Naujienos

LRT RADIJAS 2016-ųjų „Metų žmogaus“ vardą skiria prozininkui, dramaturgui bei režisieriui Mariui Ivaškevičiui. Jis įvertinamas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose.

LRT RADIJAS 2016-ųjų „Metų žmogaus“ vardą skiria prozininkui, dramaturgui bei režisieriui Mariui Ivaškevičiui. Jis įvertinamas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose.

lrtradijas-1

Šių metų gegužę dramaturgas M. Ivaškevičius viename naujienų portalų parašė didelio atgarsio sulaukusį komentarą, kuriuo gyventojus kvietė dalyvauti eisenoje, skirtoje atminti nužudytus Molėtų žydus. M. Ivaškevičius svarstė: ,,ar mūsų žydai eis vieni, ar šįkart mes būsim kartu su jais?“Svarstoma, kad tokia pilietinė iniciatyva ne vieną gyventoją paskatino pirmą kartą jautriau pažvelgti į tokią skaudžią istorinę praeitį. Rugpjūčio 29-ąją iki žydų žudynių vietos Molėtuose ėjo apie pusantro tūkstančio žmonių: ne tik žydų bendruomenės narių, bet ir molėtiškių, taip pat atvažiavusiųjų iš kitų miestų ir šalių. Taip buvo pagerbti daugiau nei 2000 prieš 75-erius metus nužudytų Molėtų žydų.

Molėtų žydų žudynių vietą aplankiusi ir tylos minute Holokausto aukų atminimą pagerbusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį – akmenuką. Taip simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį organizavo nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais.

Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose išžudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Tuo metu tai sudarė beveik du trečdalius visų miestelio gyventojų.

Šalies vadovės teigimu, labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Pasak prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, „atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes“.

LRT RADIJO „Metų žmogus“ renkamas 13-ąjį kartą, prezidentas Valdas Adamkus – pirmasis, kuriam buvo suteiktas toks vardas.

Daugiau informacijos

 

Po įstatymo korekcijos Lietuvos pilietybė suteikta keliems šimtams litvakų

pasas-lietuvos

Vilnius, gruodžio 25 d. (BNS). Įstatyme numačius platesnes galimybes atkurti Lietuvos pilietybę tarpukariu išvykusių žydų palikuonims, jau patvirtinti keli šimtai prašymų dėl pilietybės.

Migracijos departamento duomenimis, birželį įsigaliojus pataisoms per trečiąjį šių metų ketvirtį iš viso Lietuvos pilietybė atkurta 223 žydų tautybės asmenims: 209-iems Izraelio ir 14-ai  Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečių, atmestų prašymų nebuvo. Nemaža dalis naujausių prašymų dar nagrinėjama, tačiau departamento atstovų teigimu, paskutinįjį metų ketvirtį tendencijos išlieka panašios: pilietybė turėtų būti atkurta dar per 200 asmenų.

Pilietybė atkurta 36 asmenims, kurie anksčiau buvo sulaukę neigiamo atsakymo. Iki įstatymo įsigaliojimo tiek patenkinamų, tiek ir atmetamų prašymų kasmet daugėjo: 2014-aisiais nepatenkinta dešimt, 2015-aisiais – 76, o šių metų pirmąjį pusmetį – 105 litvakų prašymai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Atitinkamai 2014-aisiais pilietybė atkurta 528, 2015-aisiais – 602, bet šių metų pirmąjį pusmetį – jau tik 125 žydų tautybės asmenims.

„Jau metų pradžioje žinojome, kad bus kažkokie pakeitimai, tad buvome pristabdę potencialiai neigiamus sprendimus. Kai buvo priimtas naujas įstatymas, atnaujinome sustabdytus sprendimus, galbūt dėl to teigiamų sprendimų pagausėjo. Bet antplūdžio nėra“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Jos teigimu, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl litvakų palikuonys siekia Lietuvos pilietybės. „Daliai tai yra simbolinis ryšys su Lietuva – nori atkurti, nori turėti, nori išlaikyti šaknis, daliai to reikia ir dėl praktinių priežasčių: jie nori čia grįžti, rūpi kapų tvarkymas, sinagogų atstatymas, jiems rūpi paveldas, kuris čia likęs, nori jį aplankyti (…). Lietuviškas pasas taip pat yra Europos Sąjungos pilietybė, tad yra galimybė ir atvykti į ES, lengviau keliauti“, – vardijo departamento vadovė.

