Naujienos – Page 261 – Lietuvos žydų bendruomene

Lapkričio 3d. – Veisiejų žydų bendruomenės sunaikinimo 75-osios metinės

Veisiejų ir Lazdijų žydai buvo sušaudyti Kaktiškėse.

LŽB pirmininkės Faina Kukliansky šeima per žudynes neteko 29 giminaičių, gelbėtojų dėka pavyko išsigelbėti seneliui su vaikais. Lietuvos žydų bendruomenėje yra keli Veisiejų Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys: F.Kukliansky, A.Levinsonas, I.Bereznickis, Junona Bereznicky , V. Sideraitė, seserys R. ir L. Ofčinskaitės.

Prie paminklo Holokausto aukoms Kaktiškėse.

Veisiejų vaistininkas Saulius Kuklianskis su žmona, gydytoja Zinaida ir trimis vaikais Moše, Ana ir Samueliu karo išvakarėse gyveno Alytuje. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, šeima greitai neteko dar jaunos, rūpestingos, mylinčios ir mylimos trijų vaikų motinos Zinaidos Kuklianskienės, tačiau Veisiejų vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi. Dramatiškas šios šeimos gelbėjimosi kelias – pabėgimas iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimas Gardino gete, pabėgimas iš Gardino geto ir grįžimas į Lietuvą – buvo pilni pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.

2016-11-01

Skaityti plačiau

Telšių žydų kapines tvarkė negalią turintys žmonės

“Telšių Atjauta” – negalią turinčių žmonių klubo nariai prieš lapkričio 1-ąją sutvarkė Telšių senąsias žydų kapines. Visi savanoriai dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų.

2016-11-012016-11-02

Skaityti plačiau

Apie Chasidizmą ir chasidus

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Chasidizmo ištakos

Kaip naujas religinis žydų judėjimas chasidizmas kilo Vakarų Ukrainoje XVIII amžiaus viduryje, ir per kelis dešimtmečius apėmė didžiąją dalį buvusių LDK žemių ir Lenkijos. Žiūrint plačiau į nuotaikas ir judėjimus, apėmusius žydus visoje Europoje šiame amžiuje, akivaizdi buvo didelė tradicinių rabinų autoriteto krizė, kurią iš vienos pusės lydėjo Vakarų ir Centrinės Europos žydų emancipacijos siekiai, traukant ryšius su bendruomenėmis ir siekiant integruotis dominuojančiose visuomenėse, dažnai netgi asimiliuojantis bei krikštijantis, iš kitos pusės – įvairūs žydų dvasiniai-mistiniai sąjūdžiai, kurie labiau vertino kabalistinius mokymus ir religines patirtis, nei tradicines Toros studijas ir rabinų autoritetą. Religinis entuziazmas, kaip to meto dvasinius bruzdėjimus įvardijo vienas žydų kultūros istorikas, siejo tiek žydus „Vakaruose“, kurie vis dažniau vietoj tradicinės religinės praktikos, kuriai gaires teikė rabinai, rinkdavosi praktikas, labiau atitinkančias pakitusias ekonomines ir socialines sąlygas, tiek ir žydus „Rytuose“, kurie rinkosi naujoviškas chasidų praktikas.

2016-11-012016-11-01

Skaityti plačiau

Chasidai ir litvakai

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Litvakai pasaulyje šiandien kartais žinomi ne vien tik kaip žydai, kilę iš Lietuvos ar žemių, kadaise sudariusių Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, bet (ir) kaip misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai. Kartais net šiaip, kalbant apie kokį nors ješivoje sėdintį vyruką, jei norima pabrėžti, kad jis ne chasidas, pasakoma, kad jis yra litvakas („litviše bochur“). Tai yra, šiandien yra žinoma aškenaziškų hareidim (skrupulingai praktikuojančių) kaip litvakų (kurie taip pat dar vadinami „ješiviniais“) ir chasidų. Šios sąsajos turi istorinį pagrindą, kuris siekia Vilniaus Gaoną ir jo palikimo plėtojimą Lietuvoje XIX ir XX a. pradžioje, pirmiausia Chaimo iš Valažino įsteigtos pirmosios didžiosios ješivos pavidalu (1803 m.), ir rabio Izraelio Salanterio pradėto „musar“ judėjimo įtakoje įsteigtų ješivų Lietuvoje ir kaimyninėse žemėse, kurių filialai XX a. pradžioje įsikūrė Izraelio žemėje, kur buvo perkeltos lietuviškosios Toros studijų tradicijos. Nuotraukoje Vilniaus Gaonas.

