Valiušaičiui po dviejų mėnesių darbo tyrimų centre suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas

Valiušaičiui po dviejų mėnesių darbo tyrimų centre suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas

Greta Klimkaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.27 10:15

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo patarėjui Vidmantui Valiušaičiui suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, jis skiriamas centro teikimu. Statusas V. Valiušaičiui skirtas po maždaug dviejų mėnesių darbo centre. Jis sako, kad tai su pareigomis nesusiję, o dėl statuso kreipėsi, nes anksčiau patyrė represijų dėl antisovietinės veiklos.

Laisvės kovų dalyvio statusas suteikiamas partizanų ryšininkams ir rėmėjams arba 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti nepriklausomybę pogrindiiinių organizacijų nariams, pogrindžio spaudos leidėjams, bendradarbiams, platintojams, taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviams bei kitaip už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems asmenims.

V. Valiušaitis teigia dėl Laisvės kovų dalyvio statuso kreipęsis, nes dalyvavo įvairiose antisovietinėse veiklose ir dėl to nukentėjo.

Dėl Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo patarėjo V. Valiušaičio kai kuriems istorikams kyla klausimų – abejojama dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Pats V. Valiušaitis su kritika nesutinka ir sako, kad mokslinio laipsnio neįgijo būtent dėl to, kad dalyvavo mitinge 1987 m.

Sveikiname Ženę Nachumovienę su jubiliejumi!

Sveikiname Ženę Nachumovienę su jubiliejumi!

Šiandien 70-metį švenčia Ženė Nachumovienė, ilgametė žydų bendruomenės narė ir darbuotoja, kurią pažįstame ne tik, kaip ji gerą  buhalterę-apskaitininkę, bet ir visada spindinčia malonia šypsena.

Tad linkim, kad nuo veido niekad nepranyktų šypsena, kuria mokate dalintis. Jubiliejaus proga norim palinkėti jums sveikatos, laimės, džiaugsmo ir sėkmės, kad širdyje jauna išliktumėt ir ateitis būtų šviesi!.

Mazl Tov ir iki 120!

Chanuka – šviesos ir spurgų šventė!

Chanuka – šviesos ir spurgų šventė!

Kas ta Chanuka?

Chanuka, dar žinoma kaip Šviesų festivalis, švenčiama nuo  II a.  Pr. Kr. Antrosios šventyklos atnaujinimo ir Makabėjų sukilimo prieš graikus garbei.

Kada švenčiama Chanuka?

Chanuka 2020 m. prasideda saulei nusileidus gruodžio 10 d., ketvirtadienio vakarą, baigiasi  gruodžio 18 d., penktadienį.

Koks yra Šventinis maistas?

Per Chanuką tradiciškai valgo riebų, aliejuje keptą maistą, pavyzdžiui, latkes ir sufganiyot (spurgos su džemu viduje) – natūralus gaminimo būdo pasirinkimas pagal šventės temą apie aliejaus likučius oloje.

Latkės – bulviniai blynai užkariavo žydų diasporos stalus JAV ir Izraelyje. Blyneliai kepami maži, delniuko dydžio. Vis dar ginčijamasi, kas geriau, ar   smulkiai tarkuojamos bulvės, ar burokinės tarkos dydžio tarkiai ? Kepami visokie.

Visai nebesvarbu, kad bulvės atsirado palyginti neseniai ir nebuvo plačiai naudojamos Rytų Europos žydų virtuvėje iki XIX amžiaus vidurio. Nebesvarbu, kad originalios Chanukos latkės buvo gaminamos iš sūrio. Šiais laikais bulvinės latkės yra aškenazių namų ūkio simbolis – na beveik šalia silkės. Beliko tik sudalyvauti diskusijoje ir pagaliau apsispręsti  – grietinė ar obuolienė patiekiame šalia blynų.

O mes jums siūlome latkes su bruknių uogiene – litvakiškai!

Ruoškitės Chanukai kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.

Gaminame kartu penktadienio popietę su Beigelių krautuvėlės vyriausiąja kepėja Riva Portnaja.

