Naujienos

S. Alperavičius: antisemitizmas Lietuvoje dar jaučiamas 2012-01-27

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas dr. Simonas Alperavičius. Nuotrauka EltaSausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Šią datą 2005 metų lapkričio 1 dieną nustatė JTO generalinė asamblėja, konsensusu priėmusi rezoliuciją 60/7 „Holokaustui atminti“. Priminsime, kad būtent 1945 metų sausio 27 dieną Sovietų kariuomenė užėmė Lenkijos miestą Osvencimą ir šalia esančią hitlerininkų mirties stovyklą Aušvicą-Birkenau. Balsas.lt kalbėjosi su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininku Simonu Alperavičiumi, kuris nemažai prisidėjo prie žydų interesų atstovavimo. Holokausto vertinimas – Ko Lietuvos vyriausybė, jūsų manymu, dar nepadarė, vertindama holokaustą ir jo padarinius? – Čia sudėtingas klausimas. Pradėsiu nuo to, ką padarė. Visų pirma, buvo nustatyta Holokausto atminimo diena, kabinamos vėliavos. – O ko vis dėlto dar nepadarė? – Nežinau, ar čia nuo Vyriausybės priklauso ar ne, bet man labai nepatinka, kad iki šiol egzistuoja dviejų genocidų teorija: pagal šią teoriją, žydai žudė lietuvius, dėl to lietuviai karo su naciais metais žudė mus. Čia yra didžiulis absurdas. Antras dalykas – kai kas iš valdžios atstovų nori sulyginti sovietinį genocidą su nacių genocidu. Jų lyginti negalima, galima tik paanalizuoti vieną ir kitą, bet jie yra skirtingi: sovietai žudė visus iš eilės, ir žydus, ir lietuvius – visus, o nacių politika buvo žudyti tik žydus. Mano manymu, to negalima vertinti vienodai, nors daug kas mano kitaip. Taip pat ne viskas padaryta, kad būtų išvengtos skustagalvių nacių eisenos. Manau, kad Vyriausybė turėtų aktyviau į tai reaguoti. Be to, iki šiol naikinami paminklai, Savivaldybės nesutvarkė visų masinių žudynių vietų, nors 1991 metais buvo priimtas nutarimas, kad valstybė turi rūpintis šiomis vietomis. Žydų ir lietuvių tarpusavio supratimas – Ar Lietuvoje šiandien jaučiamas antisemitizmas? – Yra kai kas teigiamo, bet, deja, dar jaučiamas. – Kas, jūsų manymu, trukdo lietuvių ir žydų tarpusavio supratimui? – Aš manau, kad niekas neturėtų trukdyti, bet pasitaiko nesupratimo apraiškų. Nesuprantama, kad vietiniai žydai yra ne tik vietiniai Lietuvos piliečiai, bet jiems taip pat rūpi Lietuvos gerovė, kaip ir visiems piliečiams. Taip pat neretai nesuprantama, ką žydai savo laiku padarė Lietuvai. Pasaulis matė daug litvakų, kurie padarė labai didelę teigiamą įtaką kultūros, meno ir religijos vystymui. – Įstojus į Europos Sąjungą, tarpusavio supratimas tarp lietuvių ir žydų didėjo ar mažėjo? – Nemanau, kad padidėjo. Santykiai su Izraeliu – Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje pakankamai nušviečiamas Izraelio valstybės gyvenimas? – Manyčiau, kad truputį tendencingai. Nepaisant kitų šaltinių ir sekant tik Lietuvos žiniasklaidą, neįmanoma susidaryti įspūdžio apie ten vykstančius procesus. – Kas turėtų dėti daugiau pastangų supažindinant su Izraeliu: Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos valstybė ar Lietuvos visuomeninės organizacijos? Man atrodo, kad visi turėtų. Labai nemažai padaro Lietuvos Respublikos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis. Įvairios institucijos prisideda: yra Prekybos rūmai, kuriuose nemažai padaroma, kitos įvairios organizacijos, Užsienio reikalų ministerija, įvairios delegacijos. Beje, holokausto atminimo dieną į Lietuvą atvažiuos aukšto lygio delegacija iš Izraelio, kuri dalyvaus ceremonijose. – Kokiais būdais tai turėtų būti daroma? – Įvairiais būdais. Manyčiau, kad tarpvalstybiniai ir prekybiniai Lietuvos ir Izraelio santykiai galėtų būti stipresni ir geresni. Nors šis tas yra daroma. Žydų turto kompensavimas – Ar patvirtinta kompensavimo už žydų turtą tvarka galutinai išsprendė šį klausimą, ar prie jo dar reikės sugrįžti? – Kaip žinia, kompensuojama tik 30% prarasto turto, o žydų turtas buvo labai didelis, nors dabar jau viskas praeityje. Kas atgavo, tas atgavo – mes „nekišam“ privataus turto šalia visuomeninio. Aišku, kad išmokama suma neatitinka tikrovės, bet mes puikiai suprantame Lietuvos ekonominę padėtį ir atsižvelgiame į tai, todėl su ta suma sutinkame.

www.balsas.lt

Padėkos vakaras Kauno žydų bendruomenėje 2012-01-27

2012 m. sausio mėn. 25 d. Kauno žydų bendruomenė surengė padėkos vakarą 35 aktyviausiems bendruomenės nariams, savanoriškai dalyvaujantiems bendruomenės veikloje puoselėjant tautines tradicijas, tvarkant kapus, įgyvendinant įvairias socialines ir kultūrines programas. Jau tradiciniu tampantis renginys vyko bendruomenės pamėgtoje kavinėje-restorane ,,Tetulės sriubinė". Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas padėkojo susirinkusiems už jų indėlį vykdant bendruomenės veiklą ir labiausiai  pasižymėjusiems įteikė padėkos raštus. Prie vaišių stalo skambėjo smuikininko Chaimo Šusterio atliekamos žydų tautos ir populiariosios muzikos melodijos, bei Leonido Levino gitara lydimos dainos, kurioms su malonumu pritarė visi susirinkusieji... Vakaro metu vyko viktorina Lietuvos žydų istorijos ir kultūros tema, sukėlusi itin didelį susidomėjimą. Nugalėtojai, skambant ovacijoms, paskatinti prizais.

