Regioninės bendruomenės

Kauniečiai paminėjo Judelio Ronderio mirties metines

Prabėgo jau metai, kai Kauno žydų bendruomenė neteko vieno seniausių ir garbingiausių savo narių – Judelio Ronderio. Jo atminimas buvo pagerbtas malda, prieš prasidedant Šabui, o vėliau vakarienės metu daugelis susirinkusiųjų dalinosi prisiminimais apie šį nepaprastą žmogų. Tai buvo labai inteligentiškas, šiltas, nuoširdus ir sąžiningas žmogus, šviesų protą ir išmintį išsaugojęs net sunkios kankinančios ligos patale, iki paskutiniųjų gyvenimo minučių. Jis buvo labai aktyvus, domėjosi daugybe dalykų ir inicijavo nemažai veiklų ir projektų. Dar gūdžiais sovietų laikais jis pirmas pradėjo ieškoti žydų gelbėtojų, pasakoti apie juos bei rūpintis jų pagerbimu bei pagalba jiems. Taip pat jis ieškojo ir žydų žudikų, pats, nebijodamas pasekmių, susisiekdavo su jais, mėgino belstis į jų sąžinę ir sutrikdyti jų ramų miegą. Jis buvo žydų saviveiklos pradininku Kaune, sovietų laikais įkūrė ir entuziastingai vadovavo dramos būreliui, kurio spektakliai sulaukdavo žiūrovų antplūdžio. Pasirodymai vykdavo jidiš kalba, todėl jis ieškojo aktorių, mokančių šia kalbą. Į kolektyvą buvo pakviestas ir vienu pagrindinių aktoriumi tapo dabartinis KŽB pirmininkas Gercas Žakas, kaip gerai mokantis jidiš. J. Ronderis rūpinosi savo tautiečių gerbūviu, pagalba sunkiau besiverčiantiems, jis užmezgė ryšius su vokiečių labdaros organizacijomis, įgavo didžiulį jų pasitikėjimą ir gaudavo lėšų materialinei pagalbai KŽB nariams.
Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Zinaida gimė 1947 metais  mišrioje ruso ir žydaitės šeimoje Jakšino kaime Tulos apskrityje. Mama Jevgenija Kuperšmit pradinių klasių mokytoja, tėvas Ivanas Grigorjevičius vairuotojas – traktoristas.1954 m. Zinaida pradėjo eiti į pirmą klasę, o 1964 m. baigė dešimt klasių. 1964 metais įstojo į finansų technikumą. 1966 m. ištekėjo už karininko Nikolajaus Zaprudskij ir iki 1975 metų gyveno Rusijoje. 1979 metais atvyko į Panevėžio miestą ir čia gyvena iki šiol. Turi du sūnus ir penkis anūkus.

Zinaida Zaprudskaja Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra gerbiama ir mylima. Čia ji savanoriauja daugiau nei dešimt metų. Panevėžio žydų bendruomenėje Zinaida lankydavosi kiekvieną dieną ir padėdavo pirmininkui Gennady Kofman spręsti įvairius bendruomenės klausimus.

Nedažnai susirenkame švęsti  tokio garbingo jubiliejaus. 70 – ojo jubiliejaus proga sveikiname mūsų ilgametę bendruomenės narę Zinaidą Zaprudskają. Ne skaičiai nulemia metus, o darbai ir mintys, tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad linkime visada likti tokia, kokią mes mylim ir pažystam, su šypsena ir gera nuotaika. Taip pat šiltus ir nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Panevėžyje lankęsis Socialinio departamento direktorius Michail Segal. Palinkėjo šios gražios ir prasmingos sukakties proga, kad kiekviena diena neštų sėkmę, džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką.
Dar kartą gerbiamą Zinaidą Zaprudskaja sveikiname su garbingu jubiliejumi ir linkime sulaukti 120 metų!

Nuotraukos toliau.

