Gegužę vyksiančio referendumo metu LR piliečiai balsuos už aukščiausio Lietuvos įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 12 str. pataisą dėl LR pilietybės išsaugojimo galimybės:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“  

Atsižvelgiant į Konstitucijos pataisos formuluotę o taip pat prieinamą lydimąją referendumo medžiagą, svarbu atkrepti dėmesį į keletą svarbių aspektų:

1. Siūloma nuostata suponuoja Lietuvos piliečiui pagal kilmę galimybę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjant kitos valstybės pilietybę.
1.1  Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str.  pakeitimo paskelbimo projekto aiškinamajame rašte(toliau-Aiškinamasis raštas) kalbama apie dvigubos pilietybės instituto išplėtimą, suteikiant galimybę tam tikrais atvejais išsaugoti LR pilietybę įgyjant kitos šalies pilietybę.
1.2. Aiškinant minėtą nuostatą, manytina, jog LR pilietis ne pagal kilmę, t.y. pilietybę įgijęs kitais pagrindais LR pilietis (pvz. natūralizacijos būdu, grąžinus pilietybę ir kt.) teisės išsaugoti LR pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę neturėtų.

2. LR pilietis pagal kilmę turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei įgytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę.
2.1. Aiškinamajame rašte įvardijama, jog Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta darbo grupė referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti yra nusprendusi rekomenduoti Seimui europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis pripažinti Europos Sąjungos valstybes nares bei valstybes, priklausančias NATO bei EBPO organizacijoms. Vis dėlto, kol kas nėra įstatymo galią turinčio teisės akto, numatančio, kokios šalys atitinka minėtą kriterijų, nežinoma, kokio turinio įstatymas, detalizuojantis minėtus kriterijus ir pilietybės įgijimo tvarką, būtų priimtas. Vis dėlto, net ir šį kriterijų įtvirtinus įstatymo galią turinčiu teisės aktu, šio kriterijaus galimai neatitiktų Pietų Afrikos Respublika, Argentina, Brazilija, nemažai pažangių Azijos regiono valstybių ir kt. 

Taip pat, kvestionuotina, ar toks konstitucinis apribojimas vadovaujantis nacionalinio saugumo užtikrinimo interesu ar kita LR saugoma vertybe yra proporcinga ir pagrįsta priemonė LR ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų prasme. Įvertinus turimą informaciją, toks ribojimas galimai  turi netiesioginės diskriminacijos bruožų ir varžo teisinio santykio subjektus labiau, nei yra būtina teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

3. Patvirtinus minėtą blanketinio pobūdžio LR Konstitucijos 12 str. pataisą (pataisa įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.), neaišku, kaip ir nuo kada ji galėtų veikti praktikoje, nesant nuostatoje minimų priimtų konstitucinių įstatymų, t.y. tikrasis nuostatos turinys ir jos praktinis veikimas išaiškėtų tik vėliau priėmus atitinkamus konstitucinius įstatymus.

4. Tikėtina, kad pataisa suteiktų kol kas tik teorinę galimybę išsaugoti LR pilietybę naujiesiems emigrantams, tačiau veikiausiai ji visiškai nepaveiktų teisinio statuso tų, kurie LR pilietybės neteko anksčiau, pavyzdžiui 1991 m. emigravusių į Izraelį,  įgijusių Izraelio pilietybę ir netekusių turėtos LR pilietybės. Taip pat pataisos galimai nekeistų teisinio statuso tų, kurie iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui žydų, evakuavusių iš Lietuvos ir netekusių LR pilietybės okupacinio režimo metais (žr. LR Pilietybės įstatymo 2 str. 3 d.), Taigi dabartinė LR Pilietybės įstatymo redakcija neužtikrina didelės dalies per karą nukentėjusių litvakų bei jų palikuonių teisės atkurti iki karo turėtą LR pilietybę ir tokiems atvejams būsimojo referendumo rezultatai įtakos neturės – šis klausimas nėra šio referendumo dalykas. 

Atsižvelgiant į  abstraktaus ir blanketinio pobūdžio siūlomų LR Konstitucijos pataisų formuluotes,  gerbiant teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir bendruosius teisėkūros principus, galima vertinti referendumo viešinimo programą tik kaip iš dalies atskleidžiančią referendumu teikiamo klausimo turinį,  kas sudaro prielaidas abejoti ar referendumo rezultatai atspindėtų tikrąją LR piliečių valią.

Informacija:
Monika Antanaitytė, +37067240942