Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė 15min.lt
„Litė – ליטע. Kas ji?“ – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui 2020 metais skirta turinio rubrika portale 15min apie žydų kultūros paveldą Lietuvoje. Rubriką inicijavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Beigeliai, cepelinai, kugelis: už visus šiuos patiekalus turėtume padėkoti litvakams. Tiesa, žydiška ir lietuviška virtuvės taip persipynusios, jog kartais sudėtinga pasakyti, kas, ką ir iš ko paveldėjo ar pasiskolino.
„Lietuvos žydų (litvakų) gastronominis pasaulis lietuviams visada buvo savas, nes esantis gretimame name, kitoje gatvelėje, karčemoje ar krautuvėlėje. Tačiau kartu svetimas – nes kitoks, pažymėtas krikščioniui sunkiai suprantamų košerinio maisto reikalavimų“, – 15min sako Lietuvos kulinarinį paveldą tyrinėjantis Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Kviečiame skaityti straipsnį apie žinomą ir dar neatrastą žydiškos virtuvės paveldą, taip pat tai, kas yra košerinis maistas, kokių taisyklių ruošdamos maistą iki šiol laikosi religingos žydų šeimos.
Kas yra košerinis maistas?
„Kai pas mus į „Beigelių krautuvėlę“ ateina žmonės, norintys sužinoti, kas yra košerinė mityba, mes papasakojame, jog yra trys produktų grupės: pieno, neutralūs parve ir mėsos produktai. Kiekvienoje grupėje, žinoma, yra daugiau niuansų – ypač mėsos. Pvz., ne visi gyvūnai, žvėrys yra košeriniai. Tačiau esmė – tos trys grupės ir jų derinimas. Joks mėsos patiekalas nebus ruošiamas su pieno produktais. Tačiau pieną su parve produktais arba parve su mėsa galima derinti. Parve – tai viskas kas auga, t.y. augalinės kilmės produktai: daržovės, vaisiai, sėklos, grūdai ir žuvys. Tiesa, ir čia yra išimčių: valgyti negalima tų rūšių, kurios neturi pelekų ir žvynų. Pvz., šamo, eršketo“, – pasakoja viena iš „Beigelių krautuvėlės“ atstovių, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė.
Dvi virtuvės – mėsai ir pienui atskirti
Vis dėlto net ir Lietuvoje netrūksta šeimų, kurios iš kartos į kartą perduoda šią tradiciją. Viena tokių – „Beigelių krautuvėlės“ vyriausiosios virėjos Rivos Portnajos šeima.
Litvakiški patiekalai – tokie, kaip visų Rytų Europos žydų
Kalbėdami apie litvakiškus patiekalus pašnekovai pabrėžė, kad jie panašūs visame Rytų Europos regione. „Litvakų virtuvė panaši į visų aškenazių (Rytų Europos žydų palikuonių – aut. past.). Vienintelis skirtumas – jog daugelyje litvakiškų patiekalų derinama saldumas su rūgštumu. Iš esmės jie yra saldžiarūgščio skonio“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, kaip pavyzdį paminėjusi vieną žinomiausių litvakiškų kapotos silkės receptų.
„Kas į silkę deda cukraus? Tiktai litvakai! Ji būtinai turi būti kapota (vaikystėje tai buvo mano darbas – senelis turėjo kapoklę, kuria ir kapodavau), o be svogūnų ir trupintų macų, būtinai dar įdėdavome cinamono bei acto su cukrumi“, – prisimena F.Kukliansky.