Virtualią edukaciją organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Ši edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

Kauno žydų bendruomenė minėjo karių dieną

Kauno žydų bendruomenė minėjo karių dieną

Lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės dienos proga Žaliakalnio žydų kapinėse saugiai nedideliame būrelyje uždegdami žvakeles pagerbėme Lietuvos žydų karių atminimą.
Kovose už Lietuvos nepriklausomybę dalyvavo daugiau nei 3000 žydų karių, apie 500 jų buvo savanoriai. Apie 20 buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Nuo lapkričio 23 d. galima apžiūrėti Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtą virtualią parodą „Lietuvos žydai kariai savanoriai“:
LR Seime taip pat buvo eksponuota šiai temai skirta paroda:

Užuojauta

Lapkričio 26d. mirė Fania Čuvaškina (1934 – 2020)

Nuoširdžiai reiškiame užuojauta  dukrai Olgai ir vyrui Anatolijui netekus mylimos mamos ir žmonos.
Tylioji istorija – Romų genocido atminimo diena

Tylioji istorija – Romų genocido atminimo diena

Projekto “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” diskusijoje vykusioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje kartu ieškojome Lietuvos žydų bei romų daugialypės atminties ir bendrystės pavyzdžių.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja apie Romų Genocido dieną:

„2020 m. pirm kartą vyko ceremoniją, kurią turėjo organizuoti LR Kultūros ministerija kaip atsakinga už šios datos paminėjimą. Tai buvo mažiausiai žmonių per visą tą laikotarpį, nes pasirodo koncepcijos kaip minėti tą dieną dar nėra. …Paneriuose (romų žudynių vietoje) susirinko vos keli žmonės, nes duomenų tikslių tai nėra. Iki šiol nėra tikslios žudynių vietos, tikslaus nužudytų žmonių skaičiaus Paneriuose, nors dabar jau tam tikri skaičiai atskleisti. Pavyzdžiui kiek romų žuvo Pravieniškėse iki šios nežinoma, nieks nežino kur ten yra ta žudynių vieta.“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky:

„EVZ foundation  projektas ir reikalingas tam, kad likę gyvi 3 mln. Lietuvos gyventojų paminėtų išnaikintą romų tautą, paminėtų Genocido dieną. Visuomenė turi žinoti ir paminėti specialią dieną ir žudynių vietos turi būti pažymėtos. Privalomas pagerbimas kiekvienam nužudytam žmogui.“

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Daugiakultūrės praeities liudininkės. Veisiejų sinagoga

Daugiakultūrės praeities liudininkės. Veisiejų sinagoga

Kosto Kajėno nuotraukaŠiandien skaitytojus ir žiūrovus kviečiame apsilankyti Veisiejų miestelyje. Veisiejai – viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių, pirmą kartą paminėta Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253 m. akte. Vėliau šį ant Ančios ežero kranto įsikūrusį miestelį mini ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1409 m. Senoji Veisiejų miestelio dalis paskelbta urbanistikos paminklu.

Miesto sinagoga. Yad Vashem muziejaus nuotrauka

Saugomas gatvių tinklas, XVIII a. antrosios pusės–XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. Miestelį iš visų pusių supa vanduo, atrodo, jog esi saloje: kad ir kur pažvelgsi, visur tyvuliuojantis, skaidrus kaip smaragdas ežeras, nušviestas rudenio saulės.

Veisiejai nuo XVIII a. pr. buvo ir vienos iš Lietuvos žydų bendruomenių namai. Vos prieš savaitę lapkričio 3 d. buvo minimos Veisiejų žydų bendruomenės sunaikinimo 79-osios metinės. Prasidėjus SSSR ir Vokietijos karui, Vermachto daliniai Veisiejus užėmė jau pirmąją karo dieną – 1941 06 22. Birželio pabaigoje–liepos pradžioje įvairiose miestelio vietose gyvenę žydai buvo jėga suvaryti į teritoriją, esančią prie sinagogos, ir perkelti į getą. 1941 m. lapkričio 3-iąją gausios vietos žydų bendruomenės nebeliko – ją, talkinant vietos policininkams, sušaudė atvažiavę iš Kauno savisaugos dalinio kareiviai. Ekshumacija parodė, kad būta mažiausiai 1503 aukų. Pasmerktieji buvo palaidoti keliomis eilėmis, be viršutinių drabužių, avalynės. Tik nedaugeliui pavyko išsigelbėti ir besislapstant aplinkiniuose kaimuose bei miškingose Dzūkijos giriose išsaugoti gyvybę. Likęs kilnojamasis žydų turtas buvo parduotas, jų ūkiai inventorizuoti ir išdalyti kaimynams lietuviams, kai kurie pastatai perduoti vietos savivaldos žinion.

