Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, minėdamas Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kviečia į teminius renginius, ekskursijas ir nemokamai apsilankyti Holokausto ekspozicijoje ir Samuelio Bako muziejuje sausio 27 dieną.

Sausio 26 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) kviečiame į monografijos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais” pristatymą. Renginyje dalyvaus: doc. Dr. Nerijus Šepetys, dr. Stanislovas Stasiulis, Saulius Sarcevičius ir dokt. Mantas Šikšnianas. Moderatorius – doc. Dr. Aurimas Švedas

Sausio 27 d. 12:00 val. Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12) ekskursiją lietuvių kalba ves muziejininkė-ekskursijų vadovė dr. Šarūnė Sederevičiūtė. Ekskursijų metu daugiau sužinosite apie vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – Holokaustą. Sekdami ekspoziciją, aptarsime svarbiausius įvykius, vietas, žmones ir jų likimus.

15:00 val. apžvalginę ekskursiją po Holokausto ekspoziciją anglų kalba ves muziejaus savanoris iš Austrijos Florian Edlinger.

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiaulių kraštas.lt

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Šiauliuose organizuoja Holokausto aukų pagerbimą – minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

12 valandą Holokausto aukos bus prisimintos prie Pirmojo geto vartų, minėjimas tęsis Pasaulio tautų teisuolių skvere, ten bus pagerbti Lietuvos didvyriai, nepabūgę ir karo metais gelbėję žydus. Minėjimas baigsis prie Antrojo geto vartų.

„Prieš daugiau nei 80 metų buvo didžiulė katastrofa, bet žmonija iš to nelabai pasimokė. Pastaruoju metu ir netoli mūsų sprendimų bandoma ieškoti vieni kitus gąsdinant ginklais. Ko gero, žmonės gyvena iliuzijų pasaulyje, įsivaizduoja, kad karas yra kaip kompiuteriniai žaidimai, pakariavai, nuspaudei mygtuką ir vėl visi gyvi. Žmonės, kurie išgyveno, žino, kad kare nebūna laimėtojų. Turime tai priminti, kad žmonės bent kažkiek susimąstytų. Dabar žmonės labai susipriešinę, atrodo, turėtų vienytis, kad nugalėtų pandemiją, bet matome dar didesnį susiskaldymą“, – sako Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

S. Kerbelis džiaugiasi, kad pernai Šiauliuose pagal Ado Toleikio projektą buvo sutvarkytos abiejų getų vartų vietos, atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras – skveras lankomas turistų, jame vyksta isrtorijos pamokos.

#MesPrisimename 80 Šiauliuose

#MesPrisimename 80 Šiauliuose

Sausio 27 dieną minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės, kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų tragediją, sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes.

Šiaulių apskrities Žydų religinė bendruomenė kviečia  Šiauliečius sausio 27 dieną 12 val. rinktis prie monumento žyminčio buvusį pirmą Šiaulių getą (Vytauto ir Žalgirio gatvių kampas) uždegti žvakutes ir prisiminti Holokausto aukas.

12:30 eisime į Šiaulių apskrities Pasaulio Tautų Teisuolių skverą kur pagerbsime Lietuvių Tautos didvyrius antro pasaulinio karo metais gelbėjusius Lietuvos piliečių Žydų gyvybes.

13:00  uždegsime žvakutes prie buvusio antro geto (Trakų ir Ežero gatvių kampas).

#MesPrisimename 80

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022

#WeRemember/ #MesPrisimename 2022

Netrukus pasaulis minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Prisiminsime šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Jus prisijungti prie šios pasaulinės atminimo akcijos ir prisiminti Holokausto aukas, liudytojus ir gelbėtojus, gyvenusius Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų, todėl kviečiame įsitraukti į akciją aplankant Jūsų regione esančias žudynių vietas ar pasidalinant  akcijos #WeRemember#MesPrisimename simboliais socialiniuose tinkluose.

 

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

Jungtinės Tautos,  sausio 21 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią visas valstybes nares kovoti su Holokausto neigimu ir antisemitizmu, ypač socialiniuose tinkluose.

Izraelio pateiktą rezoliucijos tekstą, kurį parengti padėjo Vokietija, bendrai parėmė kelios dešimtys iš 193 Jungtinių Tautų valstybių.

Tačiau Iranas nepritarė šiai rezoliucijai ir pareiškė, kad Teheranas atsiriboja nuo jos teksto.

Rezoliucija „be jokių išlygų atmeta ir smerkia bet kokį Holokausto, kaip istorinio įvykio, neigimą, visiškai ar iš dalies“, teigiama jos tekste.

