December 2016 – Page 4 – Lietuvos žydų bendruomene

Išgyvenęs Holokaustą: visa tai neturėjo nieko bendro su karu, smurtą vykdė beprotis

Pagaliau išspausdina knyga apie tai, kaip Morizui Scheyeriui sėkmingai pavyko išvengti nacių. Prabėgę dešimtmečiai nenumalšino jo pykčio tiems, kurie padėjo fiureriui, rašo „The Daily Beast“.
M. Scheyeris buvo vieno iš pagrindinių Vienos laikraščių meno direktorius ir pažinojo daugelį garsių miesto menininkų bei buvo svarbi apie literatūrą rašanti žurnalistinė figūra. Atėjus naciams, jam teko palikti savo darbą ir namus. 1943 metais besislapstydamas Prancūzijoje jis pradėjo rašyti tai, kas vėliau tapo knyga „Asylum: A Survivor’s Flight From Nazi-Occupied Vienna Through Wartime France“.
Holokaustas – visa tai buvo daroma visam civilizuotam pasauliui nedrįstant nurodyti, kad tai būtų nutraukta, ar bent jau išdrįstant išreikšti savo pasibaisėjimą. Tik vėliau, gerokai vėliau, kai jau buvo gerokai per vėlu, mes pradėjome sulaukti tų gražių solidarumo išraiškų bendros karo propagandos kontekste. Ir tuomet, kai tai buvo daroma, valstybės, kurios turėjo visas galimybes, ir tai galėjo padaryti be didesnių išlaidų, nesugebėjo įvykdyti savo pareigos atverti vartų persekiojamiems.

2016-12-112016-12-11

Skaityti plačiau

Apie Izraelį – žydų valstybę

Giedrius Drukteinis. Izraelis, žydų valstybė. – Vilnius: Sofoklis, 2016. – 832 p.

Knygoje „Izraelis, žydų valstybė“ chronologiniu principu dėstomi svarbiausi žydų istorijos įvykiai: išvarymas į Babiloniją, viduramžiai, naujųjų laikų emancipacija, antisemitizmo šaknys ir priežastys, Alijos, sionistai, santykiai su arabais, išgyvenimas per abu pasaulinius karus, valstybės įkūrimas ir raida mūsų laikais, – padės lengviau pažinti ir suvokti žydų valstybės kūrimąsi ir istoriją, iki šiol darančią poveikį daugeliui Vakarų valstybių.

Taip pat aptariama, kokį kelią nuėjo abstrakti Alijos idėja, kol buvo įkurta ir apginta analogų pasaulio istorijoje neturinti Izraelio valstybė. Daugiausia leidinyje kalbama apie karą, bet galbūt karas yra nuolatinis žydų istorijos palydovas.

2016-12-112016-12-11

Pasaulio teisuolio Chiune’s Sugiharos Kaunas daug kuo priminė Kasablanką

lrytas.lt

Japonija yra 125 milijonų turistų rinka. Kaunas juos vilioja čia dirbusio Pasaulio teisuolio Chiune’s Sugiharos atminimu. Jau daug padaryta, bet dar daug galima nuveikti – kad ir sukurti Kauno, kaip Šiaurės Kasablankos, įvaizdį. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš Tekančios Saulės šalies. Ten jis tyrinėjo, koks japonų požiūris į 1940 metais Kaune tūkstančius žydų vizas išdavusį ir taip juos išgelbėjusį japonų konsulą Ch.Sugiharą. Japonijoje jis – itin gerbiamas. Šią pagarbą, anot istoriko, vertėtų panaudoti turistams pritraukti. S.Strelcovas įsitikinęs, kad būtina pasakoti, kokia Lietuva buvo, kai joje dirbo teisuolis. Kad ji nebuvo nacistinė ir, kitaip nei kitos Europos valstybės, priėmė dešimtis tūkstančių pabėgėlių. Visa tai jis ketina atskleisti kitąmet pasirodysiančioje akademinėje knygoje japonų kalba. – Kaip vertinate Ch.Sugiharos atminimo puoselėjimą Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Strelcovo. – Padaryta labai daug. Svarbiausia, ką Kaunas turi, tai Sugiharos namai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras: 1938 metais Eviano konferencijoje pasaulio valstybių lyderiai savo šalyse nesutiko priimti nė vieno žydo
Teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog galingiausios pasaulio šalys, iš kurių Eviano konferencijoje tikėtasi daugiausia – JAV, Britanija, Prancūzija, – neužtrenkė pabėgėliams durų, tačiau nustatė itin mažas kvotas. Į JAV kiekvienais metais leista atvykti 30 tūkst. pabėgėlių, į Britaniją – panašiai. Australija sutiko per trejus metus priimti 15 tūkst. žmonių, o Pietų Afrika – tik tuos, kurie turėjo nuo seniau čia gyvenančių giminaičių.

2016-12-102016-12-12

Skaityti plačiau

Kviečiame į projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ pristatymą

remejai

Gruodžio 12 d. 18 val. maloniai kviečiame į Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.) vyksiantį Lietuvos muzikų sąjungos, žurnalo „Muzikos barai“ ir „Geros valios“ fondo projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“pristatymą.
Dalyvauja: Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė,Pianistas ir muzikologas prof. Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas, Violončelininkas Valentinas Kaplūnas. muzikinis-projektas

Kompaktinė plokštelė „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ – savotiškas muzikinis ekskursas į tragišką XX a. žydų istoriją. Dar niekada antisemitizmas ir neapykanta žydams nebuvo pasiekę tokių mastų, o blogio protrūkiai nebuvo lydimi tokio smurto ir kančių. Menininkai negalėjo į tai nereaguoti, praleisti tai tylomis – jų kūryba liudija, o kartais tiesiog šaukte šaukia, apie šiuos gėdingus istorijos puslapius, smerkia blogį ir iškelia gėrį. Keturi didieji XX a. kompozitoriai – Maurice Ravel, Darius Milhaud, Aaron Copland, Dmitrijus Šostakovičius –įamžino tai savo kūriniuose. Genialių kompozitorių atpasakoti tragiški žydų istorijos epizodai kompaktinėje plokštelėje yra įgarsinti Lietuvos atlikėjų – dainininkės Lioros Grodnikaitės, smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Leonido Melniko. Tai kreipimasis į kiekvieną ir į visus.

Žurnalas „Muzikos barai“ dovanojo savo skaitytojams šį diską, o spalio numeryje paskelbtame straipsnyje „Šviesos blyksnis tamsoje. Žydų gelbėtojai“ priminė apie Pasaulio Tautų Teisuolius – iškilius Lietuvos žmones, kurie, nepaisydami jiems ir jų artimiesiems gresiančio mirtino pavojaus, tais tamsiais laikais stojo akistaton su blogiu ir smarkiai rizikuodami gelbėjo nekaltas savo bendrapiliečių žydų gyvybes.

2016-12-092016-12-09

Chuck Hughes – garsus Kanados televizijos kulinarinių kelionių šou režisierius ir vedėjas filmavimui pasirinko LŽB Vilniaus „Beigelių krautuvėlę“

lzb.lt Ilona Rūkienė

„Būdami Vilniuje negalėjome neaplankyti žydiškos kavinės „Beigelių krautuvėlė”. Kodėl? Tai kažkas unikalaus ir kartu istorinio Vilniaus tradicija.“

Chuck Hughes (tariama – Čak Hjus) – Monrealio TV kulinarinių kelionių serialo „Chuck‘s World“ (vert.Čako pasaulis) autorius ir vedėjas, pats yra dviejų restoranų savininkas, kurių meniu įvairus, bet pagrindiniai patiekalai – jūros gėrybės. Laida kuriama prancūzų ir anglų kalbomis, ji žiūrima visame pasaulyje.

– Iš kur sužinojote apie „Beigelių krautuvėlę“?

– Kiekvienos laidos kūrimas prasideda nuo informacijos ieškojimo ir svarstymų. Apie kelionę į Vilnių su komanda pradėjome kalbėti prieš kelis mėnesius. Mano žmona – žydė, mano vaikai – žydai, todėl sužinoję, kad Vilnius garsėjo kaip Šiaurės Jeruzalė su turtinga žydų kultūra, prisiminiau, ką buvau girdėjęs apie Rytų Europos jidiš kultūrą ir maistą, kurį dievinu. Valgau jį namuose. Aš – ne žydas, bet mano šeima, pažįstami žmonės, daug žydų gyvena Monrealyje. Mokykloje mokėmės apie Kalėdas ir Chanuką bei kitas šventes. Kai vykome į Vilnių, manėme, kad bus įdomu. Iš tikrųjų gera čia ir labai skanu, vien pateikimas atrodo skaniai. Aš esu ragautojas, ne tyrėjas. Mes filmuojam patiekalo gaminimo procesą, po to aš ragauju, sėdam ir kalbamės. Tą patį dariau Vilniuje, mokiausi gaminti teiglachus.