Veisiejų žydų bendruomenės istorija

Užuojauta

Lapkričio 25d. mirė Zoja Šliachovskaja (1930 – 2020).
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą sūnui Sergejui, anūkei ir visiems artimiesiems.

Sveikiname Liubą Šerienę su jubiliejumi!

Sveikiname Liubą Šerienę su jubiliejumi!

Sveikiname,  mieloji Liuba su 70-mečiu!

Koks jubiliejus, kokia sukaktis! Tiktai nemanyk, kad nors kiek pasenai. Juk iš džiaugsmo visi mes atrodom jaunai.  Laikas bėga greitai, prasmingiausi darbo metai atiduoti Lietuvos žydų bendruomenei, kurios nariai kasdien ieško Liubos, kad išgirstų iš jos visas įdomias, jiems rūpimas naujienas…

Sveikiname! Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažįstam, su šypsena gera, jaukia ir siela, vis jauna!

Mazl Tov ir iki 120!

Tegu jūsų žmona valgo macą lovoje, o jūs vartykitės trupiniuose

Tegu jūsų žmona valgo macą lovoje, o jūs vartykitės trupiniuose

Žydų prakeiksmai ir palinkėjimai

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Jidiš kalboje gausu gerų palinkėjimų  ir prakeikimų. Jie apima juokingus kalambūrus,  Biblijos istorijas ir Toros tautosaką, mini kasdienes detales iš Rytų Europos žydų gyvenimo. Daugelis šių posakių išliko literatūriniuose tekstuose, kitus rinko leksikografai ir jidiš mėgėjai. Pavyzdžiui, garsiausiame Yosef Guri žodyne[1] „Palaiminimai ir prakeiksmai jidiš kalba“ yra surinkta net 666 pavyzdžiai. Žodynas išleistas Jeruzalėje, yra pirmasis bandymas surinkti ir apibūdinti gerus ir blogus palinkėjimus  kaip tautosakos žanrą, kuris paplitęs jidiš kalboje. Čia rašoma jog palyginti su Toros prakeikimais, kurie grąsina sunkumais tiems, kurie nėra ištikimi Dievui, pikti norai jidiš kalba daugiausia yra trumpalaikio pykčio išraiška. Kitose tautose emocinis stresas palengvinamas vulgarių, nešvankių posakių pagalba. Priešingai, Rytų Europos žydai sielą apvalydavo ne keiksmais, o piktais palinkėjimais, labai vaizdingais ir dažnai juokingais. Geri linkėjimai byloja apie Rytų Europos žydų žmoniškumą ir šilumą, tačiau blogi palinkėjimai visiškai neatspindi šių žmonių beširdiškumo ir pašaipos, o liudija jų karčią patirtį.

„Geriau jau kiti tave keikia tave, nei tu pats juos“

 

Taip sakoma Toroje. Tačiau kaži ar rastume didesnius prakeiksmų meistrus nei žydai. Šio žanro virtuozai neabejotinai būtų jidiš kalbos ir kultūros atstovai – Rytų Europos žydai. Prieš šimtą metų gimtąja jidiš kalba kalbėjo 11 milijonų žmonių!

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl archeologo Romo Jarockio mirties

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl archeologo Romo Jarockio mirties

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus archeologui, humanitarinių mokslų daktarui, buvusiam kultūros viceministrui Romui Jarockiui.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl Romo Jarockio netekties ir gilią, nuoširdžią užuojautą  reiškia velionio šeimai.

„Romo Jarockio moksliniai darbai mums leido geriau pažinti vėlyvojo geležies amžiaus ir ankstyvųjų viduramžių laikotarpius, miesto archeologijos bei urbanistikos raidą, taip pat iš naujo atrasti piliakalnius kaip labai svarbius mūsų kultūros paminklus. Ne mažiau reikšmingas Romo Jarockio darbas Kultūros ministerijoje kuruojant kultūros paveldo sritį, atminties institucijas, tarptautinius ryšius. Kolegų atmintyje jis išlikęs kaip konstruktyvus, pagarbus, tolerantiškas, atviras įvairioms nuomonėms. Reiškiu nuoširdžią užuojautą kultūros ir mokslo bendruomenei, šeimai ir artimiesiems“, – sako ministras M. Kvietkauskas.

