Paskutinę pastelės parodą  esu surengęs  prieš ketverius metus. Tuomet rašiau,  kad “turiu dvi mylimas – tapybą  ir  pastelę“.

              Peržvelgęs savo kūrybinę chronologiją pastebėjau, kad  pastelės techniką pradėjau domėtis ir ją  įvaldyti kiek vėliau negu tapyti:  kažkur  prieš  25-eris metus (tapau, kaip  žinia, jau 35-eris).  Pirmieji darbai atlikti kreidine pastele:  “Karalienė”,  “Liūdna dama” (abu 1990 m.),  tuomet, pamenu, mane sužavėjo technikos lengvumas, atsipalaidavimo, neužbaigtumo galimybės.

 Vėliau pastelę prisiminiau  keliaudamas  2000 m. po Nepalą.  Parsivežiau Himalajų ciklą (beje, tą ciklą užbaigiau jau grįžęs į Lietuvą).   2011 m.  surengiau pastelių parodą  pavadintą “Trumpas flirtas”.  Ciklas gimė aplankius Jurgio Savickio kapą  ir gyvenant prancūziškoje  Rivjeroje šalia Monte Karlo.  Šių metų serijoje tarsi bandau paneigti ką esu deklaravęs anksčiau,  lygindamas tapymo ir pastelės technikas, tuomet rašiau,   kad: “tapymo procesas nelengvas, nuolat sugrįštu prie tų pačių darbų, juos tobulinu, šlifuoju, ieškau kolorito, keičiu kompoziciją, sodrinu faktūrą,  o pastelė – vienkartinis aktas, jei  pavyko iškart  – gerai, o jei ne – palieki , paimi kitą lapą, daugų daugiausia prie to pačio piešinio gali sugrįšti dar kartą.”

Šioje pastelių parodoje daugelyje darbų išvysime keletą datų, pavyzdžiui pradėta: 2009, 2010, 2011 ar 2014 m., o  baigta 2015 m.  Toks procesas vis sugrįšti prie buvusiųjų darbų man būdingas tapant aliejumi ant drobės, šįkart užbaigtumo siekiau aliejinės pastelės technika ant popieriaus, tikiuosi pavyko išvengti akademinio kūrinio “užkankinimo”, vis tik norėjosi, kad išliktų jos lengvumas. Tematika įvairi: esu gimęs ir užaugęs Vilniuje, pamilęs ir nuo mažumės išvaikščiojęs jo nuostabų senamiestį, kiek vėliau susidomėjau  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniu paveldu, taip pat daug keliavau po Vakarų ir Pietų Europą, – čia išvydau ne tik puikius viduramžių miestus, bet ir susipažinau su jų istorija, kultūra. Taip gimė eilė darbų,  kuriuos pavadinčiau „Miesto“ ciklu, tai: „Vilniaus senamiestyje“,  „Barokinis ansamblis“,  „Pasimatymas prie upės“ ir kt.  Taip pat lakštai:  „Prie LDK pilies“, „Angelai virš miesto“ ir „Karalienė ir karalaitė“ inspiruoti Lietuvos istorijos.  Daug laiko esu praleidęs Palangoje, Trakuose (savo kūrybinėse studijose), tos aplinkos įtakotas sukūriau poilsio ir promenadų malonumus deklaruojančius darbus:  „Regata I“, „Regata II“, „Muzikinis duetas I“ ir „Muzikinis duetas II“.

               Tikiuosi,  kad nepaisant ilgesnio  kūrybos proceso, grįžčiojimo prie anksčiau nutapytų pastelių, šios taip pat atrodys „šviežios“ ir gaivios; lengvumu, skaidrumu švytės spalvinės faktūros  ir figūrų bei urbanistinių motyvų deriniai.  Tikiuosi, kad angelų, praeivių, romantiškų porelių  ar seno miesto dvasių prototipai, nors ir bylodami tikrovės realityvumą, vis tik nors trumpam ne tik sustabdys netvaraus laiko akimirką,  bet ir pakylės virš paprastos kasdienybės.

Raimondas Savickas