2016-12-082016-12-09

Skaityti plačiau

Ukmergėje atidengtos atminimo lentos įžymiems litvakams: mokslininkui-biologui Solomonui Levitui bei filologui Chackeliui Lemchenui

2016 m. gruodžio 6 dieną Ukmergėje lankėsi Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Ambasadoriaus vizito Ukmergėje metu atidengtos dvi memorialinės lentos skirtos įžymiems kraštiečiams: Solomonui Levitui (1894-1938) – mokslininkui-biologui, medicinos-genetikos instituto Maskvoje įkūrėjui, baigusiam Ukmergės miesto pradinę mokyklą bei Chackeliui Lemchenui (1904-2001) – filologui, leksikografui, lietuvių kalbos normintojui, kultūrininkui, mokytojavusiam Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje.

Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas pasidžiaugė visais gausiais susirinkusiais į iškilmingą memorialinių lentų atidengimo ceremoniją ir pakvietė Izraelio valstybės ambasadorių Amir Maimon bei Ukmergės rajono savivaldybės merą Rolandą Janicką atidengti jas.

Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti į Ukmergės kraštotyros muziejų, kur buvo atidaryta ambasados atvežta fotografijų paroda “Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje”. Parodoje pristatomos 22 nuotraukos, geriausiai atskleidžiančios istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius Popiežiaus kelionės susitikimus. Parodą atidarė ir pristatė Izraelio Valstybės ambasadorius Amir Maimon. Parodos atidarymo ceremonijoje pasisakė Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas,Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas bei klebonas Šarūnas Petrauskas.

Po parodos atidarymo renginio dalyviai buvo pakviesti į Ukmergės rajono žydų bendruomenės suorganizuotą Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių choro pasirodymą „Big Stone“ restorane. Choro dainos buvo atliktos ne tik lietuvių, bet ir hebrajų, jidiš bei anglų kalbomis. Choro vadovė Rasa Belgerienė.

Ukmergės rajono žydų bendruomenės pagrindinis rėmėjas – Geros valios fondas.
Daugiau nuotraukų iš renginio galite pamatyti ČIA

ukm2

2016-12-082016-12-09

Kaune paminėtos Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio 85-osios mirties metinės

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos estrados pradininku tituluojamo dainininko Danieliaus Dolskio 85-ąsias mirties metines. Prie D. Dolskio kapo Žaliakalnio žydų kapinėse maldą už mirusiuosius sakė Iseris Šreibergas, Kauno žydų bendruomenės narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas. Susirinkusieji prisiminė, kaip Kauno žydų bendruomenės iniciatyva ir jėgomis buvo sutvarkytas atlikėjo kapas.

KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad šiuo metu, suvienijus KŽB, Kauno m. savivaldos, Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio ambasados ir kitų organizacijų pastangas, pradėti intensyvūs Žaliakalnio žydų kapinių tvarkymo darbai. Taip pat G. Žakas priminė pagrindinius D. Dolskio biografijos faktus bei paminklo jam Laisvės alėjoje pastatymo istoriją. Sumanymo įamžinti D.Dolskio atminimą iniciatyva priklauso šviesaus atminimo aktoriui ir dainininkui Vytautui Kernagiui, lėšas šiam projektui skyrė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Tačiau tik Kauno žydų bendruomenės tarpininkavimo dėka pavyko susitarti su miesto valdžios atstovais, kad Danielių Dolskį vaizduojanti žmogaus dydžio skulptoriaus R. Kvinto statula būtų pastatyta būtent priešais “Metropolio” restoraną, kuriame lankytojus savo atliekamais šlageriais džiugino garsusis maestro.