 

Gedimino Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Kauno žydų bendruomenės išvyka į Vilnių

Kauno žydų bendruomenės išvyka į Vilnių

“Nuoboduliu nesiskundžiu, bet gyvo kontakto, susitikimų, smagių pasibuvimų jau pasiilgau, ech…, kol kas lieka tik prisiminti…”
– sako Gercas Žakas ir dalinasi Kauno žydų bendruomenės naujienomis:
Nuostabi rugsėjo pabaigos diena, jokios rudeniškos darganos, tik saulė, visai nelietuviška šiluma ir atsipalaidavęs, besišypsantis, laisve alsuojantis Vilnius. Pagaliau su Kauno žydų bendruomenės nariais ir bičiuliais išsiruošėme į ilgai lauktą, iš pirmojo karantino atkeltą išvyką. Šiek tiek pasikeitė keliautojų sudėtis, šiek tiek ekskursijos tema: „(Ne)pamirštos Vilniaus moterys“ tapo „Žydų Vilniaus užmirštais vardais“ su nuostabia gide Svetlana Štarkman❤️, vos ne išvykos išvakarėse sutikusia pagelbėti mums, netikėtai atšaukus anksčiau suderintą ekskursiją.
Ačiū Viljamui Žitkauskui už rūpestį ir puikią rekomendaciją! Svetlana sužavėjo mus ne tik savo žiniomis, bet ir nuoširdumu, ekspresija, gebėjimu atgaivinti istoriją ir savo pasakojimų herojus. Nepasikeitė tik spektaklis, dėl kurio ir buvo sumanytas apsilankymas Vilniuje – „Rusiškas romanas“ Rusų dramos teatre, du Lietuvos teatro grandai – Marius Ivaškevičius ir Oskaras Koršunovas, įdomi scenografija, puikūs aktorių darbai! Mūsų simpatijos tarsi iš 19 a. nužengusiai auklei (nianiai) – Agafjos Michailovnos vaidmens atlikėjai Valentinai Lukjanenko.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia susitelkti ir padėti vieni kitiems

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia susitelkti ir padėti vieni kitiems

Mielieji bendruomenės nariai !

Šiuo visiems sudėtingu ir daug iššūkių keliančiu laikotarpiu, siaučiant COVID-19 pandemijai, kai daugelis priversti likti namuose. Kai negalime susitikti su atskirai gyvenančiais vaikais ir anūkais, kai  renginiai bendruomenėje negali vykti, mes visi pasiilgstame bendravimo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia susitelkti ir padėti vieni kitiems.

Jei esate savo srities profesionalas, turite aistrą mėgiamai veiklai, ar įdomų hobį, bei norite pasidalinti savo žiniomis su bendruomenes nariais Zoom platformoje arba LŽB tinklapyje, mielai prašome susisiekti el. paštu  zanas@sc.lzb.lt . arba telefonu +370 6788 1514.

Dabar mums svarbiausia išlikti sveikiems, ir išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Būkime kartu!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

Pagerbti Tarptautinės tolerancijos dienos proga

2020 m. lapkričio 18 d., kaip ir kasmet, Tautinių mažumų departamente posėdžio susirinko Nuolatinė apdovanojimų komisija (toliau – komisija). Vyko Tautinių bendrijų tarybos pirmininko, tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų, kultūros centrų vadovų prašymų ir rekomendacijų dėl asmenų apdovanojimo Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimo proga svarstymas. Iš viso komisija gavo 36 prašymus.

Šiais metais už svarų indėlį į VšĮ Tautinių bendrijų namai veiklą skatinant tautinių bendrijų kultūrinę ir visuomeninę veiklą, už ilgametį, nenuilstamą darbą ir tautinių mažumų dalyvavimo Lietuvos nepriklausomybės atkūrime istorinių faktų, kitos su tautinėmis mažumomis susijusios archyvinės medžiagos įamžinimą bei išsaugojimą, komisija nusprendė apdovanoti VšĮ Tautinių bendrijų namai direktorę Alvidą Gedaminskienę Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“.

Aukso garbės ženklais „Už nuopelnus“ nuspręsta apdovanoti: Lietuvos Gudų mokyklos draugijos narę Aldoną Kodytę, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kuklianskį, Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininką Kęstutį Zenoną Šafranavičių.

