Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 79-ąsias metines, surengta „Atminties kelio“ eisena. Šiandien vykstant karui Ukrainoje, atkovotose teritorijose randant vis daugiau masinių žudynių vietų, konstatuojama – nacizmas Rusijoje atgimė kita forma.
Vilniaus senamiesčio gatvės – kupinos išskirtinių istorijų. Jei tik sienos galėtų kalbėti… būtų daug nuostabos, juoko, bet kartu ir skausmo.
Nuo tos dienos, kai likviduotas Vilniaus getas, praėjo 79 metai. Vaikščiojantys po šią teritoriją net nesusimąsto, kad prieš daugelį dešimtmečių čia nacių okupantai sėjo siaubą.
Šiandien buvusioje Vilniaus geto teritorijoje kasmet susirenkama prisiminti holokausto aukų. Ypač prisiminti, domėtis ir suprasti tai, kas nutiko, kad to nebūtų galima pakartoti, skatinami vaikai.
„Mums vyresniems tas 80 metų nėra toks jau didelis periodas, bet jau žmogui tai taip. Bet kai mato per televiziją, mato internete kas vyksta, tai aš manau, kad mokytojas gali paaiškinti, kad panašūs istoriniai įvykiai kartojasi. Ką mes turėjome kažkada prieš 80 metų Lietuvoje, masinių žudynių vietos, tai tas pats yra visai netolimoje kaimynystėje“, – LRT TELEVIZIJAI sako Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos švietimo koordinatorė Ingrida Vilkienė.
„Atminties kelias“ – eisena nuo buvusio Vilniaus geto iki Stoties ir galiausiai į Panerių memorialą. Tokie minėjimai šiandien vyksta visoje Lietuvoje.
Eisenoje ir žmogus, kuriam genocidas – ne tik kadaise įvykusi tragedija. Šiandien siaubingi vaizdai iš Bučos, Iziumo yra realybė. Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sako, kad Rusijos agresija yra naujai atgimęs nacizmas.
„Ši, dar viena nacizmo dalis, yra taip įsiskverbusi į režimą. Rusijos žmonėms į galvas įrėžiami nacizmo naratyvai ir visa tai galiausiai virto karu Ukrainoje. Tai ne tik karas, tai – ukrainiečių genocidas. Matėte, kas nutiko Bučoje, Irpinėje, Mariupolyje. Bet, deja, dar tik pamatysime, kas iš tiesų nutiko kitose okupuotose teritorijose“, – dėsto jis.
Naciai žydus versdavo pėsčiomis eiti šimtus kilometrų. Iš vienos stovyklos į kitą. Pėsčiomis į Panerius ėjo žydai ir iš Vilniaus geto. Bilietas į vieną pusę. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kaip ir tada naciai, taip ir šiandien Kremliaus režimas trykšta neapykanta žmonėms, kurie kitokie, kurie didžiuojasi būdami kitokie, kaip didžiuojasi ukrainiečiai savo tauta, savo nepriklausomumu.
„Šaknys viso šito yra labai panašios. Tai yra neapykanta. Ir mes labai dažnai sakėme: „Niekada daugiau, niekada daugiau“. Klausimas, ar tikėjome? Neapykanta išgyveno, ji pasislėpė, ji užsimaskavo ir išlindo. Tai… Turbūt, mes visko nepadarėme“, – apgailestauja ji.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad holokaustas, ukrainiečių žudynės – jaunimas privalo suvokti šių tragedijų svorį ir neleisti joms kartotis.
„Gyvenome ramybėje, neįsivaizduodami apskritai, kad gali atsitikti karas ir va šitokiu būdu. Pasitikėjimas gyvenimu, pasitikėjimas ateitimi gali sužlugti. Ir apie šitą reikia kalbėti jaunimui. Todėl, kad jaunimas ir atsakingas už mūsų ateitį, ne tik tai, kad mes norime juos išauklėti padoriais piliečiais“, – primena ji.
Holokaustas Lietuvai kainavo brangiai – prarasta kone visa žydų bendruomenė, dalis senosios Lietuvos, senosios kultūros.