2016 m. liepos mėn. 18 d. Kuršių Nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa) atidaroma paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915 – 1917 m.“ iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų ir privačių kolekcijų. Cornelios Gurlitt (1890 – 1919) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. Parodą papildo amžininkų mintys apie Vilnių ir autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno armijos fotografų užfiksuoti tuometinio Vilniaus gyvenimo vaizdai.
Ekspozicija parengta meno galerijos Vokietijoje Kunsthaus Desiree savininko, parodos mecenato, Dr. Huberto Portzo muziejui perduotos C. Gurlitt grafikos darbų kolekcijos pagrindu, kurių didelė dalis datuojama 1917 m., ir kurie yra sukurti būtent Vilniuje. Čia, „Tolimajame Rytų fronte“, nuo 1915 m. C. Gurlitt dirbo gailestingąja seserimi. Dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga ekspresionistė, Vilniuje C. Gurlitt susipažino su savo mylimuoju dailės kritiku ir spaustuvininku Pauliu Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį. „Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“, – 1949 m. dailėtyros knygoje prisimindamas neeilinę menininkę rašė P. Fechteris. Išlikę Pirmojo pasaulinio karo metų plakatai ir skelbimai laikraščiuose liudija, jog Vilniuje ir Kaune buvo organizuojamos Oberosto menininkų parodos, kur buvo eksponuojami ir C. Gurlitt darbai.
Kuršių nerijos istorijos muziejaus lankytojams suteikiama unikali proga pamatyti dviejų Cornelios Gurlitt akvarelių reprodukcijas iš visuomenei neprieinamos buvusio Hitlerio meno kolekcininko Cornelijaus Gurlitto (C. Gurlitt brolio) slaptosios kolekcijos, kurią testamentu „paveldėjo“ Berno muziejus (Šveicarija). Šiam muziejui paviešinus C. Gurlitt sūnėno, Corneliaus Gurlitto testamentu paskirtą kūrinių sąrašą, paaiškėjo kad jos brolis ir Corneliaus tėvas Hilderbrandas Gurlittas, nepaisant savo žydiškų šaknų tapęs vienu iš keturių liūdnai pagarsėjusių nacių meno kolekcionierių, išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914 – 1919 m., kurių dauguma yra iš Vilniaus laikotarpio. Nors teisiniai ginčai tarp šeimos atstovų tebęsitęsia, ir kolekcija tebėra neprieinama visuomenei, būtent šią vasarą Neringoje vykstančio jubiliejinio XX tarptautinio Thomo Manno festivalio, kurio tema – Pirmasis pasaulinis karas, dalyviai ir svečiai turės nepriligystamą galimybę pirmą kartą pamatyti 2-jų kūrinių reprodukcijas. Tikėtina, kad jau greitai Lietuvoje bus galima išvysti ir didesnę C. Gurlitt kūrinių dalį.
Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno vadovaujamą 10-tąją Kaizerio armiją, nuo 1915 m. pabaigos kontroliavusią Oberosto provinciją, kruopštaus Dr. Huberto Portzo atlikto tyrimo dėka galime pamatyti Cornelios akimis: parodą lydinčio katalogo straipsnyje „Širdies reikalai“ spausdinamos dailininkės laiškų ištraukos, amžininkų mintys ir istoriniai faktai, perkeliantys į tų laikų Vilniaus realybę. Autentiškų skaitmeninių Kaizerio armijos ir Vilniaus fotografijų kolekciją muziejui dar 2010 m. dovanojo generolo H. von Eichhor no provaikaitis p. Rolfas Dyckerhoffas iš Wiesbadeno (Vokietija).
Parodos kuratorė: VVGŽM Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė
El.paštas: ieva.sadzeviciene@jmuseum.lt Tel. 00 370 52629666
Parodos organizatoriai: Neringos muziejai, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir mecenatas dr. Hubertas Portzas.Partneriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje