakų dailės tradicija.

R. Savicko darbai eksponuojami Gariūnų verslo ir kultūros parke / / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

O šie du labai svarbūs srautai – lietuviškos ir litvakiškos tradicijos, kaip minėta, jungiasi su metafizinės tapybos, t.y. Chirico, Morandi tradicija, kuri savitai permąsto ir italų renesanso kūrėjų, tokių kaip Mantegna, Piero della Francesca ir kitų, paveikslus. Tik, skirtingai, nei metafizinės tapybos atstovų, kaip, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono apmirusių miestų vaizdinį kūrusio Chirico, Raimondo Savicko pasaulis yra kitoks – gyvas, daugiau susijęs su daugiakultūrinio ir polikonfesinio Vilniaus miesto architektūrine erdve, į kurią labai ryškia styga įsilieja litvakų – Lietuvos žydų – pasaulio vaizdai: įvairios sinagogos, kiti architektūriniai ansambliai, vaizduojantys vieną pagrindinių žydų kultūros centrų Šiaurėje, turėjusį didžiulę įtaką visam žydų kultūros pasauliui. Juk būtent Vilnius buvo vienas svarbiausių žydų nacionalinio kultūros atgimimo centrų. Šie motyvai nepaprastai svarbus R. Savicko kūryboje, kuri susipina su minėtais iš įvairių civilizacijų ir kultūros tradicijų išplaukiančiais įspūdingais meniniais vaizdiniais.

R. Savicko parodos ir albumo pristatymas / / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Galbūt tas ištakų daugiabalsiškumas su per pastaruosius 10 – 15 metų stipriai tobulėjančia plastine kalba ir pagimdė savitą Raimondo Savicko tapybos fenomeną, kurio neįmanoma neįžvelgti šioje didžiulėje retrospektyvinėje per 100 puikių paveikslų parodoje. Vis dėlto, jis dar ryškiau atsispindi albume publikuojamuose iliustracijose, nes čia kruopščiai surinkta viskas, ką jis geriausio yra nutapęs. Tokia jau yra gyvenimo logika, kad patys geriausi darbai per dešimtmečius nepastebimai išsibarsto po privačias kolekcijas, draugus, po visą pasaulį ir juos surinkti labai sunku, todėl šio albumo atsiradimas yra nepaprastai svarbus dailininko kūrybinės biografijos reiškinys, kadangi jis iš tikrųjų parodo labai reikšmingo, savito tapytojo su savitu poetiniu pasaulio suvokimu įsitvirtinimą Lietuvos, ir ne tik jos, vaizduojamosios dailės pasaulyje.

Kodėl parodai pasirinkta tokia netradicinė erdvė – Gariūnų verslo ir kultūros parkas?

Pasaulyje dabar eksponuoti parodas prekybos centruose ir kitokiose anksčiau neeksponuojamose erdvėse, yra jau visiškai įprastas dalykas. Dvi iš trijų salių su Raimondo darbais yra tiesiog nuostabios, jos puikiai tinka eksponuoti paveikslams.

Kūrėjas ir jo albumas / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Be to, turiu pasakyti, kad Gariūnų Verslo ir kultūros parko valdytojai yra rimti mecenatai, labai daug padedantys menininkams, o kultūros ir meno renginių kuratorė Jurga Mackelaitė puilkiai organizuoja aukšto meninio lygio koncertus, parodas, meno leidinių pristatymus. Be jų ženklios finansinės pagalbos niekada nebūtumėme išleidę šios įspūdingos serijos knygų, tarp kurių – ir vienos nuostabiausių mūsų akvarelistės Vidos Norkutės, geriausio šalies pastelės meistro Raimundo Majausko ir mūsų aptariamo Raimondo Savicko albumai. Verslo ir kultūros parko valdytojų dėka buvo įkurta nauja trikalbių (lietuvių, prancūzų, anglų) solidžių dailės leidinių „Unio Pictorum“ serija, kurioje pasirodė ir išsamūs Vitartaitės ir Arvydo Každailio kūrybos albumai.

Taip pat svarbu ir tai, kad šiame verslo centre kasdien apsilanko didžiuliai žmonių srautai ir jei bent keliasdešimt jų susidomi menu, tai yra nepaprastai geras pasiekimas. Dažnai tokiose vietose parodą pamato nepalyginamai daugiau žmonių ir tikrų meno mylėtojų nei specialiose meno galerijose. Pagal reakcijas matau, kad tai tikrai pasiteisina, nes, atvykę darbo reikalais, lankytojai pamato ir tai, ką turime geriausio mene.

Per 100 R. Savicko darbų eksponuojami Gariūnų verslo ir kultūros parke / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Kita vertus, pagalvokite – per 100, o kartais ir didžiulio formato paveikslų! Nė viena galerija negalėtų priimti tokio dydžio retrospektyvinės parodos. Tad reikėtų galų gale atsikratyti, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, paviršutiniškų stereotipų.

Kodėl būtent dabar buvo išleistas R. Savicko albumas?

Žymia dalimi tai buvo mano sumanymas. Pastebėjau, kad per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo Raimondo darbų kokybė, išryškėjo savitas stilius, apie kurį kalbėjau.

Taip pat labai svarbu, kad būtų pastebėti bei deramai įvertinti žmogaus pasiekimai ir jis patspatikėtų savo jėgomis, pamatytų tai, ką iš tikrųjų padarė. Ypatingai svarbu tai padaryti laiku. Štai greta Raimondo Savicko išleidome mano jau minėtą Arvydo Každailio albumą. Jis – vienas didžiausių dailininkų, net didžiosios tautos neretai neturi tokio mastelio meistrų, kaip jis. Likimo ironija, kad jis taip ir neturėjo nė vieno normalaus albumo. Pats Každailis labai teisingai pastebėjo, kad albumo atsiradimas – tarsi viso jo gyvenimo stogo pastatymas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir R. Savickas parodos atidaryme / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Kitas nepaprastai geras tapytojas Aleksandras Vozbinas, kuris, manau, irgi turėjo litvakų kraujo, išėjo labai netikėtai. Džiaugiuosi, kad spėjo išleisti labai išsamų, didelį albumą, kuris išlieka kaip paminklas jam ir parodo tikrąjį kūrėjo mastelį.

Taigi, tų motyvų gali būti įvairių, bet tiesiog ateina laikas, kai pribręsta albumas ir reikia jį daryti bei palaikyti tikrus kūrėjus.

R. Savicko parodos ir albumo pristatymas / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.

Matote, vieni žmonės yra apsukrūs, jie moka tvarkytis pasaulyje. Jie, net būdami nevykėliai, sugeba save pozicionuoti, kaip labai didelius menininkus, prileisti daugybę albumų. Tuo tarpu kiti, kurie dirba labai daug ir daro nuostabius dalykus, bet neturi komercinės gyslelės, yra išstumti į kultūros paraštes. Todėl išsamesnio leidinio atsiradimas iškart pastato kūrėją į tą vietą kultūroje, kurios jis yra vertas – jis tampa organiška mūsų kultūros ir meno istorijos dalimi, kurios pasirodžius rimtam albumui jau joks pavyduolis neištrins.

Džiaugiuosi, kad jau išleistas eilinis serijos „Unio Pictorum“ Raimondo Savicko albumas – jis tikrai to yra vertas tapybos meistras.

R. Savicko parodos ir albumo pristatymas / Gintarės Zakarauskaitės nuotr.