Spalio 30 d. Kaune paminėtos Didžiosios akcijos, kurios metu 1941 m. IX forte buvo nužudyti 9200 Kauno gete kalėjusių žydų, tarp jų 4273 vaikai, 75-osios metinės. Pagerbimo ceremonija prasidėjo 14 val. IX forte prie masinių žudynių lauko. Niūrus dangus ir talžantys šalti vėjo ir lietaus gūsiai atliepė kalbėtojų žodžiuose. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler pasidalino Avrahamo Tory liudijimu apie Didžiosios akcijos įvykius. Ji bei Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Kauno m. tarybos narys Andrius Kupčinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė kalbėjo apie tai, ką turėjo išgyventi bėjegiai, pažeminti žmonės, nuo 6 val. ryto stingdančiame šaltyje stovėję Demokratų aikštėje, skirstomi į kairę ir dešinę, į mirtį ar gyvenimą, apie tai, kiek menininkų, mokslininkų ar tiesiog dorų piliečių prarado Lietuva, apie mūsų pareigą prisiminti šias nežmoniško žiaurumo aukas ir perduoti istorinę tiesą ateities kartoms. Muzikos ir poezijos įtaiga visada sustiprina kalbėjimo poveikį: šį kartą susirinkusiems grojo Artūras Makštutis, eiles skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, prieš keletą metų su moksleivių grupe pastačiusi spektaklį apie Didžiąją akciją. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo koncertas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Pilnutėlė filharmonijos salė spengiančioje tyloje klausėsi koncerto vedančiojo Aleksandro Rubinovo skaitomų mažųjų šios protu nesuvokiamos selekcijos ir vos per vieną dieną įvykdytų masiškiausių žydų žudynių Lietuvoje liudytojų prisiminimų bei talentingų Lietuvos poetų eilių apie Holokaustą. Puikūs dainininkai Judita Leitaitė (mecosopranas) ir Rafailas Karpis (tenoras), kuriems akomponavo Rūta Mikelaitytė Kašubienė bei Darius Mažintas, ne tik talentingai atliko savo programą, bet ir sukūrė be galo dvasingą, jautrią, šiltą ir kartu susimąstyti verčiančią atmosferą, jie dainavo žinodami, dėl ko ir kam dainuoja, jie lenkė galvas ir nekaltai nužudytiems, ir Holokausto siaubą išgyvenusiems, laimei, dar galintiems į koncertą atvykti klausytojams, tarp kurių buvo ir Didžiosios akcijos liudininkės Feiga Koganskienė ir Fruma Kučinskienė.

Už galimybę surengti nemokamą koncertą Kauno žydų bendruomenė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės bei Geros valios fondui.

Veisiejų ir Lazdijų žydai buvo sušaudyti Kaktiškėse.

LŽB pirmininkės Faina Kukliansky šeima per žudynes neteko 29 giminaičių, gelbėtojų dėka pavyko išsigelbėti seneliui su vaikais. Lietuvos žydų bendruomenėje yra keli Veisiejų Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys: F.Kukliansky, A.Levinsonas, I.Bereznickis, Junona Bereznicky , V. Sideraitė, seserys R. ir L. Ofčinskaitės.

Prie paminklo Holokausto aukoms Kaktiškėse.

Veisiejų vaistininkas Saulius Kuklianskis su žmona, gydytoja Zinaida ir trimis vaikais Moše, Ana ir Samueliu karo išvakarėse gyveno Alytuje. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, šeima greitai neteko dar jaunos, rūpestingos, mylinčios ir mylimos trijų vaikų motinos Zinaidos Kuklianskienės, tačiau Veisiejų vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi. Dramatiškas šios šeimos gelbėjimosi kelias – pabėgimas iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimas Gardino gete, pabėgimas iš Gardino geto ir grįžimas į Lietuvą – buvo pilni pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.

Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių. 

Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.