Regioninės bendruomenės

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Rugpjūčio 14 dieną į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko šeima  iš Izraelio: Azalija ir Eugenijus Riklin. Jų kelionės tikslas supažindinti savo vaikus ir anūkus, atvykusius kartu, su protėvių istorija, aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminaičiai. Azalija Riklin papasakojo apie tai, kaip būdamos mažos abi su pussere Faina Kukliansky buvo auklėjamos žydų šeimose, kurių mamos Batja ir Klara buvo tikromis seserimis. Iš Azalijos pasakojimo sužinojome daug įdomios informacijos apie seserų Klaros ir Batjos gyvenimą bei draugiškus jų santykius.

 Kartu atvyko dvi Azalijos ir Eugenijaus dukros – Emanuela ir Revital bei du anūkai. Abiejų dukterų vyrai gimę Izraelyje, o vieno iš jų Yaniv Kriger prosenelių šaknys taip pat Lietuvoje.

Dukros Revital vyras Yaniv Kriger prosenelis Leizer Kriger gimė ir gyveno Vabalninke. Jis turėjo savo malūną.Vietiniai gyventojai Leizer vadino ne Kriger pavarde, bet Malūnininko. Močiutė Zelda Kriger (Levine) iki 1934 metų gyveno Panevėžyje, vėliau ištekėjo už Leizer Kriger ir persikėlė gyventi į Vabalninką.  Gennady Kofman svečiams parodė nuotrauką foto albume „ Jie gyveno Vabalninke“ išleisto 2009 m. Joje užfiksuotas  Yaniv Kriger prosenelis ir raudonų plytų malūnas, kuris išlikęs iki šiandien.

SKELBIMAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky priėmimo valandos -kiekvieną trečiadienį  nuo 10 iki 12 val. Bendruomenės narius ir kitus interesantus prašome registruotis pas LŽB sekretorę Liubą Šerienę, tel. 8-5 2613003, +370 685 06900.

Svečiai iš Jeruzalės ir Eli Rabinovitz vizitas Panevėžyje

Svečiai iš Jeruzalės ir Eli Rabinovitz vizitas Panevėžyje

Nelauktai į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko svečiai iš Jeruzalės. Šį kartą bendruomenėje apsilankė Daniel Veid su žmona Eti ir sūnumi Shmuel iš Izraelio. Daniel į Panevėžį atvyko ieškoti savo šeimos šaknų. Jis papasakojo, kad XVIII a. jo proprosenelis Solomon Veid  gimė ir gyveno Panevėžyje, proprosenelė Shaike Levine taip pat gimė Panevėžio mieste. XIX a. pradžioje prorposenelis Solomon su savo šeima emigravo į PAR.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai visuomet su malonumu sutinka atvykusius iš viso pasaulio ir stengiasi kuo daugiau papasakoti apie mylimą Panevėžio miestą bei suteikti bendruomenės archyve turimus faktus apie jų giminaičius.

Sveikinimai

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Prie šventinio ir iškilmingo vaišių stalo šiltoje aplinkoje buvo pasveikinti: Georgij Amiton, Gennady Kofman, Sveta Grafman, Vanda Klug, Ermina Šteimanienė ir Žana Narevič. Ypatingų sveikinimų sulaukė Simona Grafman, nes šie metai jai ypatingi – sukako 30 – ties metų jubiliejus. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman gimtadienio ir gražaus jubiliejaus proga visiems linkėjo geros nuotaikos, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos, meilės, tikrų draugų ir įteikė gėlių bei sveikinimo atvirukus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos atradimus prilygino Akropoliui ir Valdovų rūmams

Vilniaus Didžiosios sinagogos atradimus prilygino Akropoliui ir Valdovų rūmams

Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienį patvirtino, kad archeologai rado vieną svarbiausių Vilniaus Didžiosios sinagogos dalių – bimą (sakyklą). Ekspertų teigimu, tai rimtas postūmis tris metus vykusiuose kasinėjimuose, kurie atskleidžia Vilniaus kultūros istorijos paslaptis. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla. Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, kurią sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Paragino atsikratyti J.Noreikos pagerbimo ženklų