„Nostra aetate“ deklaracijai, kuri reiškia istorinį posūkį santykiuose su žydais-55 metai

„Nostra aetate“ deklaracijai, kuri reiškia istorinį posūkį santykiuose su žydais-55 metai

„Nostra aetate“, žymėjusios istorinį posūkį santykiuose su žydais ir paraginusios siekti dialogo su kitais tikėjimais, paskelbimas. Deklaracija „Nostra Aetate“ (lotyniškai „Mūsų laikais“), kuri buvo priimta baigiantis Vatikano II Susirinkimui, skelbia, kad visa žydų tauta negali būti laikoma atsakinga už Jėzaus Kristaus mirtį, kaip buvo teigiama ankstesniais šimtmečiais.

Vienas iš kardinolo K. Kocho susitikimų su žydų atstovais. Šiame susitikime paminėtos Holokausto metinės.

Šiandien, lapkričio 23d. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky su nedidele Pasaulio žydų kongreso atstovų (WJC) grupe interaktyviai susitiko su kardinolu Kurtu Kochu, kuris yra  Popiežiaus krikščionių vienybės skatinimo tarybos prezidentas, kardinolas Kurtas Kochas yra Bazelio vyskupas emeritas. Susitikime dalyvavo ir Fr. Norbert Hofmanas,  žydų ir katalikų religinių santykių komisijos sekretorius

Deklaracijos „Nostra aetate“ metinės paprastai yra proga draugiškiems susitikimams tarp Šventojo Sosto santykių su žydais komisijos ir Tarptautinio žydų religinių konsultacijų komiteto. Šiemet buvo numatyta surengti susitikimą Brazilijoje, tačiau dėl epideminės krizės pasaulyje renginys buvo atšauktas ir apsiribota bendru pareiškimu, kurį pasirašė kardinolas Kurtas Kochas ir rabinas Noamas Marans,  atitinkamai Vatikano Komisijos ir žydų organizacijos vadovai. Jame dar kartą pabrėžiama, kad „Nostra aetate“ paskelbta 1965 m. spalio 28 d. Paskelbė popiežius Paulius VI. Atvertdamas naują santykių puslapį deklaracija tapo kertiniu akmeniu geresnei erai.

Sveikiname 70-ąjį gimtadienį švenčiantį Eugenijų Bunką

Sveikiname 70-ąjį gimtadienį švenčiantį Eugenijų Bunką

Malonu sveikinti „Litvakų atminimo sodo Žemaitijos nacionaliniame parke įkūrėją, gerą žurnalistą, etnografą ir visuomenės veikėją Eugenijų Bunką.

2020 metų vasarį Eugenijui Bunkai buvo suteiktas „Tolerancijos 2019 metų žmogaus“ vardas. Šią kasmetinę nominaciją Ch.Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvenimą“ skiria Lietuvos piliečiui, kuris savo veiksmais ir atvirais žodžiais stojo prieš ksenofobiją ir antisemitizmą, radikalizmo ir smurto apraiškas Lietuvos viešajame gyvenime.

Eugenijus yra įvertintas už ilgametį vadovavimą savo tėvo, skulptoriaus Jakovo Bunkos fondui, pilietines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą regione ir visame pasaulyje.

Mielas Eugenijau, nuoširdžiai linkime sveikatos ir tegul jūsų gyvenimas visada bus nušviestas laimės ir džiaugsmingų akimirkų!

Mazl Tov ir iki 120!

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centro salei suteiktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo vardas

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centro salei suteiktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo vardas

Šiais metais minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, taip pat žymaus kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Anatolijaus Šenderovo (1945-2019) 75-ąsias gimimo metines, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su kompozitoriaus dukra Janetta Senderovas Brandt, nutarė vieno iš muziejaus ekspozicinių padalinių – Tolerancijos centro – salei suteikti Anatolijaus Šenderovo vardą. 

