Ketvirtasis pasaulio litvakų kongresas

Lietuvos žydų bendruomenė kviečia Jus į Ketvirtąjį pasaulio litvakų kongresą, kuris vyks 2013 m. rugsėjo 22–25 dienomis Vilniuje. Renginyje laukiami Lietuvos žydų palikuonys iš viso pasaulio: Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio, Kanados, Meksikos, Argentinos, Brazilijos ir kitų valstybių. 

Skaityti daugiau...

„Claims Conference“ mokamos pensijos

„Claims Conference“ numato papildomai išmokėti pensijas Holokaustą išgyvenusiems asmenims. Šios pensijos neturi nieko bendro su Geros valios fondo ar kitų fondų išmokomis. Pasibaigus deryboms su Vokietijos vyriausybe, „Claims Conference“ išplėtė asmenų, pretenduojančių į papildomas pensijas, sąrašą. Pagal šiuos kriterijus kandidatas turi būti Holokaustą išgyvenęs žydas, kuris: I. Kalėjo koncentracijos stovykloje arba II. Daugiau kaip 3 mėnesius kalėjo gete arba III. Daugiau kaip 6 mėnesius buvo priverstas slapstytis arba daugiau kaip 6 mėnesius gyveno nacių okupuotose teritorijose.

Skaityti daugiau...

Baltijos šalių stovykla Dubingiuose ir tarptautinė Vengrijoje

Vaikus nuo 7 iki 17 metų kviečiame į tarptautinę Baltijos šalių vaikų stovyklą „Olameinu“ Dubingiuose ir tarptautinę stovyklą Vengrijoje. Stovyklos datos Dubingiuose: pirma pamaina 7–12 metų – liepos 3–12 d., antra pamaina 13–17 metų – liepos 22 – rugpjūčio 1 d. Tarptautinė stovykla Vengrijoje 13–17 metų – rugpjūčio 2–18 dienomis. Registruotis galite LŽB, „Ilan“ klube kiekvieną darbo dieną nuo 10 iki 17 val. Daugiau informacijos: Valia Solomiak tel. +37069931317

VŽB nario mokestis

Informuojame, kad nuo šiol nario mokestį galite sumokėti internetu. Pervedant pinigus būtina nurodyti mokėjimo paskirtį, vardus ir pavardes, už ką pervedamas mokestis. Rekvizitai: Vilniaus žydų bendruomenė, įm. k. 291199610, sąskaitos nr. LT13 7044 0600 0090 8075, AB SEB bankas. 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus žydų bendruomenės Tarybos posėdžio nutarimu Lietuvos žydų bendruomenės socialinio centro klientai ir studentai iki 25 m. moka 5 Lt/mėn. Visų kitų VŽB narių mokestis sudaro 10 Lt/mėn.  

Naujienos

Naujienos

„Rasinė neapykanta ir smurtas: iššūkiai ir problemos Europoje“ 2013-05-24

Gegužės 24 d. Lietuvos respublikos Seime Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) ir Žmogaus teisių centro aktyvistai organizavo konfernciją „Rasinė neapykanta ir smurtas: iššūkiai ir problemos Europoje“, kurioje dalyvavo Seimo narė Dalia Kuodytė, Arabų bendruomenės Vilniuje narys ir Migrantų konsultacinio centro „PLIUS“ konsultantas Ehabas Zaheris, Policijos departamento vyriausiasis komisaras Eugenijus Ušinskas, Žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė.
E. Zaheris prisipažino, kad Lietuvoje žmonės tampa vis tolerantiškesni, tačiau užsieniečiams gatvėje – vis dar nesaugu.
Policijos departamento vyriausiasis komisaras Eugenijus Ušinskas tvirtino, kad Lietuvoje rasistinių nusikaltimų nėra labai daug, tačiau jie tiriami itin kruopščiai, o pareigūnai nuolat mokomi, kaip turėtų būti išaiškinami tokio pobūdžio nusikaltimai.
Seimo narė Dalia Kuodytė antrino, kad Lietuvoje įstatyminė bazė gera, tačiau trūksta policijos pareigūnų kompetencijos identifikuoti rasistinius nusikaltimus.
Kai kurios valstybės, tarp jų ir Lietuva, įtvirtina rasinę neapykantą kaip sunkinančią aplinkybę visų nusikaltimų padarymo metu. Kai kuriose valstybėse problema sprendžiama taip, kad nevyriausybinės organizacijos teikia pagalbą rasinės neapykantos ir smurto aukoms, pasitelkia inovatyvias strategijas, kaip kovoti su rasiniu smurtu Europoje.

Skaityti daugiau...