gaonas

2016-10-31

Skaityti plačiau

Vilniaus Choralinė sinagoga uždaryta remontui

Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Informuojame, kad dėl Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) pradedamų vykdyti remonto darbų
Maldos laikinai vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Baltojoje salėje (I aukšte).
Kviečiame atvykti melstis bei atsiprašome už iškilusius nepatogumus.

2016-10-312016-11-01

Kviesti Lietuvos sirgalių atvykę Izraelio pasiuntiniai viliojo ir Š. Jasikevičių

delfi.lt

Penktadienį , spalio 28d. Lietuvos ir Izraelio krepšinio vadovai susitiko paspausti rankų ir pasikeisti mandagumo frazėmis. Dvi krepšinio federacijos tapo partnerėmis: žydai pasirinko lietuvius savo varžovais Tel Avive vyksiančiame Europos čempionato grupių etape. Bet spaudos konferencija, kurioje oficialiai paskelbta apie bendradarbiavimą, turėjo netikėtą pabaigą.
Jeigu į prieš metus Rygoje (Latvija) vykusias Europos krepšinio čempionato grupių etapo kovas Lietuvos sirgaliai plūdo masiškai, tai po pusmečio į Tel Avivą (Izraelis) veikiausiai išsiruoš tik patys ištikimiausi. Vis dėlto šios šalies krepšinio asociacija (IBBA) nutarė, kad būtent lietuvių rugpjūčio pabaigoje gali sulaukti daugiausiai, ir pasinaudojo „FIBA Europe“ suteikta teise pasirinkti vieną varžovą prieš burtų traukimo ceremoniją. Krepšinio turistams iš Lietuvos siūloma vienu šūviu nušauti du zuikius – ne tik palaikyti mylimą komandą 11 tūkst. žiūrovų talpinančioje Tel Avivo „Menora Mivtachim“ arenoje, bet ir pailsėti: pasimėgauti saulės voniomis, Viduržemio jūros pakrante, kurioje svečiams iš Lietuvos bus įrengta speciali fanų zona.

2016-10-29

Skaityti plačiau

Kuriasi senųjų žydų kapinių kaimynystėje

Šalia senųjų žydų kapinių jau vyksta matavimai ir vedamos komunikacijos – čia iškils gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas.

Pajūrio naujienos, Viktorija Vaškytė

Išvydę pievoje prie senųjų žydų kapinių kalamus kuoliukus ir vedamas komunikacijas, kretingiškiai susirūpino, ar visai netoli šios amžino poilsio vietos gali būti vykdoma ūkinė veikla.Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės teigimu, Savivaldybė yra užsakiusi senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus, todėl tikėtina, kad žmonės matė, kaip sklypą matavo matininkai.Anot architektės, aplink senųjų žydų kapinių teritoriją iš visų pusių yra daug įteisintų sklypų ir kiekvienas iš jų gali būti matuojamas, žymimas.

Taip atrodys gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas, iškilsiantis greta senųjų žydų kapinių. Šalia – būsimo kvartalo išsidėstymo schema.

2016-10-272016-10-27

Skaityti plačiau

Izraelio dienos renginys Jurbarke

Spalio 26 d. Jurbarke įvyko Izraelio dienos renginys, kuriame dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su savo komanda, Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, žydų bendruomenės atstovai bei kiti svečiai.

Prieš renginį, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir rajono meras Skirmantas Mockevičius susitiko ir bendravo su mokiniais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, o vėliau kartu su žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky ir bendruomenės nariais aplankė Jurbarko žydų kapines.

2016-10-272016-10-27

Skaityti plačiau

Jurbarko žydų bendruomenė: ženklai ir prisiminimai

Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių.

Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.

2016-10-272016-10-27

Skaityti plačiau

Mokslinė koferencija„Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.

Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.

Konferencija vyksta 2016 m. spalio 27-28 d. viešbutyje „Best Baltic Kaunas“, A. Mickevičiaus g. 28, Kaune. Maloniai kviečiame dalyvauti! Konferencijos programa.

2016-10-272016-10-27

Skaityti plačiau

LŽB darbuotojų seminaras Druskininkuose

Spalio 21-23 dienomis Druskininkuose vyko jau tradiciniu kasmetiniu tampantis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, regioninių bendruomenių darbuotojų, savanorių, aktyviųjų narių seminaras. Jis prasidėjo kai kuriems pradžioje šiek tiek neįprastu pasirodžiusiu Juoko jogos užsiėmimu. Jo vedantysis sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas (MB “Tobulėjimo sprendimai”) supažindino su juoko nauda, jo terapiniu poveikiu ir įvairių tyrimų duomenimis, rodančiais, kad suaugę civilizuotų šalių žmonės juokiasi vis mažiau. Po įtemptos darbo savaitės buvo naudinga ne tik pamėginti atsipalaiduoti, juoktis tiesiog iš nieko, peržengti savo kontrolės ribas, tačiau ir įgyti naujų streso, konfliktinių situacijų įveikimo ir jų vertinimo įgūdžių. Šeštadienis buvo skirtas darbo ir buvimo bendruomenėje klausimams. Tikras bendruomenių entuziastas Paulius Godvadas (VŠĮ “Kitokie projektai”), derindamas įdomią teorinę medžiagą ir aktyvias praktines veiklas, sugebėjo visą dieną išlaikyti prikaustytą seminaro dalyvių dėmesį.

2016-10-262016-10-27

Skaityti plačiau

LŽB Dokumentinio filmo “Seserys” pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus spalio 21d. 2016m. pakvietė LŽB bendruomenę ir visuomenę į dokumentinio filmo “Seserys” pristatymą ir susitikimą su smuikininke, Bostono universiteto profesore Danute Pomerancaite-Mazurkevič ir jos gelbėtojų dukra Aušra Petrauskaite.

2016-10-252016-10-25

Skaityti plačiau

Kaunos žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius

2016 m. spalio 30 d. Kauno žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius:

14 val. aukų pagerbimo ceremonija IX forte.

17 val. koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje, kuriame dainas nekaltai nužudytiems skirs puikūs Lietuvos atlikėjai- Judita Leitaitė bei Rafailas Karpis. Koncertą veda Aleksandras Rubinovas.

Renginys nemokamas.

Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. Didžiosios akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės, Geros valios fondas

2016-10-252016-10-25

Sveikiname Michailą Grafmaną jubiliejaus proga

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina jubiliejaus proga savo narį Michailą Grafmaną ir linki stiprios sveikatos, stiprybės ir ilgų gyvenimo metų šeimos ir ištikimų draugų apsuptyje .

Michailui Grafmanui sukanka 70 metų, gražus jubiliejus, nueitas prasmingas gyvenimo kelias. Jubiliato šeimos istorija yra įspūdinga:

2016-10-252016-10-25

Skaityti plačiau

Andrzejaus Strumillo tapytos „Psalmės“ skambės Tolerancijos centre

2016 m. spalio 27 d., 17.30 val., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10 / 2, Vilnius) atidaroma garsaus lenkų tapytojo, grafiko, skulptoriaus, poeto, rašytojo bei scenografo AndrzejausStrumillo (Andžejaus Strumilos) tapybos paroda „Psalmės“. Dalyvaus ir pats Vilniuje gimęs dailininkas Andrzejus Strumillo, spalio 23-iąją atšventęs 89-ąjį gimtadienį. Paveikslų ciklas „Psalmės“ tapytas 1988–2010 metais ir skiriamas atstatytai Seinų Baltajai sinagogai, ciklas įamžina Lietuvos ir Lenkijos paribio miesteliuose gyvenusių žydų atminimą. Ciklą įkvėpė Česlovo Milošo (Czeslaw Milosz) 1979 metais iš hebrajų į lenkų kalbą išversta Psalmių knyga. Taip atsirado pirmieji aštuoniolika paveikslų. 1990 metais, apibendrindamas pagrindinį įkvėpimo šaltinį, dailininkas citavo kunigą Juzefą Sadziką (Józef Sadzik), kuris 1979-aisiais parašė Č. Milošo verstai Psalmių knygai įžanginį žodį: „Psalmės – tai tarsi tautos ir individo „tapatybės dokumentas“, be to, puikiai perteikia ir universalųjį žmogaus būties charakterį. Paradoksalu, kad universalaus ir konkretaus priešprieša yra tik tariamas paradoksas psalmėse. Toks paradoksas egzistuoja kiekviename didžiame meno kūrinyje“.

2016-10-25

Skaityti plačiau

Simchat Tora šventė

Jeruzalės gatvėje Izraelio žydai švenčia Simchat Tora. Filmuotuose kadruose praėjusių metų šventė.

Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“. Žydo gyvenime visi svarbiausi įvykiai – religinė pilnametystė (13 metų), vestuvės, kūdikio gimimas ir vardo suteikimas, artimo žmogaus mirties metinės – pažymimi sinagogoje jį kviečiant skaityti Totą. Šie ritualai atskleidžia, jog visas žydo gyvenimas yra įprasmintas Toros įstatymu. Sinagogoje saugomi Toros ritinėliai yra puošiami brangių audeklų įdėklais, karūnomis, sidabriniais ir paauksuotais skydais,

Simchat Tora šventės metu išreiškiama bendruomenės meilė ir pagarba Toros knygai. Svarbus šventės akcentas – Penkiaknygės metinio ciklo skaitymo užbaigimas. Viešojo Toros skaitymo tradicija yra atėjusi iš 6 a.pr.Kr.

2016-10-232016-10-23

Skaityti plačiau

Maldų tvarkaraštis per Šmini Aceres ir Simchat Tora šventes Vilniaus Choralinėje sinagogoje

MALDŲ LAIKAS SPALIO 23-25 DIENOMIS

Spalio 23 d., sekmadienis

17.00 Mincha, Maariv
Spalio 24 d., pirmadienis (Shmini-Aceret, LŽB nedirbs)

9:00 Shacharit

17:50 Mincha, Rabino pamoka

18:55 Maariv, Džiaugsmo šokis su Toromis, Kiddush

Spalio 25 d., antradienis (Simchat Tora, LŽB nedirbs)

9:00 Shacharit, Džiaugsmo šokis su Toromis, Kiddush

17:00 Mincha

Linkime puikių švenčių!

2016-10-232016-10-23

LRT radijas tęsia radijo dokumentikos ciklą apie išnaikintus žydų štetlus

Sekmadienį per LRT radiją po 11 val žinių „Radijo dokumentika”: kadaise buvo pasaulis. Kartojama antradienį LRT “Ryto garsų” laidoje po 9 valandos žinių. Klausykitės!

Nuotraukoje – pirma Hebrajų dienos mokyklos klasė kartu su trimis mokytojais: Moshe Yaakov Botwinik (dešinėje), Yaakov Schneider (kairėje), Rivka Rubinstein (centre). 1930 m. (nuotrauka iš zydai.lt)

„Eišiškės buvo ne tik tipinis Rytų Europos miestelis – štetlas, jos buvo ir platesnio jas supusio pasaulio atspindys, jų likime kaip veidrodyje atsispindėjo įvykiai, vykę už šimtų ir net tūkstančių mylių“, – taip apie savo gimtąjį miestelį rašė Holokaustą išgyvenusi istorikė Yaffa Eliach, knygos „Kadaise buvo pasaulis: Eišiškių štetlo devynių šimtų metų kronika“ autorė. „Buvo penkios žydų mokyklos. Orkestre kartu grojo žydai, lenkai, lietuviai, taip mažai kur yra buvę!” – ilgametis pedagogas, kraštotyros muziejaus Eišiškėse įkūrėjas Vytautas Dailidka apie iki karo gyvenusią žydų bendruomenę gali pasakoti valandų valandas. Vaikystės prisiminimai apie kankintus ir nužudytus žmones jo nepalieka, kaip ir tuščiame miestelyje skraidančių pagalvių pūkų vaizdas.

