Vilniaus savivaldybė rengia Senųjų Užupio žydų kapinių arba Lietuvos Jeruzalės panteono sutvarkymo projekto pasiūlymus. Šiam tikslui savivaldybės projektavimo įmonė Vilniaus planas pasamdė architektę V. Sideraitę Alon, ji atliko teritorijos analizę ir pateikė pasiūlymus, kaip eksponuoti surinktus Vilniuje sovietų išniekintus buvusių žydų antkapių akmenis.
Sideraitės Alon vadovaujama kūrybinė grupė (S. Bakas – pagrindinio simbolio autorius, A. Šimanauskas – dizaineris/kūrybininkas, A. Perelmuter – architektė/konsultantė (Izraelis) pasiūlė projektą ARKA, kuriam vieningai pritarė Tarptautinė paveldo klausimų ekspertų grupė, įsteigta prie LŽB, bei menininkai ir intelektualai – P. Morkus, M. Ivaškevičius, S.Beržinis, S. Valius, o taip pat Religinė žydų bendruomenė ir LR URM (projektas neabejotinai padėtų gerinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje).
Projektas ARKA nesulaukė savivaldybės projektavimo įmonės Vilniaus planas pritarimo, vietoje jo bandoma siūlyti kitą projektą, kuris įamžintų sovietmečiu iškastą per žydų kapines gatvę tiksliau – griovį – Kirkuto alėją, bei nekurtų jokio stipraus semantinį ir emocinį krūvį turinčio paminklo, kuris nepalieka abejingo nei vieno žydų kultūra Lietuvoje besidominčio lankytojo, o tiesiog laiptų pakopomis paversti akmenys būtų sukomponuoti “tarsi antkapiai” dabartinės akmenų sandėliavimo aikštelės vietoje, taip “primenant” gyventojams skirtame sutvarkytame “parke”, kad kažkada čia buvo palaidoti ir žydai…
Remiantis tyrimų medžiaga šios kapinės yra tikras Lietuvos Jeruzalės panteonas, kur 1830-1940 m. buvo laidojama visa klestinti Vilniaus žydų bendruomenė, įskaitant pačius žymiausius jos atstovus: spaustuvininkų Romų šeima, religinis autoritetas rabinas Ch.O. Grodzenskis, C. Šabadas, J. Vygodskis, bankininko Bunimovičiaus šeima, gausybė kitų įžymybių menininkų (šalia likusių Vilniaus žydų bendruomenės narių), ir net pats Vilniaus Gaonas laikinai buvo čia perkeltas, sunaikinus Šnipiškių žydų kapines, o vėliau, sunaikinus ir Užupio žydų kapines, jo palaikai buvo perkelti į dabartines veikiančias Sudervės kelio žydų kapines.
Tiesa, kad pastačius laidojimo rūmus ir iškasus gatvę – griovį, bei dar kelias kapinių teritorijoje sovietmečiu iškastas gatves, kurios buvo užpiltos, įgyvendinus J. Makariūno projekto 1 etapą 1992m., apie 30-40 proc. palaidojimų buvo suniokota, tačiau likusieji vis dar ten guli, kapinės toje vietoje iki šiol nepanaikintos.
Šiandieninis Užupio kapinių vaizdas ir ARKOS projekto kompozicija