Pasaulinė Sergio Berlioz sonatos „Isru Jag“ premjera 2013-05-24

2013 m. gegužės 30 d. 18.30 val. Lietuvos žydų bendruomenėje, J. Heifetzo salėje (III aušte), Pylimo g. 4, Vilnius įvyks smuiko vakaras-koncertas. Žydų kompozitoriaus iš Meksikos Sergio Berlioz sonatos „Isru Jag“ pasaulinė premjera. Carlos Alvarez Romero - Giordiano, smuikas (Meksika), Žana Arapova, fortepijonas (Lietuva). Programoje: Preludia - Carlos Alvarez Romero G.; Sonata „Isru Jag“ -  Sergio Berlioz; Fantazija „Lakštingala ir rožė“ - Carlos Alvarez Romero G. Virtuozinės variacijos: meksikos liaudies tema „La Llorona“ - Carlos Alvarez Romero G.; „La Golondrina“  (Kregždutė) meksikos liaudies daina; Tango „La Paloma“  (Balandis) - Sebastian Iradier.

Vakaro vedėja: Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.

Įėjimas laisvas! Maloniai kviečiame dalyvauti!

LŽB lankėsi Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltán Pecze 2013-05-24

LŽB pirmininkė F. Kukliansky ir Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltán PeczeLŽB pirmininkė F. Kukliansky ir Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltán Pecze2013 m. gegužės 24 d., penktadienį, Lietuvos žydų bendruomenėje įvyko Lietuvos žydų bendruomenės narių susitikimas su Vengrijos ambasadoriumi J. E. Zoltán Pecze. Susitikime dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, LŽB vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius, Vyriausiasis Lietuvos rabinas Chaim Buršteinas, Vilniaus žydų bendruomenės valdybos nariai. 

Susitikimo metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pristatė artimiausiu metu Lietuvos žydų bendruomenės numatytus itin svarbius renginius – Ketvirtąjį pasaulio litvakų kongresą bei šią vasarą planuojamą Izraelio prezidento S. Pereso vizitą į Lietuvą.
Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltán Pecze pristatė Vengrijos žydų situaciją, akcentuodamas, kad šioje šalyje yra labai gausi žydų bendruomenė – čia gyvena per 100 tūkst. žydų. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad pagal Vengrijos tautinių mažumų įstatymą šiuo metu egzistuoja iš viso trylika tautinių mažumų, tačiau J. E. Zoltán Pecze akcentavo, kad žydai Vengrijoje netraktuojami kaip tautinė mažuma.
Susitikimo metu itin daug dėmesio buvo skirta antisemitizmo problemai. Tai buvo pirmasis oficialus vizitas, kai valstybės ambasadorius atvyksta į Lietuvos žydų bendruomenę įpareigotas savo šalies Vyriausybės paaiškinti mūsų šalies žydų bendruomenės atstovams dėl susiklosčiusios antisemitinės situacijos Vengrijoje.
Vengrijos ambasadorius savo šalies Vyriausybės buvo įgaliotas perduoti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky dokumentus, liudijančius, kad Vengrijos vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis kovoja ir smerkia antisemitizmą.  
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išreiškė viltį, kad šis susutikimas bus gera pradžia toliau plėtoti Lietuos ir Vengrijos kultūrinus ir tarpvalstybinius santykius.

Apie studiją „Lietuvos žydai“ dar kartelį. 2013-05-24

Apaštaliniam vizitatoriui Akilei Račiui (Ratti Achille) rašytuose laiškuose kartojo: „Laikai pikti, liūdni ir kruvini“, savo „Užrašuose“ – „baisus žmonių sužvėrėjimas“ (apie bolševikų lavonų – daugiausia žydų – išniekinimą). Tą patį tvirtina M. Riomeris savo Dienoraštyje. (Ačiū institutui už jo leidimą – vykusias pastabas, gyvą, nevaldišką vertimo žodį.) Paskaitykime apie  generolo Daubaro-Musnickio korpuso elgesį, nesiskiriantį nuo kitų: „[...] tik rekvizijos, baltarusių liaudies [vyskupo Jurgio ganomosios] ir žydų kankinimas, prievarta, tuštybė ir hotentotų moralė.“ Pastraipos pabaigoje šūksnis: „O, karo sukeltas siaubingasai moralinis skurde, o, baisingasai sulaukėjimo prakeiksme!“

