Alfa.lt 2021-12-02
Penktadienį (gruodžio 3 d.) bus minimos tarpukario Lietuvos respublikos dainininko, estradinės muzikos ir humoro pradininko Danieliaus Dolskio 90-osios mirties metinės. Kaune, kultūros bare „Godo“, apie scenos artisto gyvenimą pasakos bendruomenės „Ghia“ narys Algirdas Šapoka ir Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.
„Mirties minėjimą sudarys dvi dalys: pasikalbėsime apie šią asmenybę su istorikais, o vėliau – vakarėlis su lietuviška muzika. Taip, kaip pasirodydavo ir jis – Laisvės alėjoje, restorane (ar bare), mažojoje scenoje. Juk ir mirtinai peršalo artistas su bokalu alaus rankoje“, – sako renginio iniciatorius Algirdas Šapoka.
Palikimas – nepakankamai išnagrinėtas arba užmirštas Dainininko karjerą, muziką ir juokelius atsiminti kviečiantys kauniečiai pasakoja, kad D. Dolskio biografija vis dar nėra išsamiai išnagrinėta, o jo indėlis į vietos muzikos istoriją – užmirštamas. „Vienas žymiausių Lietuvos daininkų, maestro Vytautas Kernagis, neslėpęs savo meilės D. Dolskiui, yra ne kartą pabrėžęs, kad jeigu Dolskis būtų ne Danielius, o Jonas ar Antanas, seniai egzistuotų jo vardo premija.
Tik V. Kernagio iniciatyva, jam jau sunkiai sergant mirtina liga, atidengtas ir R. Kvinto paminklas D. Dolskiui priešais buv. „Metropolio“ restoraną Laisvės alėjoje“, – teigia A. Šapoka.
Organizatorius prideda, kad ne iškart pavyko net ir surasti jo kapą Žaliakalnio žydų kapinėse, nors pati kapavietė paskelbta kultūros paveldo objektu. Radvilėnų plente esanti teritorija tvarkoma nereguliariai, joje išvartyti bene visi antkapiai. Iki šių dienų niekas neparašė ir šio žymaus tarpukario lietuvio biografijos, kuri apžvelgtų D. Dolskio vaikystę Vilniuje bei įvairius artisto gyvenimo etapus keliuose didžiuosiuose Europos miestuose.
„Bene visuose prieinamuose šaltiniuose cituojami tie patys keli žinomi faktai. Netrūksta ir sumaišties: pavyzdžiui, vienur minima, kad jis studijavo teisę, o kitur, kad filosofiją. Vienur nurodoma, kad jis gimė 1890 m., tačiau kai kur nurodomi ir 1891 m. Retai kur minima ir tai, kad tikroji atlikėjo pavardė – D. Brojdė. Net knygose, kurios apžvelgia tarpukario žydų indėlį į vietos kultūrą – informacijos mažai. Manau, kad per 90 metų vis dar neradome būdų pakankamai suvokti šio asmens svarbą“, – tęsia atminimo vakaro organizatorius.