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė ir Geros valios fondo vadovė Faina Kukliansky pasidžiaugė, kad susitinkama malonios temos kontekste ir padėkojo mokslininkams, kurie gilinosi į istorinius liudijimus, brėžinius ir pateikė savo tyrimų rezultatą. „Esame buvusioje geto teritorijoje, o radinys prilygsta Vilniaus miesto mastu Akropoliui. Tik ne tam, į kurį einama apsipirkti, o istoriniam Akropoliui“, – sakė F.Kukliansky, dėkodama Vilniaus miesto savivaldybei už paramą ir iniciatyvą įamžinti sinagogą. F.Kukliansky pasinaudojo proga ir priminė Vilniaus miesto vadovams, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimas nelabai dera su Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimu atminimo lenta. „Noriu pasakyti tokią pastabėlę, kad nelabai dera viename mieste Didžioji singagoga ir paminklas Noreikai“, – sukritikavo LŽB pirmininkė, ragindama spręsti šį klausimą ir suteikti garbę miestui ir Lietuvai. Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentų atradimas parodo ir jos vadovaujamo Geros valios fondo veiklos rezultatyvumą. „Tas ne visų mėgiamas fondas, kuris atgavo Lietuvos respublikos pinigus už religinio turto nusavinimą, tuos pinigus panaudojo šiems atliekamiems darbams“, – pažymėjo F.Kukliansky.

15min.lt

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Milijonai iš dūmų: broliai Salamonai ir tabako verslas

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabriko paviljonas. Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

Aut. VDU DR. UGNĖ MARIJA ANDRIJAUSKAITĖ

delfi.lt
Tabakas į Lietuvos teritoriją atkeliavo XVI–XVII a., o išpopuliarėjo XIX a. atsiradus naujam vartojimo būdui – papirosų rūkymui, kuris sietas su naujos, modernios visuomenės gimimu.
Į šį pelningą verslą XIX a. pabaigoje pasuko ir Izraelis Salamonas. Metęs mokslus rabinų seminarijoje, I. Salamonas Kalvarijoje įsteigė nedidelį tabako fabrikėlį, kuriame gamino machorką – kaimišką tabaką ir bakūną – prastos rūšies tabaką.2 Nedidelis fabrikas tapo pamatais didžiuliam ir sėkmingam Salamonų šeimos tabako verslui.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, I. Salamonas ėmė plėsti verslą ir 1919 m. drauge su savo septyniais sūnumis – Eljašu, Mejeru, Moze, Rubinu, Sauliumi Giršu, Berku ir Chaimu Leibu – įsteigė tabako fabriką Kaune, Ožeškienės g.3 1923 m. fabrikui pastatytas naujas gelžbetoninės konstrukcijos keturių aukštų pastatas plytų mūro sienomis,4 o rugsėjo 22 d. garbingi svečiai pakviesti į iškilmingą fabriko atidarymo ceremoniją. Šventėje dalyvavo žymūs visuomenės, politikos ir verslo veikėjai, tarp jų ir Užsienio reikalų ir Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Ernestas Galvanauskas, Finansų, Prekybos ir Pramonės ministras Vytautas Petrulis. Atidarymo šventės metu svečiams surengta ekskursija ir aprodyti viso fabriko skyriai.

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

kaunas.kasvyksta.lt

Važiuojant Kauno Vilijampolės rajonu neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulė ir automobilių šviesos. Vilijampolėje pristatytas kauniečio menininko Vytenio Jako projektas „Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų rinkosi svečiai, prisiminta šios vietos istorija. Renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Gercas Žakas, “Kaunas Europos sostinė 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Į pristatymą atvyko Izraelio ambasadorius Amir Maimon.

„Šiame rajone gyveno apie 40 tūkstančių žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Kiekvienam iš jų buvo skirta gyvenamoji erdvė, užimanti ne daugiau kaip 3 kv. metrus. Teritorija aptverta spygliais. Žmonės dieną ir naktį čia gyveno didžiulėje baimėje, kad juos išveš į mirtį, todėl būstai atrodė esantys nesaugūs. Tačiau, nepaisant nieko, čia vyko gyvenimas – nors buvo negalima, gimdavo vaikai, žmonės švęsdavo žydų tautai svarbų Šabatą. Reikia prisiminti ir tai, kas buvo gera, bet neužmiršti ir sunkumų, su kuriais teko susidurti. Tačiau žydų tauta šiandien gyvuos šiose šviesiose pastato spalvose“, – įkvepiančius žodžius stovėdamas prie meno projekto Vilijampolėje kalbėjo Izraelio ambasadorius.