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Spektaklis ” Nutildytos Mūzos” Panevėžyje

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo  auklėjimo priemonę ir švietimą,  supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms, pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos  švietimo įstaigos atkreipė dėmesį  į renginio aktualumą.

Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kaune vėl skambėjo grupės “Levita” muzika

Kauniečius, ketvirtadienio vakarą susirinkusius į “Punto Jazz” palėpę vėl džiugino šilta, nuoširdi ir melodinga grupės „Levita“ muzika. Nemažai klausytojų į koncertą atėjo, prisimindami pirmąjį grupės koncertą Kaune 2016 m. rugsėjo mėn. Tuomet nemokamą renginį artėjančių žydų Naujųjų metų proga miestiečiams dovanojo Kauno žydų bendruomenė, mat grupės vokalistė Vita Levina – Kauno žydų bendruomenės narė. „Levita“ atlieka grupės vokalistės Vitos Levinos kūrybos bei žinomų atlikėjų kūrinius, interpretuodami juos folk-pop-jazz stiliumi.
Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė “Izraelita”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė balandžio 21 d.  prisijungė prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos – minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vyko į ąžuoliukų giraitės “Izraelita” sodinimo šventę!


Šventė vyko Vilniaus raj., netoli Rukainių. Susirinko jauni ir pagyvenę, nepaisant šaltoko oro, visi atvyko tinkamai apsirengę ir dirbo su gera nuotaika ir šypsenom.
Medeliai pasodinti. Tegu girelė sužaliuoja, įamžindama svarbų istorinį Lietuvos ir Izraelio santykių užmezgimo įvykį!

Daugiau nuotraukų.

Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus Gaonui

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

 

Kvietimas į spektaklį

Kvietimas į spektaklį

Skiriama Holokausto aukoms Lietuvoje prisiminti

Panevėžio m. žydų bendruomenė kviečia į asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklį

„Nutildytos Mūzos“

Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais.

Spektaklis vyks balandžio 21 d. Pradžia 17.30 val.

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje Aukštaičių g. 1,

Su kvietimais spektaklis nemokamas

 

NUTILDYTOS MŪZOS

NUTILDYTOS MŪZOS

Asociacija Rokiškio teatras“

 Režisierė Neringa Danienė

Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio „Nutildytos mūzos“ premjera įvyko tik lapkričio viduryje, tačiau jis jau spėjo susižerti visus įmanomus įvertinimus Lietuvos mėgėjų teatrų žanre. „Mūzos“ pateko į geriausių praėjusių metų Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklių dešimtuką, buvo pakviestas į baigiamąjį apžiūros-šventės „Atspindžiai“ renginį, tapo geriausiu Šiauliuose vykusio festivalio „Pulsas“ spektakliu. Ką tik paaiškėjo, kad mėgėjų teatro sąjunga nominavo „Nutildytų mūzų“ kūrėjus net penkiose „Tegyvuoja teatras“ nominacijose: moksleivė Viktorija Krivickaitė nominuota kaip ryškiausia aktorė, spektaklis nominuotas kaip ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija, Neringa Danienė – kaip ryškiausia režisierė, taip pat įvertinti scenografija ir  muzikinis apipavidalinimas. Kovo 25 d. Priekulėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės, kiek „Tegyvuoja teatras“ statulėlių – savotiškų Lietuvos mėgėjų teatro „Oskarų“ – pateks į rokiškėnų rankas.

Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Balandžio 15 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė šventė Pesachą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas. Šventėje dalyvavęs garbingas svečias, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon su žmona, papasakojo Pesacho šventės atsiradimo istoriją, kodėl jos metu valgoma maca.

Renginyje taip pat dalyvavo Markas Petuchauskas  – Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras su žmona. Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Vyravo puiki nuotaika. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems.