Tu bi Švat šventė bendruomenėje

Sausio 16. Lietuvos žydų bendruomenėje vyko Tu Bišvat – Naujųjų medžių metų šventė arba kitaip vadinamas visų vaismedžių ,,gimtadienis”. Į šventę susirinko būrys šeimų, kuriuos pasveikino Žana Skudovičienė. Šventinį Tu Bišvat Sederį vedė Viljamas Žitkauskas, o edukacinius užsiėmimus”Valgoma floristika” bei izraelietiškų šokių pamoką – Jelizaveta Volynskaja ir Julija Potašnik. Dėkojame susirinkusiesiems už puikias šventines nuotaikas.
Jidiš kalbos istorija.Jidiš kalba atsirado Vokietijoje, bet galiausiai ja kalbėjo žydai visoje Europoj

Jidiš kalbos istorija.Jidiš kalba atsirado Vokietijoje, bet galiausiai ja kalbėjo žydai visoje Europoj

PAGAL MORDECAI WALFISH

Jidiš literatūra XX a.

Kas yra jidiš?

Žodis jidiš reiškia „žydas“. Kalbiniu požiūriu tai reiškia kalbą, kuria kalba aškenaziai  – žydai iš Vidurio ir Rytų Europos bei jų palikuonys. Nors pagrindinis kalbos  žodynas ir gramatika yra kilę iš viduramžių Vakarų vokiečių kalbos, jidiš kalba integruoja daugybę kalbų, įskaitant vokiečių, hebrajų, aramėjų ir įvairias slavų bei romanų kalbas.

Jidiš kalbos kilmė

Vokietijos prezidentas paragino nepamiršti nacių nusikaltimų

Vokietijos prezidentas paragino nepamiršti nacių nusikaltimų

Praneša Deutsche Welle.

2022-01-19

80-ųjų Wannsee konferencijos metinių išvakarėse Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paragino nepamiršti nacių režimo įvykdytų nusikaltimų, praneša Deutsche Welle.

„Kiekvienas prisiminimas apie nacizmo nusikaltimus reiškia ir užtikriną, kad tai nepasikartotų“, – antradienį, sausio 18 d., sakė Steinmeieris. „Demokratinėje valstybėje atsakingas yra kiekvienas“.

Tą pačią dieną Steinmeieris apsilankė konferencijos vietoje – viloje prie Wannsee ežero kranto, Berlyno priemiestyje, kur dabar yra memorialinis ir edukacinis centras.

„Negalime pamiršti, kas čia vyko prieš 80 metų, kai Vokietijos valstybės pareigūnai planavo Europos žydų genocidą“, – svečių knygoje rašė Vokietijos prezidentas. „Tegul ši atminimo ir informavimo kultūra padeda užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“.

Dar prieš Wannsee konferenciją nacių režimo vadovybė, vadovaujama Adolfo Hitlerio, nusprendė Europoje nužudyti 11 mln. Prieš tai jau būta trėmimų ir egzekucijų. 1942 m. sausio 20 d. susirinkimo tikslas – paspartinti genocido įgyvendinimą. Wannsee konferencijoje, kuriai vadovavo SS karininkas Reinhardas Heydrichas, dalyvavo valstybės ministerijų sekretoriai, aukšti NSDAP, saugumo aparato ir okupuotų rytinių teritorijų administracijos atstovai.

Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat pakomentavo dokumentinio filmo apie Wannsee konferenciją, numatytą sausio 24 d., transliaciją visuomeninio televizijos kanalo ZDF eteryje.

Prezidentas šį filmą pavadino ne tik įspūdingu, bet ir keliančiu nerimą. „Tai, ką matome ir patiriame, yra gerai veikiantis administracinis mechanizmas, padalinių koordinavimas, šablonai ir procesai, kurie, neskaitant susitikimo turinio, niekuo nesiskiria nuo tų, kurie vis dar egzistuoja ministerijose ir departamentuose“, – paaiškino Steinmeieris. „Mus stebina tai, kas įprasta, pažįstama, kelia siaubą ir sukuria nerimą.

Anot jo, totalitarines sistemas valdo ne tik „demonai ir monstrai“. Tai greičiau tai, kad „šiose sistemose yra susipynę tiek daug mažų varžtelių, kad individo atsakomybė tampa neatpažįstama ir nelieka prasmės jausmo.

Blogio banalumas yra bedvasė diktatūros biurokratija,- niekieno valdžia“, – sakė Steinmeier, turėdamas galvoje Hannah Arendt, vieną žymiausių moterų filosofių, išgyvenusių ir suvokusių svarbiausius XX amžiaus įvykius. Būtent Arendt įvedė „blogio banalumo“ sąvoką, kuria ji turėjo omenyje neapgalvotą paklusnumą dėsniams, ne tik nežmoniškiems, bet ir nukreiptiems prieš pačius gyvenimo pagrindus.