Muzikos gurmanams ir melomanams:

2016-12-062016-12-06

Skaityti plačiau

LSK “Makabi” futbolo komanda dalyvauja varžybose

LSK ” Makabi ” mini futbolo komanda sėkmingai žaidžia “Sekmadienio lygos” Vilniaus apskrities “Select” ll turnyre, kuriame dalyvauja 10 ekipų. Po keturių turų makabiečiai dabar yra 4-oje vietoje.Turnyras įsibėgėja ir tikimės, pasveikus traumuotiems žaidėjams, pamatyti mūsų komandą lyderių tarpe. Linkime sėkmės.

2016-12-062016-12-07

Rabino Kalevo Krelino paskaita Vilniaus Choralinėje sinagogoje

jokubas-su-angelu

Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Informuojame, jog tęsiasi paskaitų ciklas apie Jokūbą, Izraelio tautos patriarchą.
Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) 18:30 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) kviečiame į rabino Kalevo Krelino paskaitą „Jokūbo metamorfozės“, sužinosime, kas pasikeitė po Jokūbo „kovos su angelu“.

2016-12-062016-12-07

Japonams apie Č. Sugiharą pasakos lietuvio knyga

lzinios.lt

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba. Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

2016-12-04

Skaityti plačiau

Kviečiame į Kauno žydų bendruomenės nario Antano Makštučio (klarnetas) koncertą

Renginys nemokamas. Būtina registracija el. paštu info@nmgeneration.com

Daugiau informacijos nuorodoje:

Jaunasis klarneto virtuozas – Antanas Makštutis – Gariūnai

2016-12-042016-12-06

LŽB 2016m. gruodžio mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Etia Suvorova (1936 12 02)

Ale Šimulynienė (1936 12 10)

German Levin (1941 12 09)

Dora Mesengiser (1946 12 17)

Anastazija Votrinienė (1936 12 18)

Saida Mazuro (1941 12 22)

Olga Orlovskaja (1946 12 26)

Palina Pailis (1946 12 26)

Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Ženė Živulinskienė (1926 12 01)

Borisas Jocheles (1946 12 03)

Rema Lorman (1931 12 05)

2016-12-042016-12-06

Skaityti plačiau

„Radijo dokumentika”: štetlas prie Dubysos – Čekiškė

lrtradijas-1

Klausykitės tiesiogiai per LRT radiją sekmadienio rytą! Radijo dokumentika gruodžio 4 d., sekmadienį, 11.05 val. Kartojama antradienį, gruodžio 6 d. po 9 val. žinių “Ryto garsų” laidoje per LRT radiją. Šeštasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie prie Dubysos klestėjusį Čekiškės štetlą.
Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro šimto. Netrukus miestelis buvo atstatytas, taip pat ir raudonplytė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. sinagogos2cekiske

Iki Holokausto Čekiškėje veikė apie 20 parduotuvių ir parduotuvėlių, keturi restoranai, malūnas, lentpjūvė, dvi milo vėlimo ir karšimo dirbtuvės, dvi odų-kailių dirbtuvės, Žydų liaudies bankas, kelios jaunimo organizacijos. Silver, Vigderov, Štreichman, Finn – tai pavardės šeimų, kurių kelios kartos gyveno Čekišėkje ir ją kūrė. Čekiškietis buvo ir vieno garsiausių sionizmo lyderių Abbos-Hillelio Silverio tėvas rabinas Moše Silveris.

Čekiškės sinagogą (viršuje) nuo senosios Burlingtono sinagogos Vermonto valstijoje (JAV) skiria tūkstančiai kilometrų, vandenynas ir likimas. Nepaisant skirtumų šios XIX a. pabaigoje statytos sinagogos – tikros seserys.

Laidos vedėja Audra Girijotė

2016-12-032016-12-04

Labdaringos mugės metu Izraelio ambasados stende

Vilniaus rotušėje gruodžio 3 d. šeštadienį vykusioje Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje, kuri kasmet sukelia didžiulį susidomėjimą ir sulaukia daug lankytojų, Izraelio ambasados stende, parengtame drauge su LŽB „Beigelių krautuvėle“, lankytojus viliojo žydiški košeriniai skanumynai ir košerinis vynas, įvairūs suvenyrai. Stende darbavosi jaunos savanorės iš “Beigelių krautuvėlės”, kurios maloniai lankytojams pasakojo apie kiekvieną prekę. Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi šiuo gražiu bendradarbiavimu ir galimybe prisidėti prie kilnios mugės misijos. Labdaringos mugės metu Izraelio ambasados stende labdarai surinkta 1310,8 eurų.

