lrytas.lt
Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ pirmininkė Judita Gliauberzonaitė (42 m.) mena, kaip močiutė Cilė Žiburkienė kiekvieną pavasarį prieš Pesachą tvarkydavo ir plaudavo visus namus, kad tik, gink Dieve, jokiame kamputyje neliktų miltų net dulkelių – tai reikštų, kad namie užsilikę kildintos tešlos, kuri žydams primintų priespaudą, ženklų.
Viso pasaulio žydai tūkstantmečius menančią savo istorijos ir religijos šventę – Pesachą švenčia pradedant nisano mėnesio (kovo arba balandžio) 15 diena: septynias dienas – Izraelyje, o gyvenantys ne istorinėje tėvynėje – 8. „Pasauliečiai žydai, besilaikantys tradicijų, dažniausiai švenčia pirmąją ir paskutinę Pesacho dieną, susirinkdami su šeimomis vakarienės.
Per visas Pesacho dienas sinagogoje meldžiasi labiau religingi žmonės“, – atskleidė J.Gliauberzonaitė.
Pesachas neretai sutampa su katalikų Velykomis. Šiemet jis prasidėjo balandžio 8-ąją ir tęsis iki 15 dienos.
Anksčiau Lietuvoje macų Pesachui žydai gaudavo sinagogose, kur jie ir būdavo kepami. Dabar jau niekas nebekepa ir kasmet sulaukia nemenkos jų siuntos iš Izraelio. „Džiaugiamės, kad Lietuvos žydų bendruomenės užsakymu visas konteineris macų į Lietuvą buvo atgabentas dar iki karantino. Kiekvienam bendruomenės nariui buvo skirta po kilogramą sverianti dėžutė macų. Taigi tas konteineris buvo tikrai nemažas“, – pirmojo Sedero išvakarėse pasakojo Judita.
Močiutės „Floimen cimes“
