Svarbią savaitę Didžiosios sinagogos kasinėjimuose vainikavo Bimos radinys

Svarbią savaitę Didžiosios sinagogos kasinėjimuose vainikavo Bimos radinys

Liepos 26d. žurnalistai buvo pakviesti iš arčiau susipažinti su unikalaus Didžiosios sinagogos paveldo išlikimą liudijančiais radiniais.

Tarptautinės izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupės atliktų tyrimų metu buvo ne tik atrasta didžiulė išorinė galinė Didžiosios sinagogos siena, dalis Sinagogos grindų, bet taip pat dalis bimos. Bima – centrinė sinagogos dalis, pakyla, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas – buvo atrasta tiesiai po buvusio darželio pastatu, pastatytu 1952 m. Radinių pristatyme dalyvavo Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso tyrimus vykdžiusi archeologų grupė, Vilniaus m. savivaldybės meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir VšĮ „Geros valios fondas“ pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo narys Emanuelis Zingeris. Šiame pristatyme kalbėta apie labai reikšmingus ateities darbus, pasisakymus galima perskaityti plačiau Lietuvos žydų (litvakų) tinklapyje lzb.lt

Taip atrodė išniekinta Didžioji sinagoga, pasibaigus II Pasauliniam karui. Nuotraukoje Bima iš kairės, Aron Kodeš iš dešinės.

Seimo narys Emanuelis Zingeris mano, kad Bimos suradimas yra reikšminga Didžiosios sinagogos gyvavimo akimirka: „Po Valdovų rūmų atkūrimo, ši vieta tampa pagrindine Vilniaus miesto atkūrimo vieta. Šiuo metu Valdovų rūmuose eksponuojama Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių dvaro kultūros paroda, reikia žinoti,  kad Didžioji sinagoga yra taip pat Lietuvos kunigaikštystės praeitis. Čia yra 700 metų mūsų žydų gyvenimo liudijimas. Didžiosios sinagogos reikšmę galima lyginti su Raudų siena, vien pagal religinį intensyvumą , kuris čia vyko. Aplinkui buvo daugybė sinagogų, čia tvaskėjo Vilniaus širdis.  Čia yra renesansinė logika, kurią sutinkame Italijoje, tas pats egzistavęs visų gatvelių ritmas, kuris buvo buvo sulaužytas. Esu įrašinėjęs atsiminimus, kokiu būdu ši sinagoga buvo daužoma. Vienas pasakojimas apie sovietinį tanką, kuris buvo prikabintas lynu, traukusiu sinagogos sieną 1947 metais. Čia stovėjo žmonės ir stebėjo kaip buvo pribaigiama ši vieta ir kaip Stalino didvyriai naikino mūsų senamiestį. Mes pasistengsim kartu atkurti viską ir pritraukti pasaulio dėmesį, žinoma, pirmiausia archeologus. Įsivaizduokit, čia švenčiausia vieta, kur stovėjo Aron Kodeš (vertimas – altorius), kurio skydas su 10 Dievo įsakymų  ir durys yra Žydų muziejuje, spindėjusių sinagogoje  500 metų ir buvo kelrode žvaigžde pasaulio žydams, – ne Paryžiuje, ne Londone, o čia Vilniuje. Po truputėlį mes judėsime, kad ši vieta primintų pilną Vilniaus – Lietuvos Šiaurės Jeruzalės vaizdą. Visi kartu per popiežiaus vizitą prisiminsime tuos žmones,‘- kalbėjo Seimo narys E. Zingeris.

Archeologas Justinas Račas  patvirtina, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorija tikrai būtų tarp žinomiausių pasaulio turistų traukos vietų, Vilnius pelnytai vadintas Lietuvos Jeruzale, nes buvo žydų turtingo dvasinio gyvenimo centras. J.Račo nuomone, iki kasinėjimo nebuvo aišku, ar tikrai verta griauti tą sovietmečio pastatą, stovintį ant sinagogos griuvėsių, bet bimos atradimas patvirtino, kad po juo yra išlikę nemažai autentiškų sinagogos mūrų.

Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovas Dr. Džonas Seligmanas kalbėjo: „Jeigu Katedra – tai katalikiško Vilniaus simbolis, tai Didžioji sinagoga – ne mažiau svarbus žydiškojo Vilniaus simbolis“. Jis  juokavo, kad darželio, o po to mokyklos vadovai sėkmingai pasirinko savo kabineto vietą – tiesiai virš švenčiausios sinagogos dalies. Sudėtingą dvipakopę barokinę XVII a. bimą puošė keturios toskanos stiliaus ir aštuonios korintinės kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu. Bima buvo atrasta pradėjus kasinėti buvusio darželio ir mokyklos pastate. „Jeigu Katedra – tai katalikiško Vilniaus simbolis, tai Didžioji sinagoga – ne mažiau svarbus žydiškojo Vilniaus simbolis“, – sakė J.Seligmanas, pats būdamas litvaku, kurio seneliai kilę iš Kretingos, Šeduvos, Breslaujos ir Vilniaus.