URM.lt
Gegužės 27-29 dienomis jau 9-ąjį kartą organizuotos Litvakų dienos Londone. Šiemet Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas renginys dėl pandemijos persikėlė į virtualią erdvę.
Šis renginys yra populiarus tarp litvakiškų šaknų turinčių ar Lietuvos žydų istorija bei kultūriniu paveldu besidominčių londoniečių ir britų. Neeilinėmis aplinkybėmis surengti renginiai – Litvakų dienų atidarymo koncertas ir dvi virtualios diskusijos – buvo stebimi įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose, taip pat Prancūzijoje, Izraelyje, JAV, Brazilijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse.
Šiemet Londono Litvakų dienos buvo skirtos kolektyvinės, istorinės atminties, Lietuvos santykio su žydiškuoju paveldu, jo kitimo per 30 nepriklausomybės metų, ypač per pastarąjį dešimtmetį, apmąstymui, aptariant pasiekimus, problemas ir iššūkius. Litvakų dienos buvo skirtos Vilniaus Gaonu vadinamo pasaulinės reikšmės rabino iš Vilniaus Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ųjų gimimo metinių paminėjimui, Lietuvos žydų istorijos metams.
Virtualioje diskusijoje „Ar Lietuva jau nuėjo reikšmingą kelią, priimdama šalies žydiškąjį paveldą kaip savastį?” susitiko įvairių kompetencijų mokslininkai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio: Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė, Lietuvos delegacijos atstovė Tarptautiniame Holokausto atminimo aljanse (IHRA) Kamilė Rupeikaitė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, Europos žydų istorijos tyrinėtoja ir žydų klasikinės raštijos specialistė Lara Lempertienė, VU TSPMI dėstytoja, istorinių traumų, atminties politikos ir kolektyvinės tapatybės klausimų tyrinėtoja Violeta Davoliūtė, archeologas, Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimų tarptautinės komandos vadovas Jonas Seligmanas, Londono universiteto koledžo moderniosios žydų istorijos profesorius Michaelis Berkovičius ir Brandeis universiteto Holokausto studijų emeritas profesorius Antonis Polonskis. Įvadiniame pranešime „Atkuriant žydiškojo Vilniaus koliažą“ Lietuvos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas apžvelgė kolektyvinės atminties padėtį Lietuvoje žydų kultūrinio paveldo ir Holokausto įsisąmoninimo požiūriu, optimistiškai žvelgdamas į ateitį, kurioje turėtų įsivyrauti dialogo kultūra.
Baigiamojoje Litvakų dienų virtualioje diskusijoje „Atminties parkai. Šiuolaikinis menas ir litvakų istorija“ dalyvavo Holokaustą išgyvenusi Lietuvos šviesuolė profesorė Irena Veisaitė, išeivio iš Lietuvos palikuonė, britų litvakė Jenny Kagan, neseniai Lietuvos pilietybę atgavusi pasaulinio garso menininkė litvakė Esther Shalev-Gerz iš Paryžiaus ir „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ vadovė Daiva Citvarienė ir Folksestone trienalės meno direktorius Lewis Biggs. Virtualiame susitikime aptartas litvakiškų šaknų turinčių menininkų įsitraukimas į Lietuvos meno erdvę ir svarbus indėlis, ne tik sugrąžinant Lietuvos žydų istorijos naratyvą, tačiau ir susiejant jį su šiuolaikinėje visuomenėje aktualiomis temoms.
Litvakų dienų atidarymo koncertas buvo skirtas vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių – Anatolijaus Šenderovo – atminimui ir visiems Lietuvos žydų šviesuoliams.
Devintąsias Litvakų dienas Londone Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje rengė kartu su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos kultūros ministerija, Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, Vilniaus Gaono žydų muziejumi, Vilniaus Universitetu, Europos literatūros tinklu, Londono universitetu koledžu. Litvakų dienas Londone remia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Visų trijų renginių įrašus galima pasižiūrėti Lietuvos Ambasados Jungtinėje Karalystėje youtube paskyroje: