Kintų muzikos festivalyje buvo paminėtos ir svarbios sukaktys. Pasaulyje šiemet minimi Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno metai – 250-osios jo gimimo metinės. Šia proga liepos 30 d. Juodkrantėje skambėjo „Dedikacija Beethovenui“. Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Gleb Pyšniak ir pianistė Simona Zajančauskaitė atliko L. van Beethoveno fortepijoninius trio vaizduotę žadinančiais pavadinimais „Vaiduoklio trio“ ir „Erchercogo trio“.

Atlikėjai rugpjūčio 1 d. koncertavo ir Kintuose: minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines, litvakų ir žydų kilmės kompozitorių muzika skambėjo koncerte „Svetimi namai“.

Kintai yra pirmas Lietuvos miestelis, pasakęs, kad tai ne jų namai, svetimi namai.

Bendradarbiaujant su Lietuvos žydų bendruomene, renginį atidarė jos pirmininkė Faina Kukliansky. Taip pat prieš koncertą  buvo pristatyta šiuolaikinio žydų dailininko Matvejaus Vaisbergo virtuali paroda „Svetimi namai“ atsinaujinusioje Kintų meno rezidencijos galerijoje.

Koncertas kviečia atsigręžti į vietinę istorinę atmintį – 2020-ieji metai yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi užsimezgusia partneryste su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB). Jų paramos dėka festivalyje buvo pristatytas muziką ir tapybą jungiantis projektas „Svetimi namai“, skirtas Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms. Atlikėjai parengė litvakų ir žydų kilmės kompozitorių muzikos programą, kurioje – šviesios atminties Anatolijaus Šenderovo, George’o Gershwino, svingo karaliaus Benny Goodman’o, legendinio smuiko virtuozo Jaschos Heifetzo ir kitų autorių kūriniai.

Šią koncertinę programą „Svetimi namai“ įkvėpė unikali tapytojo Matvejaus Vaisbergo paveikslų paroda.

Šiuo metu Ukrainoje gyvenantis žymus litvakų dailininkas nutapė paveikslų seriją tuo pačiu pavadinimu „Svetimi namai“ – joje vaizduojami Žagarės miesto negyvenami namai, kuriuose kadaise gyveno arba dirbo Lietuvos žydai.

Dailininkas Matvejus Vaisbergas yra pasakojęs, kaip Žagarėje ir Joniškyje sukūrė šią parodą:

,,Aš žiū­riu Žagarėje į na­mus ir su­pran­tu, kad at­si­dū­riau Ša­ga­lo pa­veiks­lų vi­du­je. Ne­ga­na to, jie to­kios pat spal­vos, Ša­ga­las nie­ko neiš­si­gal­vo­jo. Žo­džiu, mes pa­ten­ka­me į vie­te­lę. Tik štai aš jau­čiu, kad man ten ne­ge­ra. Aš ne mis­ti­kas, ir vis dėl­to fak­tas: ma­ne ap­kur­ti­no. Sto­viu pa­čia­me se­no žy­diš­ko mies­to cent­re, ir ma­ne apė­męs aiš­kus tuš­čio mies­to jaus­mas. Aš trūk­te­lė­jau sa­ve: tai dar­bo die­na, tai už­mies­čio so­dy­bų mies­tas, čia ir ne­bū­na „įpras­to“ mies­tie­tiš­ko gy­ve­ni­mo. Ran­du len­te­lę, skai­tau ir su­pran­tu: 1941-ųjų spa­lio 2-ąją to­je vie­to­je, kur aš da­bar sto­viu, bu­vo nu­žu­dy­ti trys tūks­tan­čiai žy­dų.

Ši­ta­me mies­te nuo 1495 me­tų gy­ve­no žy­dai, 1731 me­tų do­ku­men­te nu­ro­dy­ta, kad ap­gy­ven­din­ta „vien tik žy­dais ir pui­kuo­ja­si „ge­rais na­mais“. Da­bar ten nė­ra nė vie­no žy­do. Na­muo­se gy­ve­na kaž­ko­kie žmo­nės. „Ge­ri na­mai“ ta­po kaž­kie­no, sve­ti­mais na­mais.

Ant kiek­vie­no na­mo ka­bo len­te­lė – na­mas (čia bu­vo gy­ve­na­ma­sis na­mas, čia – par­duo­tu­vė, var­dai – gy­ve­ni­mo me­tai…) Ir taip vi­sur – len­te­lė, na­mas, len­te­lė. Ty­ra ne­pri­deng­ta dra­ma. Po­jū­čiai – siau­bin­gi. Į par­ką, kur nu­žu­dė dar 10 000 žy­dų, aš nė­jau.

Aš žiū­rė­jau į tuos na­mus, ir stai­ga su­pra­tau, su­vo­kiau, iš­gir­dau, kaip dai­nuo­ju „Var­neč­kes“, žydų dai­ną, ku­rią man dai­na­vo se­ne­lė. Tai bu­vo la­bai ki­ne­ma­tog­ra­fiš­ka. Ir at­min­tis, ir ma­no pro­tė­viai – lit­va­kai, ir vi­sa tai la­bai – la­bai su­si­ję, vis­kas vėl – ne at­si­tik­ti­nai.

Ki­tą die­ną mes nu­vy­ko­me į pa­ro­dą Jo­niš­kio Rau­do­no­joje sinagogoje (sta­ty­ta 1865 m.) ir Bal­to­ji (da­tuo­ja­ma 1823 m.) si­na­go­gos, res­tau­ruo­tos 2011, 2017 m. Mies­te kaip anek­do­te, dvi si­na­go­gos – rau­do­no­ji ir bal­to­ji, pa­na­šios vie­na į ki­tą. Vie­no­je – spor­to sa­lė, ki­to­je – ga­le­ri­ja, jo­je pa­ro­da), ir aš, žmo­gus ne­ti­kin­tis su­pra­tau, kad ne­ga­liu įei­ti ne­pri­deng­ta gal­va. Ir vėl keis­tu bū­du pas ma­ne at­si­ra­do ki­pa, aš pa­siė­miau ją į ke­lio­nę ne­są­mo­nin­gai, ir da­bar grį­žau jos į au­to­bu­są”, – pasakojo dailininkas Matvejus Vaisbergas.”

Kintų muzikos festivalio lankytojai turėjo progą patirti virtualią šių paveikslų parodą. Jos atidarymas vyko prieš koncertą, rugpjūčio 1 d. 17:30 val. Kintų meno rezidencijoje. Parodą atidarė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Šias dvi skirtingas programas atliks vieni ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos atlikėjų. Smuikininkė D. Dėdinskaitė koncertavo Europoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje. Nuo 2017 m. atlikėja dirba didžiausiame pasaulyje muzikos universitete Vienoje, žymaus austrų profesoriaus Christiano Altenburgero klasės asistente.