Nuoširdžiai dėkojame Izraelio stendo savanorėms:
Eglei Rimkevičiūtei, Unei Kormilcevaitei, Agotai Laurinavičiūtei ir Naomi Alon

Ši mugė kasmet suburia ir geriems darbams suvienija skirtingų šalių ambasadų Lietuvoje atstovus, kurie pristato savo rankomis gamintus dirbinius vilniečiams ir miesto svečiams. Savo šalių stendus šiemet tradiciškai pristatė 34 valstybės ir bendruomenės bei 5 tarptautinių Vilniaus mokyklų atstovai. Kalėdų labdaros mugės metu surinktos lėšos papildys labdaros fondą, kuris šiemet parems 10-tį organizacijų: Raseinių specialiąją mokyklą, Raseinių dienos centrą „Vilties takas“, Vilijampolės socialinės globos namus, Visagino socialinių paslaugų centrą, Krizių įveikimo centrą, Molėtų r. Alantos senelių globos namus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, VšĮ gyvūnų prieglaudą „Tautmilės globa“, „Motinos Teresės šeimų namus“ bei Labdaros ir paramos fondą „Vilties namai“. Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris, laikinai gyvenančias ir dirbančias Lietuvoje.

2016-12-032016-12-05

Skaityti plačiau

Markas Adamas Haroldas: Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimas – 16 negaliojančių argumentų prieš

markas-haroldas

15 min.lt

Pradėkime nuo mano argumento, kuris yra labai paprastas ir prieš ką oponentai turi kontrargumentuoti. Viename trumpame paragrafe:
Kazys Škirpa vadovavo LAF. Dabartinės Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pripažino, kad LAF – antisemitinė organizacija. Dėl to, Europos Sąjungoje, 2016 m., Vilniuje, kur Holokaustas buvo ypatingai žiaurus, tokios organizacijos vadovo vardas netinkamas kaip gatvės pavadinimas. Dabar kuo lakoniškiau analizuosiu kiekvieną bandymą kontrargumentuoti, kurį esu matęs pastarosiomis dienomis, ir paaiškinsiu, kodėl kontrargumentas negalioja. Pradėkime. 1. Kazys Škirpa nebuvo tiesioginis Holokausto vykdytojas, jis herojus ir pirmas, kuris kėlė trispalvę ant Gedimino bokšto. Žinau. O mano argumentas, į kurį šitas teiginys net nėra kontrargumentas, yra toks: nepaisant jo kitų veiksmų kitais laikais ir kituose kontekstuose ir net jeigu jis pats savo rankomis nenužudė žydų ir neįsakė niekam žudyti žydų, LAF antisemitizmo faktas jau yra pakankamai stipri priežastis pervadinti gatvę, pavadintą tos organizacijos vadovo vardu. Net jeigu nėra įrodymų, kad jis pats buvo antisemitas, net jeigu jis nebuvo teistas dėl genocido vykdymo. Organizacija – antisemitinė, didelė dalis Lietuvos piliečių – žydai. Vadovas atsakingas už savo organizaciją, kuri siekė atkurti laisvą Respubliką, apribojant vienos etninės grupės laisvę. Tai tiesiog nepateisinama.

2016-12-03

Skaityti plačiau

Lektoriumas

Gruodžio 4d. sekmadienį 12 val. bus rodomas filmas “Nitti -gangsteris” . JAV

Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

2016-12-02

Padėka už renginių organizavimą

Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginiai lenkia vienas kitą, gerai nusiteikusių bendruomenės narių susidomėjimas ir dalyvavimas džiugina. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja rengėjams ir dalyviams:

„Juk nuo Jūsų visų indėlio bendruomenės narių gyvenimas yra įdomesnis ir įvairesnis. Nepamiršime malonių šiltų, jaudinančių akimirkų, kai minkėme tešlą visos drauge su dukromis, anūkėmis, draugėmis ir svečiais mūsų Šabo chalą visose bendruomenėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Šiauliuose, tuo pačiu pirmą kartą prisijungėme prie pasaulio žydų „The Shabbos Project“. Dėkoju projekto koordinatorei Dovilei Rūkaitei ir visų Lietuvos žydų regioninių bendruomenių vadovams, „Beigelių krautuvėlės“ kulinarėms, dalyvavusioms drauge. Dėkoju Lietuvos Kultūros tarybai, parėmusiai šį projektą.

