Padėkos

Padėka už filmų peržiūras

Lietuvos žydų bendruomenėje dvi dienas vyko filmų peržiūros. Filmų scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina dalyvavo jų pristatymuose. Žydų bendruomenė dėkinga Lilijai Vjuginai už suteiktą galimybę pamatyti du jaudinančius ir įdomius dokumentinius istorinius filmus.

Vasario 21d. rodytas filmas “Romas, Tomas ir Josifas”. Pagrindinis filmo herojus poetas Josifas Brodskis. Apie jį pasakoja su juo bendravę Tomas Venclova, Romas Katilius, Česlavas Milošas, Liudmila Sergejeva.

Susipažinęs su šiais žmonėmis, J.Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, jam buvo gera Lietuvoje, šalis jį traukė. Jis gyvendavo Vilniuje, Palangoje, lankėsi Kaune. Lietuvoje jis  ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. J. Brodskis filme pribloškia savo eilėraščių skaitymo maniera, ji hipnotizuojanti. Rami intonacija pamažu peraugdavo į labai ekspresyvų, net audringą žodžių srautą, kol vėl nurimdavo ir pereidavo į ramesnę intonaciją. Jis niekados neskaitydavo savo eilių iš lapo, tik  iš atminties. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavą Milošą, su kuriuo susipažino jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Kremliaus imperijos. Visi gyveno JAV, greičiau tapusia bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos siejo ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent „Normalumo galimybė“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui…
1972 metais ištremtas iš tėvynės Rusijos, J. Brodskis apsigyveno Niujorke, dėstė JAV universitetuose. 1977 metais gavo Amerikos pilietybę, o 1987 metais tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Mirė 1996 m. sausio 28 d. Į tėvynę niekuomet nebuvo parvykęs.

Skaityti plačiau
Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi ir dėkoja už vertingą dovaną – Grigorijaus Kanovičiaus talentu, jautriomis stygomis rašytas  knygas, kurias skaito visi, ne tik žydai, nes jose – tikros Lietuvos gyvenimo istorijos, sušildytos nuoširdžia nostalgija. Šios knygos tarsi gyvi paveikslai, kuriuose mūsų tėvų praeities vaizdai, dabar tik prisiminimai su spalvomis, žodžiais, šypsena ir skausmu.  Šiandien jos – aktualus paminklas visiems išnykusiems žydams… Mums svarbu, kad visa Grigorijaus Kanovičiaus kūryba – atminties lobynas, kur jie amžinai gyvi savo „štetluose“, dabar jau ištuštėjusiuose miesteliuose. Teisingai sakoma, kad žydai gyvens net tada, kai nebus tų, kurie juos atsimena. Didžiuojamės, kad Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos dėka, Lietuva turi vertingą žydų gyvenimo sagą, kurioje mūsų protėviai nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų, kuris taps dar vienu svarbiu ženklu, liudijančiu nepaprastą žydų tautos kultūrinį palikimą Lietuvai ir pasauliui.

S. Bakas buvo vaikas-genijus, tapyti pradėjęs dar kalėdamas Vilniaus gete ir vienas tų, kuriems per stebuklą pavyko išlikti gyviems. Jo istorija mus verčia susimąstyti apie Holokausto netekties mąstą ir kūrybos galią, nepavaldžią net karo padiktuotoms sąlygoms. Kartu Samuelio Bako menui skirtas muziejus, įamžinantis nepaprastą jo talentą, tikiu, jog taps įkvėpimu mūsų jaunimui – paskatins didžiuotis savo kultūra, ją saugoti ir branginti, kurti ir siekti savo tikslų.

Nuoširdžiai dėkoju Samueliui Bakui už skirtą susitikimą su LŽB jaunimu.
Pirmininkė Faina Kukliansky.

LŽB išleistam kalendoriui įteikiama Respublikinė Lauryno Ivinskio premija

 

Šiandien spalio 20d. Kuršėnuose vyks Respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių „Pasaulio tautų teisuoliai“ įteikimas ir Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ koncertas.

Kalendoriaus įdėjos autorė – Maša Grodnikienė, sudarytoja Danutė  Selčinskaja, redaktorė Jovita Stundžiaitė dizainerė – Jūratė Juozėnienė.

Daugiau apie  kalendorių

13 val. Senosiose Kuršėnų kapinėse ir Padabos miške gėlių padėjimas prie Lauryno Ivinskio kapo ir Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo. 14 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių (2016-2017), kurį išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu, įteikimas  ir meninė programa.