Dėkojame rėmėjams LŽB SPD ir  už galimybę organizuoti tokias gražias šventes. Daugiau nuotraukų, paspaudus “Skaityti  plačiau”.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

L. Zamenhofo kapas Varšuvos žydų kapinėse, kuriose lankėsi ir KŽB nariai.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Liudviko Lazaro Zamenhofo 100-ąsias mirties metines. Pagerbėme žmogų, siekusį vienyti skirtingų tautų, rasių, tikėjimų žmones, įsitikinusį, kad pasaulyje gali būti daugiau taikos, tolerancijos ir tarpusavio supratimo, ir sukūrusį esperanto kalbą. Esperanto – Zamenhofo manymu, turėjo tapti tarptautine, antrąja kalba visiems pasaulio žmonėms, padėsiančia jiems susikalbėti ir palengvinti bendravimą. Beje, manoma, kad išmokus esperanto kalbą, tampa lengviau įsisavinti ir kitas užsienio kalbas. O kauniečiai didžiuojasi, kad jų miestas buvo svarbus ne tik asmeniškai pačiam L. L. Zamenhofui, bet ir esperanto kalbos plėtrai.
Daugiau apie autorių ir jo sukurtą kalbą galite paskaityti:
Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai atšventė Pesach šventę

Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai atšventė Pesach šventę

Paskutinįjį šventei skirtą vakarą bendruomenės nariai susirinko kartu bendruomenėje paminėti Pesach šventės, kuri dar vadinama pavasario, laisvės, macų švente. Šventinės vakarienės metu ant stalo buvo paruošta Pesach šventės lėkštė „keara“, į kurią dedami vergovę primenantys patiekalai: karčiosios žolelės, virtas kiaušinis, krienai, apkeptas vištos sparnelis, salotos, riešutai.Bendruomenės nariai prisiminė šventės atsiradimo istoriją, buvo skaitomos maldos, klausomasi žydiškų melodijų. Visiems patiko skanios vaišės ir puiki draugija.

Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Filme „Septynios šviesos“ – jaudinančios Holokaustą išgyvenusių moterų istorijos. Šešios žydės moterys, kurių nepalaužė karas, gyvenimas gete, koncentracijos stovyklos ir mirties maršai. Moterys, kurių vidinė stiprybė buvo galingesnė nei nacių karo mašina. Tai – Lietuvoje pirmą kartą rodomo dokumentinio filmo „Septynios šviesos“ herojės. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje kviečia į artėjančiai Holokausto atminimo dienai – Yom HaShoah – skirtą filmo peržiūrą ir susitikimą su režisiere

 

Smagi LŽB Pesacho šventė

Smagi LŽB Pesacho šventė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai kaip didelė draugiška šeima atšventė Pesachą.

Šventė vyko 2017 m. balandžio 15 d. viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Skambėjo širdžiai malonios „Fajerlech“ ansamblio atliekamos žydų dainos,  buvo šilta nuo šypsenų ir geros nuotaikos.

Daugiau nuotraukų: 

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Nuotraukoje: J. Gregor prie paminklo “Lietūkio” garažo aukoms.
Kaune lankėsi prancūzų rašytojas Jean Gregor, šiuo metu kartu su savo tėvu rašantis knygą preliminariu pavadinimu “Tie žmonės – K. Jäger raporto istorija”. Graži bičiulystė su prancūzų autoriais užsimezgė Vokietijoje, Waldkirch miestelyje, kuriame šiemet vietos gyventojai vokiečiai pastatė paminklą, skirtą Holokausto aukų Lietuvoje atminimui. 
Knygos tikslas – sukurti portretus žmonių, kurie tapo kruvinų žydų žudynių Lietuvoje aukomis. Ieškodamas herojų savo kūriniui, Jean Gregor ir atvyko į Lietuvą. Kaune jis susitiko su KŽB narėmis, išgyvenusiomis Holokaustą. Buvusios Kauno geto kalinės Fruma Kučinskienė ir Feiga Koganskienė bei Dobrė Rozenbergienė, kuri patyrė ir Štuthofo bei kitų koncentracijos stovyklų siaubą, pasidalino su rašytoju ne tik asmeniniais baisiais išgyvenimais, bet ir šviesiais prieškario laikų atsiminimais, kurie ypatingai domino autorių, norintį rekonstruoti sugriautą žydų gyvenimą ir parodyti, kokių gražių, iškilių žmonių Lietuva neteko.
IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“

IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“

Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena didžiausių masinių žudynių vieta nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėnesį. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti.
Prie ekspozicijos įrengimo reikšmingu finansiniu indėliu prisidėjo į Jungtines Amerikos Valstijas 1946 m. emigravęs Henris Kelenas*. Jis 2014 m. Kauno IX forto muziejui testamentu skyrė palikimo dalį – savo tėvų, brolio, sesers ir visos Kauno miesto žydų bendruomenės, pražuvusios Holokausto metu, atminimui. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kiti partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas, VDU teatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Ekspozicija yra papildyta virtualiu turiniu, su kuriuo galima susipažinti, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais (išmaniaisiais telefonais, planšetėmis). Jų pagalba lankytojai gali susipažinti su vienos  šeimos iš Vokietijos istorija. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru, ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.

Seminaras apie žydų tautos tradicijas ir papročius

Seminaras apie žydų tautos tradicijas ir papročius

 

Trečią Pesach šventės dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje apsilankė gausi svečių delegacija – 40 Panevėžio apskrities mokytojų. Mokytojai dalyvavo seminare, kurio metu jiems buvo pasakojama apie žydų tautos tradicijas, papročius bei gyvenimą.

Seminaro dalyviai išklausė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasakojimą apie bendruomenės veiklą per pastaruosius penkerius metus. Svečiams ne tik buvo papasakota apie vieną iš tradicinių žydų valgių – macą – bet ir pasiūlyta jo paragauti.

Seminarui pasibaigus mokytojai išreiškė nuoširdų susidomėjimą pateikta informacija ir tvirtino, jog sužinojo daug naujo apie vieną iš bendrą Lietuvos istoriją kūrusių tautų – žydus.

 

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

Pesach – tai viena svarbiausių pavasario žydų šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse. Balandžio 10 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kavinėje „Rojaus paukštė“ šventė Pesah pirmą sederį. Pesacho sederis nuo seno yra svarbiausia šventės dalis. Šventėje dalyvavo ir suaugusieji, ir vaikai, ir svečiai. Buvo papasakojama apie Pesacho šventės tradicijas, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Ant stalo buvo visi tradiciniai šventės patiekalai, primenantys karčią žydų vergovę Egipte, sunkias klajones išsivadavus iš vergogovės. Duoną pakeitė macai – paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, kartūs žalumynaim kurie šiais laikais dedmis į sederio lėkštę, simbolizuoja patirtas kančias.

Dar kartą sveikiname su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi ir linkime visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės, dvasingumo ir aukščiausiojo palaiminimo.

Padėkos vakaras Kauno žydų bendruomenėje

Padėkos vakaras Kauno žydų bendruomenėje

Jau daugiau nei dvidešimtį metų Kauno žydų bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – pagerbti bendruomenės narius, aktyviausiai dalyvaujančius KŽB renginiuose, rodančius iniciatyvą ir norą padėti organizuojant įvairias veiklas. Susirinkusiuosius į vakaronę džiugino nuotaikingos ir lyriškos  Živilės Povilaitytės, Arvydo Joffės, Michailo Javič ir Rolando Babraičio atliekamos melodijos, šiltas bendravimas ir šiame technologijų amžiuje vis dar vertingomis išliekančios dovanos – knygos. KŽB pirmininkas Gercas Žakas paragino visus ir toliau būti tokiais aktyviais ir entuziastingais bei susitikti kitais metais tuo pačiu laiku tokiame pat šauniame renginyje.
 Renginį rėmė