Apleistas statinys A. Kriščiukaičio ir Ariogalos gatvių sankirtoje, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra, stūksantis už minėto obelisko, ir neretai jį užgošdavęs, atgimė naujai.  Niūrus jo fasadas dabar ryškus ir šviečia iš tolo ne tik dieną, bet ir naktį. Šitaip įprasmindamas Kauno ryšio su žydų tauta tęstinumą.

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Pasaulio žydų skautų forumo skautais kviečia 12 – 17 metų žydų jaunimą iš visos Lietuvos, į trijų dienų žydų skautų stovykla „Šabas miške“. Kviečiame prisijungti prie žydų skautų judėjimo atgimimo Lietuvoje, tęsti ir puoselėti protėvių tradicijas.

Stovykla vyks 2018 m. rugpjūčio 24 – 26 dienomis. Sodyba „Ąžuolų giria“ , Ukmergės raj. Visa papildoma informacija ir registracija el. paštu: renginiai@lzb.lt

Maloniai kviečiame prasmingai ir įdomiai praleisti laiką,

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vertina Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus artėjantį ganytojišką ir valstybinį vizitą į Lietuvą kaip svarbų pripažinimo gestą, istorinės reikšmės įvykį šiais metais valstybingumo šimtmetį mininčiai mūsų Tėvynei.

Popiežiaus vizito diena sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena, rugsėjo 23-iąja. Prieš 75-metus tą dieną buvo galutinai sunaikintas Vilniaus getas –  vyrai, moterys, vaikai, seneliai išvežti į koncentracijos stovyklas Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje arba sušaudyti Panerių miške.  Vilniaus geto sunaikinimas –  Lietuvoje vykusio Holokausto simbolis. Tai buvo tragedija, atėmusi ne tik tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvybę, bet ir sužlugdžiusi didžiulį visuomenės intelektualinį potencialą, atėmusi svarbią dalį mūsų valstybės identiteto.

Lietuvos žydų bendruomenė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir Pasaulio žydų bei katalikų bendruomenių ir organizacijų lyderius prašydama kartu pakviesti Popiežių 2018 m. rugsėjo 23 d. Panerių masinių žydų žudynių vietoje pasimelsti už Holokausto metu prarastas gyvybes ir už lietuvius Pasaulio Tautų Teisuolius, atminti nekaltai žuvusius ir pasmerkti žudžiusius.

Italijos žydų bendruomenių asociacijos pirmininkė Noemi Di Segni keipėsi į Popiežių Pranciškų prašydama pagerbti Holokausto aukų atminimą vizito Lietuvoje rugsėjo 23-iają metu.

Yad Ruth atstovai lankosi Kaune

Yad Ruth atstovai lankosi Kaune

Birželio mėn. Lietuvoje lankėsi organizacijos Yad Ruth atstovai Barbara ir Dieter Maier iš Hamburgo. Lietuvos žydų bendruomenių ir Yad Ruth bičiulystė užsimezge 1994 m. Šios organizacijos nariai yra tikri Izraelio patriotai, entuziastingai jį palaikantys, besidomintys žydų kultūra, istorija, studijuojantys hebrajų kalbą ir religinius tekstus.
Yad Ruth idėja gimė iš asmeninių susitikimų su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis Izraelyje 1980-aisiais metais. 1994 m. buvo įkurta asociacija, leidžianti labiau įgalinti ir išplėsti organizacijos teikiamą finansinę paramą ir kitas veiklas. Yad Ruth reiškia “Rutos ranka” arba “Rutos atminimui”, abi šios reikšmes atskleidžia organizacijos veiklą ir tikslus, kurie ypač yra orientuoti į Holokaustą išgyvenusius žmones ir sunkiai besiverčiančius žyduss. Organizaijos nariai sako, kad būdami pokario kartos vokiečiais, jie jaučia ypatingą atsakomybę dėl žydų tautos gerovės ir Izraelio valstybės. Vienu iš pagrindinių savo tikslų jie laiko kovą su antisemitizmu Vokietijoje, teikiant informaciją ir šviečiant visuomenę.
Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Vaidotas Žukas, Bernardinai.lt

Iki II pasaulinio karo žydai sudarė daugumą Molėtų krašto miestelių gyventojų. Bet 1941 m. nacių režimas judėjams paskelbė nuosprendį – Dovydo palikuonis reikėjo pažeminti, nukankinti, sušaudyti… Ir vienas Dievas težino, kiek šio gražaus ežerų krašto žmonių prisidėjo prie savo kaimynų gelbėjimo ar atvirkščiai – įskundimo, išdavimo, sušaudymo. Naciai į Molėtus atsiuntė vos kelis vokiečius. Visus žydų areštus ir šaudymus atliko niekšai lietuviai.

Bet yra ir šviesioji šios tragedijos pusė – ir žydų gelbėtojų Molėtų krašte buvo keli šimtai, nes vieną žydą paslėpti ir išsaugoti reikėjo kelių dešimčių žmonių pasiryžimo, kasdienių pastangų, mirtinos rizikos. Ir garbė jiems!

Alantos sinagoga yra viena iš kelių išlikusių Lietuvoje medinių sinagogų – nesugriauta, nesudeginta, bet iki šiol nesutvarkyta, nerestauruota. Sovietmečiu čia buvo grūdų, trašų sandėlis. Apipuvusios sinagogos sienos ir dar karo metu sušaudytas skardinis stogas iki šiol liudija ne tik apie Holokaustą, bet ir tebesitęsiantį atsainų požiūrį į žydų religinį ir istorinį paveldą Lietuvoje.

Nors šiuo metu Alantos sinagoga yra paramstyta ir sulopyta, Alantos miestelio bendruomenė vidų išvalė, papuošė patalpą kilimais ir iš Vilniaus galerijos „Menų tiltas“ pasiskolintais dviem dideliais Paryžiaus menininko Prano Gailiaus (1928-2015) koliažais bibline tema (pagal Dovydo psalmes), taip pat iškabino žydų atminimo parodą ant sinagogos nutrupėjusių sienų, medinių sąsparų. Ši ekspozicija įtraukta į birželio antroje pusėje Alantoje vyksiančio pasaulio lietuvių Santaros Šviesos suvažiavimo lankymo programą.

Žydų ir jų gelbėtojų išdidintų fotoportretų pagaminimą parėmė prof. Irena Veisaitė, Leonidas Donskis (1962-2016), Stasys Žvinys, Vladas Pusvaškis, Aidonas Užubalis, Valentinas Stundys, Eleonora Žukienė (1926-2017), Dalia Leinartė, Marius Ivaškevičius, Donatas Puslys, Audronė Žukaitytė, Oskaras Koršunovas, Donatas Ivanauskas, Evaldas Drąsutis, Vilnė Kneižienė. Šie archyviniai fotoportretai prieš porą metų dalyvavo Molėtų krašto žydų atminimo eisenoje (2016 08 29), kadrai paimti iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta/people, history, nature“ (Vaidotas Žukas, 2012, Savas takas).

Vaidoto Žuko nuotraukos

Alantos sinagoga su Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija bus atverta nuo 2018 birželio 10 d. Veiks iki spalio mėnesio.

lzb.lt  PAPILDYMAS

Alantos sinagoga priklauso LŽB, šiemet numatoma GVF ir KPD lėšomis atlikti pastato tyrimus ir parengti tvarkybos darbų projektą.  Norintys apžiūrėti parodą turėtų kreiptis į Alantos seniūną Aidoną Užubalį, tel. +370 652 16106.

KVIETIMAS

Kauno žydų bendruomenė ir Kauno „Kiemo“ galerijos menininkai

Kviečia Jus dalyvauti projekto „Degantys akmenys“,

skirto Vilijampolės žydų geto (1941-1944) atminimui,

atidarymo renginyje, vyksiančiame

2018 m. liepos mėn. 15 dieną 13.00 val.,

 Kaune, A. Kriščiukaičio g. 21.