Birželį įstatymas buvo tikslinamas dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami. Todėl į įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra beveik 900 lietuvių.

Pirmoji chanukos žvakė uždegta Lietuvos žydų bendruomenėje

Pirmoji chanukos žvakė uždegta Lietuvos žydų bendruomenėje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinės balkone pirmąją Chanukos žvakę uždegė Izraelio ambasadorius Amir Maimon ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Lauktos ceremonijos grožis ir reikšmė dar labiau jaudino, kai Chanukos giesmę giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gruodžio 24-osios vakare žydai pradeda švęsti Chanuką. Chanuka visuomet švenčiama ašuonias dienas, pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą.

chanukalzb3

Šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmudo išminčiai, nurodę švęsti šią šventę, pagrindiniu šių įvykių akcentu laikė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos atšventinimą (iš čia ir šventės pavadinimas): Chanuka žydų tautai svarbi ne dėl vienos kariuomenės pergalės prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Talmude pasakojama legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo. Legenda skelbia apie nenutrūkusį Dievo garbinimą ir dvasinę Jam ištikimos tautos pergalę. Chanukos, kuri dar vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia būtent šį aspektą. Minint aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą (chanukiją), lygiai tiek dienų švenčiama.

Kai tamsą nugali šviesa…

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas

 

unnamed

Gerbiamieji žydų bendruomenės nariai, sveikinu visus su Chanukos švente!

Linkiu, jog įžiebus pirmąją chanukijos žvakę, Jus lydėtų gera nuotaika, šiltos ir malonios akimirkos su artimaisiais. Linkiu visiems sveikatos ir santarvės šeimoje, kad mūsų vaikai augtų saugūs, orūs ir laimingi, didžiuotųsi savo tėvais ir savo kilme.

Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau domimasi turtinga žydų istorija, turbūt nesuklysiu sakydama, jog dar niekad nebuvo domėtasi žydų bendruomene taip, kaip yra domimasi dabar, nors Lietuvoje žydų teliko tiek mažai. Žydų bendruomenė aktyviai veikia siekiant užtikrinti mūsų narių teises, laisves ir žydų interesų atstovavimą. Deja, ne visus tikslus pavyko įgyvendinti 2016-aisiais, tačiau jų vėl sieksime ateinančiais metais – atminimo ženklai žydšaudžiams turi būti pašalinti, o Vilnių privalo papuošti paminklas žydų gelbėtojams. Toliau dirbsime ties privataus turto restitucijos klausimu.

Žydų bendruomenė investuoja į ateitį, skiriamos stipendijos žydų studentams ir gabiems sportininkams,  suprojektuotas naujas vaikų darželis, kuris užtikrintų žydiškų vertybių diegimą mūsų mažiausiems, ruoštų juos tolimesniam mokymuisi žydų mokykloje.

Pranešimas spaudai: Lietuvos žydų bendruomenė rytoj pradeda švęsti Chanuką

2016 M. GRUODŽIO 24 D. LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS BUVEINĖS BALKONE (PYLIMO G. 4), 17.30 VAL.  BUS  UŽDEGAMA PIRMOJI CHANUKOS ŽVAKĖ.

Gruodžio 24-osios vakare žydai pradeda švęsti Chanuką. Chanuka visuomet švenčiama ašuonias dienas, pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą. Šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmudo išminčiai, nurodę švęsti šią šventę, pagrindiniu šių įvykių akcentu laikė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos atšventinimą (iš čia ir šventės pavadinimas): Chanuka žydų tautai svarbi ne dėl vienos kariuomenės pergalės prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę. Talmude pasakojama legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo. Legenda skelbia apie nenutrūkusį Dievo garbinimą ir dvasinę Jam ištikimos tautos pergalę. Chanukos, kuri dar vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia būtent šį aspektą. Minint aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą (chanukiją), lygiai tiek dienų švenčiama.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Išsami informacija tel. +370 672 40942

