Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, www.lrt.lt
Kaip pasąmonėje seniau egzistavo antisemitizmas, ksenofobija ar romofobija, taip jie ir išliks, tačiau tai nėra itin grėsminga. Taip LRT RADIJUI sako JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis. Anot jo, istorija rodo, kad tokios nuotaikos tampa grėsmingos tik esant tam tikroms situacijoms, o kitu atveju nacionalistinis požiūris netgi gali būti sveikas.
Minint Tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą Vilniuje surengta tarptautinė konferencija, ją organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomnė, – #AtmintisAtsakomybeAteitis. Joje pagrindinį pranešimą skaitė specialiai iš JAV atvykęs profesorius S. Sužiedėlis.
– Jūs prieš kelerius metus esate sakęs, kad Lietuvoje tokio Holokausto neigimo, kuris yra Vakaruose, beveik nėra ir visi žino, kad čia žydai buvo nužudyti, bet yra tam tikrų nutylėjimo, reikšmės menkinimo problemų, bandymų menkinti lietuvių dalyvavimą tame procese. Tai jūs sakėte prieš septynerius metus. Ar dabar ta situacija pasikeitusi?
S.Sužiedėlis: Atsiminkime vieną dalyką – tokio masto masinių žudynių, kaip žydų genocidas 1941 m., Lietuvoje nebuvo. Tai pačios baisiausios masinės žudynės Lietuvos istorijoje.