„Jūs stovite prie Vilijampolės žydų geto, veikusio 1941-1944 metais, vartų. Toliau, už jų, plytėjo mirties teritorija. Stilizuoti akmenys mozaikoje įprasmina žydų istorinio ir kultūrinio paveldo atminimą –  kol saulė leisis ir tekės, gete gyvybės netekusių, tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių, atminimas, išliks mūsų ir ateities kartų atmintyje. Apsikabinusių berniukų portretas ,,Kaimynai“ simbolizuoja lietuvių ir žydų draugiškų santykių svarbą šių dienų kontekste, artumą, bendrystę, gebėjimą atleisti. Spalvoti debesys praplaukdami primena apie bėgantį laiką, ir, nepaisant įvykusios čia tragedijos masto, viltį, bei primena apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę, kad tragedija nepasikartos.

„Degantys akmenys“ autorius Vytenis Jakas. 2018 m.

Projektas finansuotas Kauno m. savivaldybės lėšomis

Atidarymo renginys finansuotas GVF lėšomis  

Jakovo Bunkos medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“

Jakovo Bunkos medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“

Tautodailininko, Žemaitijos žydų istorijos puoselėtojo Jakovo Bunkos (1923-2014) medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“, skirta autoriaus 95-mečiui, eksponuojama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11, Vilnius).

Jakovas Bunka buvo unikali asmenybė. Vienintelis Lietuvoje žydas tautodailininkas, pagal lietuviškas tradicijas medyje įamžinęs žydiškus personažus, paskutinis likęs žydas Plungėje, buvęs karo kavaleristas, su Dono kazokų korpuso raiteliais 1945 metais pasiekęs Berlyną visą savo gyvenimą ir kūrybą paskyrė 1941-1945 metais sunaikintų jo tautiečių bendruomenių Lietuvoje atminimui įamžinti. Jakovas Bunka buvo unikalaus ir visame pasaulyje žinomo Kaušėnų memorialo nužudytiems Plungės žydams kūrėjas, knygos „Plungės žydų istorija“ autorius, Plungės Garbės pilietis, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius. Dovanodamas Jakovui savo knygą, rašytojas Grigorijus Kanovičius užrašė: „Žemaitiškiausiam žydui, žydiškiausiam žemaičiui“.

J.Bunkos skulptūra “Violončelininkas” 1994m.

„Jakovo Bunkos estetinės pažiūros, mentalitetas, optimistinis būdas, darbštuolio charakteris susiformavo žemaitiškoje aplinkoje. (…) Jo kartos tautodailininkams pasisekė – tai tradicijų puoselėjimo ir pagarbos laikas, išugdęs gerai žinomus meistrus: Stanislovą Riaubą, Anicetą Puškorių, Adomą Kvasą, Adolfą Valuckį ir kitus. (…) Kurdamas didelę ar kamerinio formato skulptūrą, meistras atsisakė smulkmenų, nereikšmingų detalių. Pasirinktai temai atskleisti, dažniausiai apsiribojo eksponuodamas vieną figūrą. Atsakingas, nuoširdus požiūris į kūrybinį darbą, savitas braižas išskiria Jakovo Bunkos asmenybę iš kitų, rikiuoja ją greta mūsų žymiausių tautodailininkų, formuojančių tautodailės raidą.“ (Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas)

Plungėje, kurioje Jakovas Bunka praleido visą gyvenimą, dabar veikia jo darbą tęsiantis Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.

Trečiojo amžiaus studentai iš Izraelio Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Trečiojo amžiaus studentai iš Izraelio Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

 

Pagal sutartį, jau kelerius metus Panevėžyje lankosi svečiai iš Izraelio. Šį kartą atvyko didelė grupė žmonių iš Jeruzalės, Telavivo ir kitų Izraelio miestų. Tai trečiojo amžiaus universiteto studentai, kuriuos atlydėjo vadovė  Edit Perry (Izraelis) ir gidė Ewa Baranska. paskaitų metu jie nagrinėja Baltijos šalių žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su protėvių praeitimi, kurie gyveno Lietuvoje. Į šį sąrašą įtraukta ir Penevėžio miesto žydų istorija. Panevėžio m. žydų bendruomenėje studentai su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo foto ekspoziciją, archyvinius dokumentus, kuriuose užfiksuota Panevėžio krašto žydų istorija iki Antrojo  pasaulinio karo.