Trečiojoje Radijo dokumentikos ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Eišiškių štetlo istorijos ir atminties darbas.
Radijo dokumentika spalio 23 d., sekmadienį, 11.05 val. Kartojama antradienį LRT “Ryto garsų” laidoje po 9 valandos žinių. Vedėja žurnalistė Audra Čepkauskaitė

2016-10-232016-10-23

Kauniečių šeimai – apdovanojimas už žydų gelbėjimą

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas spalio 21d. Kazio Griniaus progimnazijoje „Jad Vašem“ pasaulio tautų teisuolių medaliu ir garbės raštu apdovanojo Blažaičių šeimą. Kauniečiams apdovanojimas skirtas už tai, kad jie Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose Panemunėje priglaudė Chavos ir Rafaelio Finų dukrą Rozą bei augino ją iki karo pabaigos.

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, salėje atlikusios žaibišką mokinių apklausą, tokius renginius, kuriuose apdovanojami žydų gelbėtojai, būtina rengti mokyklose. Mat jose iki šiol stokojama žinių apie tai, ką žydai veikė Lietuvoje 600 metų, apie jų, žydų, naikinimą karo metais, apie jų gelbėtojus lietuvius, kurie rizikavo savo gyvybe, priglausdami savo šeimose suaugusius žydus ir jų vaikus.

„Šitie žmonės padarė didžiulį žygdarbį“, – sakė apie gelbėtojus F.Kukliansky.

Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai A. Maimonas prieš įteikdamas Antanui Blažaičiui (1897-1949), Adelei Blažaitienei (1903-1988) ir jų dukrai Valentinai Eugenijai Blažaitytei-Liutikienei (1927-1993) skirtus pasaulio tautų teisuolių medalius ir sertifikatus į apdovanojimo ceremoniją atvykusiems šių gelbėtojų palikuoniams priminė tų išgelbėtų žydų šeimų, jų narių gyvenimą iki geto, gete ir po to.

2016-10-222016-10-22

Skaityti plačiau

“Pažadėjo – patiešijo, neišpildė – nesugriešijo”, – byloja lietuviška patarlė

Vilniaus miesto tarybos ir mero sekretoriato atsiųstas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio protokolo išrašas. Šis dokumentas yra labai svarbus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, jis demonstruoja ne pirmą kartą nevykdomus pažadus ir požiūrį į didvyrius, kurie Holokausto Lietuvoje metu gelbėjo žydus.

Po šiuo dokumentu pateikiame LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky straipsnį, kuris buvo skelbtas tą dieną, kai Vilniaus miesto savivaldybėje eilinį kartą buvo atidėtas sprendimas dėl paminklo gelbėtojams – Pasaulio Teisuoliams. LŽB nuomone, šių žmonių atžvilgiu, elgiamasi kiauliškai.

israsas

Paminklas žydų gelbėtojams

Autorė: Faina Kukliansky

Praėjus 75 metams po Holokausto, žydų bendruomenė gavo iš Vilniaus savivaldybės malonią dovaną – Žydų gatvės lenteles jidiš ir hebrajų kalbomis. Tikrai buvo gražus renginys: miesto meras šypsojosi, LŽB pirmininkė taip pat, dalyvavo Izraelio ambasadorius ir kiti svarbūs asmenys, skambėjo žydų dainos. Tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po šios ceremonijos, Vilniaus savivaldybėje nuspręsta, kad pasirinkta vieta Gelbėtojų paminklui yra netinkama, bet nepasakė, kuri tinkama. Sprendimas eilinį kartą atidedamas, vis pažadant reikalą sutvarkyti. Merai keičiasi, paminklo ir vėl nėra. Sakyčiau, jog tai spjūvis į veidą visai žydų bendruomenei ir ypač man, nes aš esu iš išgelbėtųjų žydų šeimos.

2016-10-212016-10-21

Skaityti plačiau