 „Iš talentingų litvakų muzikų šeimos kilęs Anatolijus Šenderovas yra ne tik pasaulinės klasės kompozitorius, tačiau buvo ir labai tolerantiška, šviesi asmenybė, kuriai rūpėjo amžini žmogaus egzistencijai klausimai – šviesos ir tamsos pradų sankirta, kova tarp gėrio ir blogio. Didžiausią dėmesį jis skyrė emociniam-prasminiam muzikos turiniui, siekė, kad jo muzika būtų suprantama kiekvienam, matyt todėl A. Šenderovo kūryba Lietuvos vardą garsina įvairiose šalyse.
,,A. Šenderovas – vienintelis Lietuvos kompozitorius, savo kūryboje apjungęs ir archajiškus lietuviškos, ir diasporos žydų muzikos elementus, atsigrežęs į istorinę atmintį, į Lietuvos žydų muzikinę kultūrą, jos įvairius aspektus – kantorinį giedojimą, klezmerių muziką ir kitus. A. Šenderovo muzikoje itin svarbus teatriškumas, improvizacijos elementas. Anatolijaus Šenderovo vardo suteikimas muziejaus Tolerancijos centro – buvusio žydų teatro – salei, kurioje vyksta patys įvairiausi renginiai, sustiprina mūsų muziejų kaip šiuolaikinę Lietuvos kultūros įstaigą, skiriančią dėmesio ne vien praeičiai, tačiau puoselėjančiai ir dabarties Lietuvos žydų kultūrą bei meną”, teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė dr. Kamilė Rupeikaitė.
  Salės vardo lentelės atidengimo ceremonijoje (kuri dėl šalyje paskelbto karantino buvo uždara) dalyvavusi iš JAV atvykusi kompozitoriaus dukra Janetta Šenderovas Brandt pažymėjo:  “Mano tėvas buvo gilus humanistas; jo humanizmą atskleidžia sodrios kompozicijos, atspindinčios žydiškąsias šaknis, Europos klasikinės muzikos paveldą ir lietuviškas tradicijas. Jo muzika puikių atlikėjų dėka skamba visame pasaulyje, tačiau ji buvo sukurta Lietuvoje. Kaskart, kai jo muzika skambėdavo šioje ypatingoje salėje, jis jausdavosi kaip namuose. Šioje salėje ypatingai atgyja jo muzikos emocingumas ir energija. Nėra geresnio būdo jį įamžinti, nei suteikiant jo vardą vietai, kuriai jis jautėsi toks artimas”.
  Įvairių žanrų A. Šenderovo kūryba ne kartą buvo įvertinta reikšmingais tarptautiniais ir Lietuvos apdovanojimais, tarp jų – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi, 1996), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Karininko kryžiumi, 2006), Europos kompozitoriaus premija (2002), Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO, Šveicarija) apdovanojimu (2008) ir Lietuvos autorių teisės Agentūros LATGA-a Aukso žvaigžde (2010). 1997 m. už kūrinių triptiką bibline tematika A. Šenderovas apdovanotas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija, o 2015 metais jam suteiktas aukščiausias Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimas  – Aukso žvaigždė „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

 

 

Žydiškos silkės receptai

Žydiškos silkės receptai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis. Dėl sudėtingo pandemijos laikotarpio negalime susitikti gyvai, tačiau žinome, kad daugelis  žydų virtuvės gerbėjų turi kuo pasidalinti.

Šį kartą gaminsime kultinį foršmaką ir silkę žydiškai. Receptai paprasti, turėkite silkės, rūgščių obuolių, džiuvesėlių, svogūnų virtų kiaušinių.

Žydiškai silkei turėkite razinų, tomatų pastos ir svogūnų.

Prieš pradedant žiūrėti kokius žydiškos silkės patiekalus gamins Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja – kviečiame pasidalinti savo receptais, komentarais ir nuotraukomis.

Jei norėtumėte gaminti kartu ar atsųsti siužetą iš savo virtuvės – lauksime.

Rašykite čia >>#ManoŽydiškasReceptas

Kaip gaminame žiūrėkite video:

Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Žydiškos silkės kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Lenkijos žydai šį patiekalą skanindavo cukrumi, o Pietų Afrikos litvakai į kapotų silkių mišinį įmaišo trupintų imbierinių arba paprastų saldžių sausainių.

Silkė įvairiomis pasaulio kalbomis:

Danų sild Norvegų sild
Olandų baring Lenkų sledz
Suomių silli, silakka Portugalų arenque
Prancūzų hareng Rusų seld
Vokiečių hering Ispanų arenque
Graikų régha Švedų sill
Islandų sild Turkų ringa
Italų aringa Jugoslavų heringa, sledy
Japonų nishin, kadoiwashi

Įdomūs faktai apie silkę: