Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ yra vienas svarbiausių gete parašytų istorinių liudijimų  – autentiškų Holokausto ir Vilniaus geto istorijos dokumentų. Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva sutelkta daug pastangų išversti jidiš rankraščio tekstą į lietuvių kalbą, surinkti archyvinę medžiagą, skirtą pirmajam “Vilniaus geto dienoraščio” leidimui lietuvių kalba.

„Man atrodo, kad mano žodžiai ant popieriaus parašyti krauju“ –  Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.15-os metų gete sulaukęs Icchokas buvo nužudytas su savo šeima Paneriuose. Jad Vašemo muziejaus duomenimis, Holokausto metu Europoje nužudyta apie 1 milijoną žydų vaikų.

Icchoko Rudaševskio knygos pristatymas prasidėjo maestro A. Šenderovo kūriniu Cantus in memoriam Jascha Heifetz, kurį  svečiams ir visiems prarastiems jauniesiems žydų talentams dedikavo 16-iolikmetė smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Ugnė Liepa Žuklytė.

„Vilniaus geto dienoraštis“ išleistas dviem kalbomis: lietuvių ir jidiš. Knygos viršelio nuotrauka, kurioje I.Rudaševskis,- perskelta pusiau kaip ir jo likimas.

Rengiant knygą, dirbo vertėjas Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, poetas, literatūrologas, Tekstą jidiš kalba redagavo Akvilė Gregoravičiūtė – jidiš kalbos ekspertė. Rengiant knygą ženkliai prisidėjo Niujorko YIVO institutas, kuriame saugomas Icchoko Rudaševskio rankraščio originalas, taip pat Jad Vašem muziejus Izraelyje, Vašingtono Holokausto muziejus, Lietuvos archyvai, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

Į knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d. susirinko pilna salė žmonių, dalyvavo M. Kvietkauskas, Fania Brancovskaja, Akvilė Gregoravičiūtė, LŽB pirmininkė F. Kukliansky, Izraelio ambasadorius A. Maimonas.

Kalėdamas gete ir matydamas kančią, I. Rudaševskis nenustojo didžiuotis savo žydiškumu, jo nesugniuždė neviltis, priešingai – jis troško gyventi.  „Man gėda pasirodyti gatvėje, ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man gėda savo bejėgiškumo. Geltoni lopai prisiūti ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės. Mes nesigėdijam lopų! Tegu jų gėdijasi tie, kas mums juos užkabino.” – savo dienoraštyje rašė Icchokas.

LŽB pirmininkė F. Kukliansky pristatyme kalbėjo, kad knygos dizainą kūrusi dailininkė Sigutė Chlebinskaitė knygos apipavidalinimą pavertė unikaliu meno kūriniu. M. Kvietkauskas per knygos pristatymą pasakojo, kad šiandien netoli Halės turgaus, Pylimo g. Vilniuje  tebestovi tas pats namas, kuriame gyveno neturtinga, tačiau  inteligentiška Rudaševskių šeima. Bernuko tėvas, kilęs iš Molėtų, gyvendamas Vilniuje, dirbo spaustuvėje, mama Roza (dar žinoma kaip Rachilė) kilusi iš Besarabijos, dėdė Vološinas dirbo dienraščio „Vilner Tog“ redaktoriumi, kuriame debiutavo jaunųjų rašytojų grupė  “Jung Vilne” .

Vilniaus gete veikė gimnazija, vyko pamokos. Prisiminimuose apie savo mokytoją rašoma kaip vaikai išgyveno jo netektį, nes jis mirė gete.

Knygoje liudijama ir apie lietuvių baltaraiščių vaidmenį Holokauste – „Vilniaus geto dienoraštyje“ užfiksuotas epizodas, kai Icchokas slepiasi nuo baltaraiščių po namų grindimis.

Vilniaus geto buvusi kalinė Fania Brancovskaja knygos, kurią pavadino dovana jai pačiai, pristatyme pasakojo, kad jos sesuo Riva ir Icelė (taip švelniai vadino Icchoką) buvo bendraklasiai. Skaitydama knygą pirmą kartą po daugelio metų ji negalėjo patikėti Icchoko išgyvenimais. Pati F. Brancovska spėjo pabėgti iš geto prieš pat jo sunaikinimą pas partizanus.

I.Rudaševskis kartu su visa savo šeima buvo sušaudyti Paneriuose. Pavyko pabėgti vedamai į Panerius tik jo pusseserei Sarai Vološin, kuri pasibaigus karui, surado Icchoko dienoraštį Rudaševskių šeimos slėptuvėje ir perdavė jį poetui A.Suckeveriui ir Š. Kačerginskiui.

“Vilniaus geto dienoraštis“ jau išleistas įvairiomis kalbomis: jidiš, anglų, hebrajų, vokiečių – šiemet pagaliau jis tampa prieinamas ir lietuvių kalba, suteikiant galimybę pažinti šį ypatingą jidiš kalbos monumentą iš Vilniaus geto istorijos šaltinį. Leidinys skiriamas 75 –osioms Vilniaus geto sunaikinimo metinėms atminti.

  • knygos pristatymas foto (84)
  • knygos pristatymas foto (82)
  • knygos pristatymas foto (70)
  • knygos pristatymas foto (67)
  • knygos pristatymas foto (65)
  • knygos pristatymas foto (62)
  • knygos pristatymas foto (60)
  • knygos pristatymas foto (40)
  • knygos pristatymas foto (38)
  • knygos pristatymas foto (37)
  • knygos pristatymas foto (20)
  • knygos pristatymas foto (19)
  • knygos pristatymas foto (16)
  • knygos pristatymas foto (11)
  • knygos pristatymas foto (10)
  • knygos pristatymas foto (1)
  • knygos pristatymas foto (2)
  • knygos pristatymas foto (14)
  • knygos pristatymas foto (85)