Paskaitas skaito Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Šiais metais dvi paskaitas vedė Jurijus Smirnovas ir Gennady Kofman. Jos vyksta istorinėse vietose, geto teritorijoje, senosiose Panevėžio žydų kapinėse, Atminties skvere.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina savo narius, kuriuos apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-ąją,  Valstybės dieną,  už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

„Šią dieną, labiausiai norisi pabrėžti tai, kas jau nuveikta, ir padėkoti visiems, kurie iš širdies dirba Lietuvai. Tiems, kurių pilietiškumas – ne poza ir ne tušti žodžiai, kuriems ši šalis – svarbiausia pasaulyje. Jūsų dėka Lietuva per mažiau nei tris dešimtis metų nuėjo tokį valstybingumo kelią ir šiandien drąsiai lygiuojasi su daugeliu Europos ir kitų pasaulio valstybių, su kuriomis mus sieja tvirti draugystės ryšiai“, – teikdama valstybės ordinus ir medalius sakė šalies vadovė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė didžiuojasi ir sveikina savo narius, kurie apdovanoti šimtmetį švenčiančios Lietuvos valstybės dieną !


Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanota teatrologė, istorinės atminties ir tolerancijos vertybių puoselėtoja profesorė Irena Veisaitė.

Už pilietiškumo skatinimą ir pilietinės visuomenės stiprinimą apdovanotas žurnalistas, radijo laidų vedejas, prisidedantis prie kovos su priešiška propoganda Ernestas Alesinas. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis.

Jurbarke prisimintos Holokausto aukos ir jų gelbėtojai

Jurbarke prisimintos Holokausto aukos ir jų gelbėtojai

Prieš 77 metus, 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke įvykdytos pirmosios masinės žydų žudynės. Buvo nužudyti 322 žmonės, tarp kurių – apie 20 lietuvių (jų tarpe ir jurbarkietis skulptorius Vincas Grybas). Šią dieną Jurbarko bendruomenė mini kiekvienais metais – Jurbarko genocido aukų kapinėse rengia Atminimo valandą, į kurią susirenka ne tik jurbarkiečiai, bet ir Jurbarke gyvenusių ir Holokaustą patyrusių žydų giminės ir artimieji.

Kartu su aukų giminėmis ir artimaisiais liepos 3 d. Jurbarko kultūros centro surengtoje Atminimo valandoje dalyvavo ir tylos minute 1941 metų liepos 3 dienos aukas pagerbė Jurbarko rajono savivaldybės atstovai – mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys, Jurbarkų seniūnijos seniūnas Audronis Kačiušis, Jurbarko krašto muziejaus ir Jurbarko kultūros centro darbuotojai.

„Džiaugiuosi, kad neužmirštate ir prižiūrite šią mums brangią vietą, senus žydų kapus. Mano gimtinės – Jurbarko apylinkėse buvo nepaprastai kilnių, narsių žmonių, kurie negalėjo likti abejingais matydami tas žiaurias žudynes. Šie žmonės neišmatuojamai narsūs, nes bijodami mirtino pavojaus gelbėjo žydus, slėpė juos, dalijosi su jais skurdžiu karo metų maisto daviniu ir manė, kad gelbėdami žmones iš mirties, atlieka svarbiausią pareigą – aukojimąsi už kito nekalto žmogaus gyvybę. Būtent jie yra tikri Lietuvos tautos žmonės“, – kalbėjo minėjime dalyvavęs žydų tautybės jurbarkietis Jakovas Rikleris atvykęs iš Vokietijos.

Renginyje Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ (vad. Birutė Šneiderienė) jaunieji aktoriai skaitė ištraukas iš G. Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“, skambėjo jurbarkiečio kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko smuiku atliekami kūriniai.

Vilniuje pažymėtos 242-osios JAV Nepriklausomybės metinės

Iškilminga ceremonija vyko JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Hall rezidencijoje Vilniuje. Į priėmimą atvyko Seimo nariai, ministrai, verslo, kultūros ir pramogų pasaulio atstovai. Pakvietimus taip pat gavo  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė bei žydų bendruomenių pirmininkai. Susirinkusius svečius sveikino Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai, buvo pagerbtos JAV karinės vėliavos.

