Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe Castaner paskelbė, kad antisemitiniai veiksmai 2018m. išaugo 74 proc. Viešai reiškiama neapykanta žydams šį pranešimą patvirtina.

Buvusios Prancūzijos ministrės Simone Veil portretai išniekinti svastikomis, Ilano Halimi atminimo skveras taip pat išniekintas, Paryžiaus parduotuvės lange užklijuotas užrašas „Juden…“ Vien tik pastarosiomis dienomis pastebėti veiksmai liudija apie smurtą ir antisemitizmą.

CRIF- Žydų organizacijas atstovaujanti taryba Prancūzijoje primena, kad paskelbti 2019 m. statistiniai duomenys neatspindi kitų antisemitinių veiksmų, dėl kurių nepateikta skundų, taip pat nefiksuoti antisemitiniai įrašai internete. Todėl paskelbtieji nusikalstami veiksmai tik iš dalies atspindi  tikrąjį, kasdien patiriamo antisemitizmo lygį, su kuriuo susiduria Prancūzijos žydai.

CRIF susirūpinimą kelia ir antisemitizmo šėlsmas socialiniuose tinkluose, kuris tik dar labiau inspiruoja antisemitizmą ir sąmokslo teorijas jaunesnės kartos protuose.

„CRIF nuomone, bendrieji planai, skirti kovai su neapykanta, yra neveiksmingi, deja. Dabar būtina sutelkti dėmesį į veiksmus, kurie duotų aiškų atkirtį  kiekvienam neapykantos pasireiškimui, draskančiam mūsų visuomenę, kiršinančiam vienus su kitais.

CRIF prezidentas Francis Kalifatas ragina suduoti „nacionalinį smūgį antisemitizmui, pabrėždamas, kad šiuo metu žydų  patiriama grėsmė rodo, jog antisemitizmas yra valstybės demokratijos nusilpimo ženklas. Ilano Halimi nužudymo sukakties minėjimo išvakarėse CRIF tikisi, kad Prancūzijos visuomenė sveikintų abejingumo sienos, supančios antisemitizmą, griovimą.”

„Antisemitizmas plinta kaip nuodai, – labai susijaudinęs pareiškė į nusikaltimo vietą vykęs Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneras. – Kai puolamas Ilano Halimi atminimas, puolama mūsų Respublika.“

Ilan Halimi –g.1982m. Maroko žydas, gyvenęs Prancūzijoje, buvo pagrobtas 2006 m. kankintas ir nužudytas. Nusikaltėliai, manydami, kad visi žydai yra turtingi, reikalavo didelės išpirkos iš  kukiosliai gyvenančios jo šeimos. Jis buvo laikomas nelaisvėje ir kankinamas tris savaites, kol mirė nuo žaizdų. Šis atvejis atkreipė visos šalies ir tarptautinės bendruomenės dėmesį kaip antisemitizmo pavyzdys Prancūzijoje.