Reguliarūs skrydžiai į Tel Avivą 2012-01-16

Nuo 2012 m. birželio mėn. bus vykdomi reguliarūs tiesioginiai skrydžiai Tel Avivas–Vilnius. Izraelio aviakompanija „Sun d'Or“ pranešė, kad bendradarbiaudama su nacionaline Izraelio aviakompanija „El Al“ vykdys tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Tel Avivo Beno Guriono ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Skrydžiai iš Vilniaus į Tel Avivą planuojami kartą per savaitę – trečiadieniais. Atvykimas į Vilnių – 9.50 val., išvykimas iš Vilniaus – 11.15 val. Skrydžio į Tel Avivą trukmė – 4 val. 20 min. Izraelio aviakompanijos „El Al“ reisai bus vykdomi lėktuvu „Boeing 757-200“, talpinančiu 210 keleivių. Per mėnesį keleiviams bus pasiūlyta apie 1 600 vietų. Atsižvelgdama į orlaivio užpildymą, bilietų pardavimus ir kt., aviakompanija spręs, ar skrydžiai bus dažnesni.

Susitikimas su pianistu ir muzikologu Leonidu Melniku iš renginių ciklo "Likimai" 2012-01-12

Kamerinis ansamblis „Musica Camerata Baltica“: Leonidas Melnikas, Borisas Traubas ir Valentinas Kaplūnas.2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos žydų bendruomenėje, Jašos Heifeco salėje įvyko ketvirtasis susitikimas iš renginių ciklo „Likimai“, kurio organizatorė, sumanytoja ir vedėja yra Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė. Renginyje dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. habil. dr. pianistas, vargonininkas ir muzikologas Leonidas Melnikas. Kartu su juo muzikavo smuikininkas Borisas Traubas ir violančelininkas Valentinas Kaplūnas. Ketvirtojo susitikimo tema buvo „Istorija ir mes“. Renginyje viešėjo iš Maskvos atvykusi L. Melniko žmona Maja ir sūnūs Maksas bei Miša. Susitikimas buvo skirtas naujai L. Melniko knygai  „Lietuvos muzikinio paveldo pėsdakais“.  Renginio moderatorė žurnalistė Olga Ugriumova itin daug dėmesio skyrė knygos atsiradimo aplinkybėms, įdomiems istoriniams faktams, paties autoriaus santykiui su žymiais žydų tautybės muzikais ir kūrėjais.
Susitikimo metu L. Melnikas pasakojo, kad medžiagą šiai knygai rinko keliolika metų, tyrinėdamas žydų muzikinį paveldą, jis rėmėsi nepublikuotais archyviniais šaltiniais, medžiaga iš senųjų periodinių leidinių, jau spausdintais veikalais ar straipsniais, prisiminimais, visa tai sudėdamas į vientisą sklandų pasakojimą.

Skaityti daugiau...

Žiemos stovykla Palangoje 2012-01-09

Žydų vaikų ir jaunimo žiemos stovykla Palangoje2011 m. gruodžio 25–30 dienomis Lietuvos žydų bendruomenė drauge su JDC (Joint) organizavo žydų vaikų ir jaunimo nuo 7 iki 17 metų žiemos stovyklą Palangoje. Šios stovyklos tikslas – suburti žydų jaunimą, siekti, kad būdami kartu jie kuo daugiau sužinotų apie savo tautos tradicijas, kultūrą, papročius, kartu švęstų svarbiausias šventes, geriau vieni kitus pažintų. Šiais metais į žiemos stovyklą Palangoje susirinko 80 vaikų ir jaunuolių iš visos Lietuvos. Stovykloje dirbo 12 madrichų, 3 koordinatoriai ir stovyklos vadovas Valentinas Solomiak. Stovyklos dalyviai pagal amžių buvo suskirstyti į šešias grupes –  taip buvo siekiama, kad kiekviena jų atitikų dalyvių interesus ir požiūrius. Stovyklos organizatoriai džiaugsiasi, kad šiais metais susirinko labai daug talentingų vaikų, kurie šoko, dainavo, grojo įvairiais muzikos instrumentais, lankė meno užsiėmimus – stovykloje vyravo labai pozityvi kūrybinga atmosfera. Apie stovyklos gyvenimą madrichai, padedami pačių stovyklos dalyvių, sukūrė filmą. Vaikai stovykloje sužinojo daug naujo apie Izraelį, įžymius žydų tautybės žmones, judėjiškas tradicijas ir kultūrą. Visi drauge šventė Chanuką –  kasdien uždegdavo po naują chanukijos žvekę, valgė spurgas ir blynus. Į stovyklą aplankyti vaikų buvo atvažiavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja, vaikų klubo "Ilan" pirmininkė Maša Grodnikienė, ji susitiko su stovyklos dalyviais, apsvarstė galimus tolesnius vaikams ir jaunimui skirtus projektus, prisiminė, kokia veikla buvo vykdyta anksčiau. Stovykloje taip pat lankėsi JDC (Joint) atstovas Lietuvoje Arielis Nadbornikas. Jis šventė su vaikais Chanuką, supažindino su JDC organizacijos vykdoma veikla Lietuvoje, Baltijos šalyse ir visoje Europoje.