Tokioje aplinkoje, viešpataujant sulaukėjimo prakeiksmui, rasistiniam požiūriui į kitatautį – lietuvį, žydą, tvyrant bado grėsmei (Žygimanto Augusto gimnazijos direktorius Z. Fiodorovičius atsiminimuose pasakoja, kad 1917 m., eidamas Naugarduko gatve į Vilniaus, suskaičiavo mirusių iš bado (gulėjusių ant šaligatvių) septynis lavonus), vyskupas Jokūbo tautos vaikus gelbėjo, juos rėmė, užstojo.
Iš „Užrašų“ matyti, kad į jo namus (Pilies 8; iki šiol be lentos...) ne sykį skubėjo dr. C. Šabadas, rabinas I. Rubinšteinas. Koks raiškus jų pasakojimas apie pogromą! Lenkų batalionai, išstūmę raudonąją Kapsuko armiją (1919 m. balandžio mėn.), „suėmę galybes žydų, daugelį jų mušę ir kankinę, daug krautuvių išplėšę, bekrėsdami daugeliui pinigus paėmę“. Abu prašė, kad užtarčiau bent du žinomus veikėjus – Leo Jofę ir Samuelį Čarny (Nigerį). Vyskupo atsakymas – vienas žodis: „Pažadėjau“.  Duotą pažadą įvykdyti pavyko, (asmeniškai, savo vardu prašė atėjusio adjutanto Svitalskio, kad juos paleistų; tas prašymą užsirašė ir perdavė generolui E. Rydz-Smiglui. Be to, kun. J. Kuktą (būsimąjį Kaišiadorių vyskupą) ir kun. J. Vaitkevičių (savo sekretorių) pasiuntė į stotį, kur buvo laikomi suimtieji, „kad ir ten juos užtartų“.) Po daugelio metų S. Čarny prisiminė: „Mūsų vos nesušaudė“. Tomis balandžio dienomis (beje, Didžiosios savaitės...) nužudyta buvo 80 žydų. M. Biržiška „Vilniaus Golgotoje“ yra paskelbęs sukrečiančias nuotraukas: dviejų neįvardintų, sukruvintom galvom, ir A. Vaiterio, bundisto (įamžinto nemirtingoje M. Kulbako poemoje „Vilne“).
Ne vien tiesiogiai gelbėjo – „Užrašų“ sakinys apie dalijamus miltus („jų gauna ir žydai“) daug ką pasako. (Lenkai stengėsi, kad Izraelio giminė ir kiti laisvamaniai negautų nieko).
Akivaizdžią tautiečių globą, jų gelbėjimą, užtarimą, matė, jautė ir įvertino Kaune sionistų leidžiamas įtakingiausias Jidišlando dienraštis „Di jidiše štime“ (Žydų balsas) J. Matulaičiui skirtame nekrologe. Besidomintiems arkivyskupo asmenybe, jo veikla tai nepakeičiamas istorinis šaltinis. (Neatrodo, kad Studijos autoriai būtų iš jo sėmęsi...)

Skaityti daugiau...

Genovaitė Gustaitė. Lietuvos žydai ir palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Replika istorinei studijai „Lietuvos žydai“ 2013-05-24

Arkivyskupas Jurgis MatulaitisArkivyskupas Jurgis MatulaitisSausio 29 dieną Mokslų akademijos didžiojoje salėje buvo iškilmingai pristatyta istorinė studija „Lietuvos žydai“. Knygą palankiai sutiko spaudoje. Žurnalas „Veidas“ rašė, kad tai profesionaliai parengta, išsami knyga. Į ją atkreipė dėmesį ir Bernardinai.lt, pristatydami knygą kaip tarptautinio autorių kolektyvo pastangą sujungti skirtingus, iki šiol mažai sąlyčio taškų turėjusius požiūrius į visumą.
Kažin ar kas iš Studijos kūrėjų (dvylikos autorių – lietuvių, žydų – mokslinės redaktorės, trijų sudarytojų, leidėjų, recenzentų, grifus dėjusių), iš viso būrio pagalvojo, kad jau pati išleidimo data – 2012-ieji temą susieja su... Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimu tuos metus paskelbti palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio metais? Be to, Holokausto aukų atminimo diena – sausio 27-oji – temą vėlgi pasuka į Jurgį Matulaitį – tai jo mirties diena – 1927 m. sausio 27-oji. Abiem atvejais koks simboliškas, iškalbingas sutapimas!
Tiek jis, tiek iš literatūros žinomi (pirmiausia pačių žydų, kitų – lenkų, rusų, gudų, vokiečių, nekalbant apie lietuvių) Vilniaus vyskupo Jurgio (1918-1925) vertinimai, knygos rengėjų mokslinis lygis negalėjo nežadinti vilties rasti naujų tos asmenybės, veiklos bruožų. Kaip teigė knygos sutiktuvėse jos sudarytoja: davėm nauja, ką turim.
Ką turim? Jurgio Matulaičio atveju, deja, ne tik nauja (ar ieškota?),  bet ir sena, kas jau surasta, nepamatyta, neduota. Tarptautinis studijos kūrėjų būrys arkivyskupo, palaimintojo Jurgio Matulaičio žydų istorijoje neįžiūrėjo, jis liko „lauke, už durų“. Tas, kuris „piktais, liūdnais ir kruvinais laikais“  „gynė kiekvieną nuskriaustąjį, bet labiausiai žydus“. Ką po to gali pasakyti? Nusikeikti, apsiverkti...

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

Paieška

Šabatas

Maldos sinagogoje

Maldos Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius). Pirmadienį-penktadienį: 8.30 val. Šacharit ir 17.00 val. Mincha, Maariv. Šeštadienį: Šabato maldos nuo 09.00 val. Sekmadienį: 10.00 val. Šacharit ir 17.00 val. Mincha, Maariv.

Artimiausi įvykiai

  • Gra­fi­kės ir kny­gų ilius­truo­to­jos, pie­šė­jos ir ta­py­to­jos Ada­sos Skliu­taus­kai­tės dar­bų par­oda "Po­kal­biai pa­va­sa­rį", at­ver­ta sos­ti­nės ga­le­ri­jo­je AI­DAS, kvie­čia įsi­žiū­rė­ti į me­ni­nin­kės se­ka­mas is­to­ri­jas ar­ba su­si­kur­ti sa­vų.