Skaityti plačiau
PADĖKA

PADĖKA

Sekmadienį  rugsėjo 24d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, vilniečiai, svečiai pagerbė Lietuvos žydų genocido aukas kartu su Šv. Kristoforo orkestru. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro meno vadovui ir dirigentui Donatui Katkui, orkestro muzikantams, solistui Rafailui Karpiui, violončelininkui Domui Jakštui už pasirinktą ir jautriai meistriškai atliktą koncerto „Iš Užmirštos knygos“  programą, daugelis klausytojų nesulaikė ašarų, girdėdami melodijas, privertusias prisiminti artimųjų netektį ir prarastą žydišką pasaulį Lietuvoje. Publika atsidėkojo, negailėdama aplodismentų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu už koncertą dėkoja pirmininkė Faina Kukliansky.

Koncerto akimirkos .

Skaityti plačiau

PADĖKA

Pasibaigė savaitė, skirta štetlams prisiminti. Keturioliktą kartą Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros diena, šiemet jos tema ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Miesteliuose, kurie iki Holokausto buvo vadinami štetlais, raginta susipažinti, pasivaikščioti po išlikusius senamiesčius ir žydų gyventas vietas, kartu buvo prisimintas įdomus litvakų gyvenimas. Štetlai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo pradžioje per Holokaustą, išnyko ir pats žodis „štetlas“ kartu su visu, ten buvusiu litvakų pasauliu ir jidiš kalba.

Europos žydų kultūros dienos renginiai šiemet stebino gausa, jie vyko daugiau negu 20-yje miestų ir miestelių: Alytuje, Jurbarke, nuo Kauno iki Žąslių ir Žiežmarių, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Palangoje, Pakruojyje, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dėkinga visiems miestams ir miesteliams už renginius štetlams ir juose gyvenusiems, verslavusiems, kūrusiems, stačiusiems žydams prisiminti, nes jie to nusipelnė. Daugelyje miestų vyko paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu taip pat reiškiame padėką Europos žydų kultūros dienos renginio „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, vykusio žydų bendruomenėje, Vilniuje, organizatoriams už įdomią programą, ačiū dalyvavusiems ir pasakojusiems apie mums ir visai Lietuvai paliktus štetlų ženklus. Dėkojame Faniai Brancovskai, Vytautui Toleikiui, Sandrai Petrukonytei, Ilonai Šedienei, Rimantui Vanagui, Antanui Žilinskui ne tik už pasakojimus, bet ir už jų kūrybinius darbus, knygas ir žydų istorijos tyrinėjimą, kad štetlai pagaliau taptų  mūsų šalyje tikra širdies dalimi, be kurios neįsivaizduojama Lietuva.

 Ačiū „Beigelių krautuvėlei“ už skanius žydiškus patiekalus, Šabato keramikos parodą, šventišką atmosferą, ansambliui „Fajerlach“ už smagų koncertą!

Širdingai dėkojame visiems.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.

Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo  20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir  iškovojo šešis  žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.

Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis. 

Skaityti plačiau

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Skaityti plačiau
Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje Sankt Peterburge

Šių metų birželio 8 -11 dienomis ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo penktajame tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje „Zvuki i kraski belyh nocej“ („Baltųjų naktų garsai ir spalvos“), kuris vyko Sankt Peterburge, Rusijoje.

„Fajerlech“ dalyvavo nominacijoje „Liaudies ansambliai ir dainos“, kurioje iš viso buvo 65 nominantai. Į finalinį koncertą pateko 59 diplomantai ir laureatai, tarp jų ir „Fajerlech“ ansamblis, kuris laimėjo pirmą vietą. Taip pat už aukštą meninį lygį, puoselėjant žydų kultūrą ir tradicijas, žiūri padovanojo ansambliui dovanų sertifikatą, kurį galima bus panaudoti sekančiam festivaliui.

Dalyvavimas tokiuose festivaliuose ne tik parodo ansamblio lygį, bet ir skatina toleranciją tarp įvairių tautybių ir tikėjimo žmonių. Ansamblis pristatė ne tik žydų kultūrą, bet taip pat supažindino su daugiataute Lietuva. Labai svarbu pažymėti, kad tokios išvykos suvienija kolektyvo dalyvius, kas labai svarbu tolimesniame kūrybiniame darbe.

Skaityti plačiau
Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei

Nuoširdžiai dėkoju visai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir Jums asmeniškai už paramą žydų gelbėtojams Sabinai Agentavičienei ir Enrikui Mališauskui. Jie yra mano pusseserė ir pusbrolis, todėl dėkoju Jų ir savo vardu.

      Jie yra pagyvenę, ligoti ir gana sunkiai verčiasi iš skurdžių pensijų. Todėl Jūsų parama šiems mano giminaičiams yra labai svarbi tiek materialiai, tiek ir moraliai. Jiems labai malonu žinoti, kad kažkada padėjo išgyventi kenčiantiems savo tėvynainiams žydams, o dabar Jų  bendruomenė dar prisimena gelbėtojus.

        Sėkmės Jums kilniuose Jūsų darbuose ir plačiuose užmojuose.

Padėka

LŽB pirmininkė F.Kukliansky sulaukė padėkos iš gelbėtojos anūkės.