Dėkoju Mini Limudo organizatoriams ir pagrindiniams rėmėjams Europos žydų bei Geros valios fondams, kurie parėmė programos parengimą, įdomių susitikimų organizavimą. Tradicinis Limudas visada suburia neabejingų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei narių su šeimomis būrį į bendrą iškilmingą Šabo vakarienę. Mums svarbu būti drauge ir jausti bendrystę, pasikalbėti, pabūti gražioj aplinkoj, todėl visada stengiamės rinktis savaitgalio dienas, gražią gamtos aplinką, gerą viešbutį, kviesti įdomius svečius, dalyvauti turiningoje programoje, matyti pažįstamus veidus, aptarti naujienas. Mini Limudo koordinatorė Žana Skudovičienė, derinusi visų interesus ir pageidavimus, stengėsi, kad ir šiemet Limudas taptų įsimintinu, gerą nuotaiką ir poilsį suteikusiu renginiu.

Ačiū visiems!”

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

2016-12-022016-12-06

Londone vyko šeštųjų Litvakų dienų renginiai

Naujienos iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje

2016 m. lapkričio 30 – gruodžio 1 d. Lietuvos ambasada Londone bendradarbiaudama su Londono Universitetu Koledžu (University College London) pakvietė į šeštąsias Litvakų dienas.

Litvakų dienų renginiai šiemet buvo skirti Lietuvos žydų kalboms (Jidiš ir Hebrajų) ir lingvistiniam paveldui pristatyti. Gruodžio 1 d. ambasadoje vyko akademinė konferencija, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos, Lenkijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Izraelio universitetų mokslininkai.

„Tikslingai siekiame, jog įvairiapusis Lietuvos žydų kultūrinis paveldas būtų gerai žinomas Jungtinėje Karalystėje. Daugiakultūris Londonas yra tapęs namais ne vienam lietuviškų šaknų žydui. Litvakų dienų Londone renginiai leidžia suartėti Jungtinės Karalystės lietuvių, britų ir žydų bendruomenėms, puoselėjant kultūrinį dialogą“, sakė ambasadorė Asta Skaisgirytė.

Šeštose Litvakų dienose dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Britanijos Žydų Tarybos prezidentas Jonathan Arkush, Lenkijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Arkady Rzegocki. Litvakų dienų dalyvius laišku pasveikino Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lapkričio 30 d. Londono Universitete-Koledže surengtas Jidiš dainų atlikėjos Polinos Shepherd solinis koncertas.

2016-12-022016-12-02

Dėl vielos sinagogoje

Simas Levinas, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Gauname pasipiktinimo žinučių dėl atsiradusios spygliuotos vielos prie sinagogos tvoros. Pagrindinis argumentas – neestetiška.Tikrai negražu. Ir tikrai netinka mūsų unikaliai, 1903 m. pastatytai ir architektūriniu autentiškumu pasižyminčiai sinagogai.

Mūsų sinagogą aplanko daugelio Vilniaus ir Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai. Į svečius ateina ir miesto turistai. Iš viso šiais metais sinagogoje pabuvojo virš 5000 svečių.

LŽB visas tradicines judėjų šventes sutinka sinagogoje. Su mumis drauge švenčia ir svečiai: užsienio šalių ambasadoriai ir LR vyriausybės bei Seimo nariai. Mes aktyviai bendradarbiaujame su Europos Sąjungos visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi pasaulio žydų bendruomenių saugumu. Vilniaus Choralinėje sinagogoje pagal jų rekomendacijas sukurta saugumo sistema ir toliau tobulinama. Sinagogas Europoje saugo ginkluoti profesionalūs saugos tarnybos darbuotojai.

Saugumo sumetimais Vilniaus Choralinėje sinagogoje prašome visų laikytis sinagogos lankymo taisyklių, kurias skelbiame trimis kalbomis ir jos bus pakabintos matomoje vietoje, taip pat galima jas rasti LŽB tinklapyje lzb.lt.

2016-12-012016-12-01

Skaityti plačiau

Toliau »