„Nebūkime niekas. Nevenkime atsakomybės“, – ragino Vokietijos prezidentas.

Netrukus bus išleista lietuvių k. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės, žurnalistės Silvijos Kučėnaitės-Foti knyga

Netrukus bus išleista lietuvių k. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės, žurnalistės Silvijos Kučėnaitės-Foti knyga

Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, dažnai girdėdama apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Jis – Birželio sukilimo organizatorius, Štuthofe jį kalino naciai, o grįžusį į Lietuvą nužudė KGB.
Mama prieš mirtį paprašė Silvijos užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvija sutiko. Vėliau viešnagės Lietuvoje metu ji sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto. Silvijai, senelį laikiusiai svarbiu lietuvių tautos herojumi, tai pasirodė neįtikėtina: negi šeima galėjo nuo jos nuslėpti svarbius Noreikos gyvenimo faktus?
Šiuose beletrizuotuose atsiminimuose autorė pateikia 20 metų trukusį savo tyrimą apie galimus senelio veiksmus 1941-aisiais. Tai sunki pačios autorės kelionė siekiant sužinoti tiesą apie savo šeimą. Foti remiasi Noreikos laiškais, jo pasirašytais įsakymais, Lietuvos aktyvistų fronto skelbtais, KGB archyvo ir kitais dokumentais. Knygoje pateikti įtaigūs Noreikos bendražygių portretai ir prisiminimai.
Čia bus autorizuotas patikslintas leidimas. Iš anglų kalbos išvertė Matas Geležauskas, KGB dokumentus iš rusų kalbos vertė Darius Pocevičius, redagavo Asta Bučienė, Aira Niauronytė, dizaineris Kazimieras Dainovskis. Viršelio nuotraukos komanda – fotografai Audrius Solominas, Robertas Daskevičius, stilius Agnės Charašauskaitės (Might Like), grimas Kristinos Busilaitės, postprodukcija Eglės Jankauskaitės (Image Rehab).
YIVO žydų tyrimų instituto Niujorke personalo vadovė Shelly Freeman parašė laišką Lietuvos žydų bendruomenei

YIVO žydų tyrimų instituto Niujorke personalo vadovė Shelly Freeman parašė laišką Lietuvos žydų bendruomenei

Šiandien džiaugiuosi, kad YIVO Žydų tyrimų institutas (YIVO) užbaigė Edwardo Blank YIVO Vilna suskaitmenintos kolekcijos projektą (EBYVOC), istorinę 7 metų trukmės, 7 milijonų dolerių kainavusią tarptautinę iniciatyvą, skirtą apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti YIVO padalintą prieškario biblioteką ir archyvines kolekcijas.

Šios Antrojo pasaulinio karo suskaldytos ir Niujorke bei Vilniuje esančios medžiagos dabar pirmą kartą buvo sujungtos skaitmeniniu būdu.

EBYVOC projektas, apimantis apie 4,1 mln. puslapių archyvinių dokumentų ir knygų, yra tarptautinė YIVO, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.

EBYVOC projekto užbaigimas yra epinis Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros išsaugojimo etapas. Jis buvo baigtas pagal grafiką ir neviršijant biudžeto, suteikiant pasaulinei auditorijai prieigą prie šių lobių per tam skirtą interneto portalą nemokamai.

YIVO ketina pradėti kitą didelį skaitmeninimo projektą šiais metais. 1992 m. YIVO gavo žydų darbininkų judėjimo Bund archyvą. Šis projektas, tris kartus didesnis nei EBYVOC, pirmą kartą pateiks medžiagą apie Bundą, žydų ir visuotinius politinius, darbo ir profesinių sąjungų judėjimus, taip pat medžiagą apie Holokaustą.

Tu Bishvat – Naujieji Medžių metai

Tu Bishvat – Naujieji Medžių metai

Izraelyje šiandien, sausio 16 d. gyventojai kviečiami prisijungti prie Tu Bishvat šventės. Ši šventė tai – „Naujieji medžių metai“, arba dar visų vaismedžių sodinimo. Taip reiškiamas žydų požiūris į klimato kaitą.

Šventę surengė: Izraelio nacionalinė biblioteka (NLI), Rabinas Yonatan Neril veda žydų mokymus, susijusius su klimato kaita ir kodėl taip svarbu, kad žydų bendruomenės sutelktų dėmesį į klimato krizę.

,,Pasaulis susiduria su didžiausiu iššūkiu, su kuriuo jis kada nors susidūrė, o žydų išmintis rodo svarbų vaidmenį sprendžiant šią problemą. Pasak rabino  Yonatan Neril šiuo istorijos momentu mums reikia daug energijos, kad skatintume tikėjimo grupes, įkvepiančias keisti elgesį siekiant tvaraus gyvenimo”.