Šventės metu valstybinius Jungtinių Amerikos valstijų ir Lietuvos Respublikos himnus atliko berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, muzikine programa parengė džiazo profesionalų Artūro Anušausko ir Vytauto Labučio duetas. Šventės metu rezidencijoje taip pat buvo eksponuojama Lietuvos ir JAV ryšių šimtmetį atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą kūrė JAV ambasada Lietuvoje ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus suburta istorikų komanda kartu su Fulbright moksliniu darbuotoju iš JAV Charlesu Perinu.

Panevėžio jaunimas domisi žydų paveldu

Panevėžio jaunimas domisi žydų paveldu

2018 m. birželio 11 dieną į Panevėžio m. žydų bendruomenę kreipėsi Monika Šinkūnaitė kartu su savo kolega, prašydami padėti organizuoti projektą  „Orientacinis pasivaikščiojimas“  ir diskusiją  „Žydų kultūra Panevėžyje“. Susitikimo metu buvo aptartas renginio scenarijus ir pasisakymų temos.

Organizatorės Monikos Šinkūnaitės  projekto tikslas – sudominti kuo daugiau jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių bei miesto visuomenę žydų paveldu.

Birželio 29 dieną įvyko orientacinis pasivaikščiojimas „Žydų   keliais“ – Panevėžio istorinėmis žydų paveldo vietomis. Jaunimo komandos startavo nuo Laisvės a., kur iki II Pasaulinio karo vyko aktyvus žydų gyvenimas. Čia jie gyveno, turėjo parduotuves, dirbtuves, stomatologinius bei gydytojų kabinetus, advokatų kontoras. Kai kurios gatvės buvo pavadintos visuomenininkų žydų pavardėmis – daktaro Mero, Rabino Gercelio, pramoninkų Kisino, Dembo ir kt.

Po orientacinio pasivaikščiojimo kavinėje „Kavos dėžutė“ prie puodelio kavos vyko diskusija, kurioje dalyvavo publicistas panevėžietis Donatas Puslys, Panevėžio   kraštotyros   muziejaus   direktorius   Arūnas   Astramskas,   J. E. vyskupas Emeritas  Jonas Kauneckas, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė Eleonora Kasiulytė ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) ta proga ne tik  reiškia padėką Dianai Varnaitei už žydų paveldo saugojimą Lietuvoje, bet ir su rūpesčiu svarsto, kas pakeis šią profesionalią vadovę, protingą, įžvalgią ir vertinančią paveldą kaip reikšmingą palikimą ateities kartoms.

Nuo 2013 m. Fainai Kukliansky tapus LŽB pirmininke, bendruomenė ypatingai daug dėmesio skiria Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui. Didžiąja dalimi dėl KPD direktorės Dianos Varnaitės asmeninio dėmesio žydų paveldas tapo ir KPD bei visos šalies paveldosaugos vienu iš prioritetų. Žydų istorija Lietuvoje prasidėjo beveik prieš 700 metų, ne visos vertybės išliko, bet kas liko, reikalauja skubių gelbėjimo darbų, nes yra valstybės ir žmonių vertybės, kurios traukia viso pasaulio žmones.

Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį šimtmečiais kūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų – masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Žiežmariuose 2013 – sprendžiant dėl medinės sinagogos išsaugojimo (šiandien jau baigti KPD ir Kaišiadorių raj. sav. lėšomis vykdyti išorės tvarkybos darbai, rengiamas vidaus tvarkybos darbų projektas, pastatas pritaikomas lankymui

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį. Todėl ačiū valstybės ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir asmeniškai, dabar jau buvusiai, departamento direktorei Dianai Varnaitei, kad supranta ir padeda suprasti kitiems, kad Lietuvos žydų istorinės kapinės, masinės kapavietės, sinagogos ir kiti kultūros paminklai yra ne tik mūsų žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas.

Vyriausybės 2018 balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas. Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo“. Šie D.Varnaitės žodžiai neramina ir LŽB.

 Pakruojyje 2017 – atidarant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei LR lėšomis atrestauruotą Pakruojo medinę sinagogą.