Laba diena, mano močiutė Stasė Minelgienė  (turinti Pasaulio teisuolio vardą) prašė Jums padėkoti už kortelę, kurią gavo dovanų. Ir paprašė perduoti Jums labų dienų, sveikatos ir didžiausios sėkmės.
Pagarbiai jos anūkė N.Žvirblytė

 

Padėka

Socialinių programų departamento koordinatorė Žana Skudovičienė dėkoja visiems, padėjusiems organizuoti Pergalės dienos šventę bendruomenės nariams, Antrojo pasaulinio karo veteranams. Į šventę gegužės 8 d. susirinko apie 140 žmonių. Nuoširdžiai “Ačiū” tariame dainininkams Michailui Filipovui ( Jablonskiui), Vadimui Volkovui, Ritai Alterman. “Beigelių krautuvėlei” ir restoranui “Natali” dėkojam už skanias vaišes, taip pat Arikui Krupui, kuris jau daug metų dovanoja veteranams ypatingus gėrimus.

 

Padėka LŽB

Siunčiame lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės padėką už dalyvavimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose. 
 
Gražios dienos ir artėjančių šv. Velykų!

Padėka už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje

 

17098700_1437182829647139_7414218332616588683_nRiva ir Estera

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems, kurie  savo darbu prisidėjo, organizuodami „Beigelių krautuvėlės“ dalyvavimą istorinėje Kaziuko mugėje 2017, kurios ištakos siekia XVII a. pradžią.

Už sėkmingą darbą Kaziuko mugėje Ačiū: Dovilei Rūkaitei, Rokui Dobrovolskiui, Rivai Portnajai, Valentinai Kot-Osipian, Gražinai Pečkuvienei, Michailui Tarasovui, savanorių komandai: Simonai, Geoffui Vasil, Netai ir Naomi Alon, Esterai Reches, Vincentui Dobrovolskiui, Astai Rainytei ir dukrai, Elzei Rasimavičiūtei, Justei Čeičytei, Elenai Grašytei, Danielai Mendelevič, Akvilei Ferguson.

Neatskiriama Kazimiero atlaidų dalimi visada buvo „kermošius“, prekyba ir pasilinksminimai. Visiems vilniečiams ši pavasario šventė yra savo miesto tradicijos puoselėjimas, malonumas pirkti arba pelningai prekiauti ir įdomiai praleisti laiką. Prekiaujantiems dabar kaip ir beveik prieš tris šimtus metų reikėjo gerų idėjų, laiko, pastangų ir nuotaikos.

 

Padėka už renginių organizavimą

Padėka už renginių organizavimą

Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginiai lenkia vienas kitą, gerai nusiteikusių bendruomenės narių susidomėjimas ir dalyvavimas džiugina. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja rengėjams ir dalyviams:

„Juk nuo Jūsų visų indėlio bendruomenės narių gyvenimas yra įdomesnis ir įvairesnis. Nepamiršime malonių šiltų, jaudinančių akimirkų, kai minkėme tešlą visos drauge su dukromis, anūkėmis, draugėmis ir svečiais mūsų Šabo chalą visose bendruomenėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Šiauliuose, tuo pačiu pirmą kartą prisijungėme prie pasaulio žydų „The Shabbos Project“. Dėkoju projekto koordinatorei Dovilei Rūkaitei ir visų Lietuvos žydų regioninių bendruomenių vadovams, „Beigelių krautuvėlės“ kulinarėms, dalyvavusioms drauge. Dėkoju Lietuvos Kultūros tarybai, parėmusiai šį projektą.

Dėkoju Mini Limudo organizatoriams ir pagrindiniams rėmėjams Europos žydų bei Geros valios fondams, kurie parėmė programos parengimą, įdomių susitikimų organizavimą. Tradicinis Limudas visada suburia neabejingų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei narių su šeimomis būrį į bendrą iškilmingą Šabo vakarienę. Mums svarbu būti drauge ir jausti bendrystę, pasikalbėti, pabūti gražioj aplinkoj, todėl visada stengiamės rinktis savaitgalio dienas, gražią gamtos aplinką, gerą viešbutį, kviesti įdomius svečius, dalyvauti turiningoje programoje, matyti pažįstamus veidus, aptarti naujienas. Mini Limudo koordinatorė Žana Skudovičienė, derinusi visų interesus ir pageidavimus, stengėsi, kad ir šiemet Limudas taptų įsimintinu, gerą nuotaiką ir poilsį suteikusiu renginiu.

Ačiū visiems!”

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

Padėka

 

Simonas Lapickis dėkoja Lietuvos žydų bendruomenei už savo mamos, šviesaus atminimo Saros Lapickajos atminimui skirtus žodžius, prisiminimus apie jos gyvenimą, skelbtus bendruomenės tiinklapyje.

2016 spalis, Ašdodas, Izraelis