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vaikai švenčia Chanuką

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vaikai švenčia Chanuką

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ela Pavinskienė papasakojo, kad moksleiviai saviraiškos būrelyje mokėsi daryti puošnias girliandas, kurias kabino žydų mokykloje. Prieš mėnesį apie Chanukos šventę, jos istoriją ir reikšmę mokytoja aiškino 1-5 klasių moksleiviams, ji pasakojo ir apie košerinį maistą, kuo jis skiriasi nuo Lietuvoje įprasto maisto. Moksleiviai mokėsi gaminti tradicines Chanukos spurgas.ort1

E. Pavinskienė papasakojo, kad Chanukos proga 1-4 klasių moksleiviai parengė koncertą, kurį vedė trečiokai, o kiekviena klasė paruošė po dainą,  šokį arba skaitovų pasirodymą. Visi šventės dalyviai gavo po spurgą ir atminimo dovanėlę. Moksleiviai rinkosi į koncertą su šventine apranga ir gera nuotaika. Chanukos proga surengtas gražiausios chanukijos konkursas, kurias kūrė vaikai, svarbiausia, kad jos turėjo būti tikros, t.y. su žvakutėmis ar lemputėmis, lipdytos, surinktos iš konstruktoriaus, ar suklijuotos. Dabar jos eksponuojamos mokyklos 2 aukšte ant palangių. Kiekviena klasė parengė ir savo šviesos šou su muzika, juk Chanuka yra šviesos šventė.ort-latkes

Visos klasės papuošė savo kabinetus su Chanukos simboliais, o penktadienį vaikai apsikeis dovanėlėmis. Dovanėlėje turi būti vienas iš Chanukos simbolių – spurga, žvakutė, aliejukas, ąsotėlis, vilkelis. Vaikų buvo paprašyta namuose drauge su tėvais pagaminti tradicinių spurgų, jų buvo prigaminta tiek daug skanių, gražių, kad teko surengti konkursą. Gimnazijos direktorius Miša Jakobas, ragaudamas spurgas, sakė, kad geresnių spurgų už jo vaikystėje mamos gamintas, niekas nesugeba pagaminti. Direktorius pasakoja, dar ir šiandien jaučia burnoje nepaprastų mamos varškinių spurgų skonį. Jis pats vaikystėje per Chanuką tėvų namuose labiausiai laukdavo tradicinio “Chanukach Gelt” ( jidiš Chanukos aukso), t.y. pinigėlių dovanos. Kad ir mažai jų gaudavo, bet tais laikais jie vaikui atrodė kaip tikras auksas.

ort-spurgu-ragavimas

Tomas Venclova: „Škirpa nusipelnė gatvės ne daugiau negu Paleckis“

Tomas Venclova: „Škirpa nusipelnė gatvės ne daugiau negu Paleckis“

Poetas, publicistas, vertėjas, šiuo metu JAV gyvenantis profesorius Tomas Venclova itin kritiškai vertina tai, kad Vilniuje vis dar yra tarpukario Lietuvos diplomato, pulkininko Kazio Škirpos vardu pavadinta alėja.
„Manau, kad Kazys Škirpa, pataikavęs Hitleriui ir bendradarbiavęs su gestapu, nusipelnė gatvės ne daugiau negu Justas Paleckis, pataikavęs Stalinui ir bendradarbiavęs su NKVD“, – teigė T.Venclova savo kalboje, kuri buvo paskelbta diskusijoje Vilniaus Rotušėje. „Argumentas, kad Škirpa buvo už nepriklausomybę, o Paleckis prieš, yra demagogiškas ir klaidingas. Abu jie bandė išsaugoti grynai formalią, bet ne faktišką nepriklausomybę totalitarinių režimų priežiūroje, ir abu ją pragaišino“, – konstatavo literatūros profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų. 

 

Sveikina David Benish

chanuka-benish
Dear friends! 
Accept our sincere congratulations on the wonderful holiday of Chanukah!
Chanukah is an amazing holiday, beloved by children. Their drawings are filled with bright colors, light and warmth.  We are delighted to share with you the joy that brings us children’s creativity.
We wish you and your family happiness, peace, harmony, well-being on the every day of your life! 
David Benish,
Head of Representative
WO Representative Office for CIS,
Central Asia, Caucasian States & Baltic States