Jascha Heifetzas – geriausiu visų laikų smuikininku tituluojamas litvakas, vasario 2d. 2021 minime jo 120 metines

Jascha Heifetzas – geriausiu visų laikų smuikininku tituluojamas litvakas, vasario 2d. 2021 minime jo 120 metines

LRT .lt

Pačioje 20 a. pradžioje, 1901 m., tuomet dar Carinės Rusijos pakraštyje, Vilniuje, gimė menininkas, vėliau užkariavęs visą muzikinį pasaulį – tai pasaulinio garso smuikininkas Jascha Heifetzas. Būtent čia, Vilniuje, jis sugrojo savo pirmąjį koncertą, būdamas vos penkerių.

J. Heifetzas  gyveno Vilniuje iki 1909 m. Nėra aišku, kuriame name gimė būsimasis smuikininkas. Po tam tikrų paieškų žymus dirigentas prof. Saulius Sondeckis priėjo išvadą, kad smuikininko vaikystės namas galėjo būti vadinamajame Tymo kvartale, Maironio g. 27. Profesoriaus dėka pavyko išsaugoti šį, planuotą nugriauti, pastatą, esantį netoli Barbakano. Tačiau vėliau rasti archyviniai dokumentai, kuriuos savo publikacijose cituoja Genrichas Agranovskis ir Irina Guzenberg, leidžia tvirtinti, kad 1903−1909 m. Heifecų šeima gyveno dabartinėje Maironio g. 19

Talentingojo smuikininko kelias vedė į Sankt Peterburgą, ir galiausiai – į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur jis praleido bene visą likusį savo gyvenimą. Išgirdę tokį atlikėją, mes įsivaizduojame, kad jo atliekama muzika ir yra būtent tokia, kaip jis atlieka. Tačiau kompozitorius būtent tai ir sukūrė, ką šis atlikėjas griežia. Toks yra Heifetzas.

Po devyniolikmečio Heifetzo debiuto Londone, George`as Bernardas Shaw parašė jam legendiniu tapusį laišką, kuriame sakė: „jeigu išprovokuosi pavydų Dievą grodamas su tokiu antžmogišku tobulumu, mirsi jaunas. Nuoširdžiai patariu kasnakt, prieš einant miegoti, vietoj maldos, ką nors pagroti blogai. Joks mirtingasis negali groti taip nepriekaištingai“.

J. Heifetzas buvo dažnai vadinamas smuiko karaliumi arba 20 amžiaus Paganiniu. Pasižymėjęs išskirtiniu virtuoziškumu ir emocionalumu jis tapo atlikėjo idealu daugeliui pasaulio koncertų salių klausytojų. Pradėjęs savo gyvenimo kelią Vilniuje, šį miestą J. Heifetzas išgarsino visame pasaulyje ir tapo vienu ryškiausių Lietuvos sostinės ambasadorių.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Jaschos Heifetzo, pasaulinio garso smuikininko, virtuozo  vardu pavadino savo namų didžiąją salę, kurioje jau daug metų vykdavo ir vyks renginiai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius, pianistas, vargonininkas ir muzikologas Leonidas Melnikas sako, kad Jascha Heifetzas yra vienas žinomiausių, iškiliausių ir ryškiausių 20 a. muzikų.

„Mūsų gyvenime ir, aišku, meno pasaulyje, yra simboliai. Ir tokių simbolių nėra daug. Tai patys žymiausi. Heifetzas yra toks simbolis. Kaip formuojasi tie simboliai? Labai sunku pasakyti. Tačiau tai yra mūsų įsivaizduojamas etalonas, kanonas, koks turi būti artistas, koks turi būti smuikininkas, tobulas atlikimas, labai išraiškingas atlikimas, – pasakoja L. Melnikas. – Žinote, laikas bėga ir mūsų vertinimai labai keičiasi, bet tokie patys didžiausi, patys žymiausi, jie visada yra aktualūs, jie nesensta.“

Pasak LMTA profesoriaus, Heifetzo atlikimo šiandien klausant, jis toks pat žavus, kaip ir prieš 70 ar 50 metų. „Išgirdę tokį atlikėją, mes įsivaizduojame, kad jo atliekama muzika ir yra būtent tokia, kaip jis atlieka. Tačiau kompozitorius būtent tai ir sukūrė, ką šis atlikėjas griežia. Toks yra Heifetzas“, – sako muzikologas L. Melnikas.

Sakoma, kad J. Heifetzas buvo toks perfekcionistas, kad nuolatos klausydavosi savo įrašų, jog galėtų toliau tobulinti interpretacijas. Susižeidęs ranką, jis atsidėjo dėstymui, taip pat aktyviai reiškėsi visuomeniniame gyvenime. Iki šiol J. Heifetzas, kai kurių tituluojamas geriausiu visų laikų smuikininku, išlieka tobulumo, precizikos, o ir išskirtinio talento simboliu.

Pirmasis didelis viešas J. Heifetzo pasirodymas įvyko Kaune, kur 1909 metų gegužės 2 d. jis griežė labdaringame koncerte. To meto spauda naujam talentui liaupsių negailėjo. „Mažametis smuikininkas Heifetzas sukėlė tikrą furorą. Jam tik aštuoneri; tai nuo žemės vos matomas, neseniai pradėjęs kalbėti vaikas, o jau drąsiai išeina į sceną ir griežia F. Mendelssohno koncertą, Sarasates fantaziją „Faustas“. Ir kaip griežia! Stryko štrichas drąsus, mažas strykas teisingai išdėstomas, atlikimas toks muzikalus, jog malonu klausytis. Publika žavėjosi talentingu berniuku ir tik skėsčiojo rankomis, iš kur toks fenomenas atsirado“, – rašė to meto spauda.