Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ela Pavinskienė papasakojo, kad moksleiviai saviraiškos būrelyje mokėsi daryti puošnias girliandas, kurias kabino žydų mokykloje. Prieš mėnesį apie Chanukos šventę, jos istoriją ir reikšmę mokytoja aiškino 1-5 klasių moksleiviams, ji pasakojo ir apie košerinį maistą, kuo jis skiriasi nuo Lietuvoje įprasto maisto. Moksleiviai mokėsi gaminti tradicines Chanukos spurgas.

E. Pavinskienė papasakojo, kad Chanukos proga 1-4 klasių moksleiviai parengė koncertą, kurį vedė trečiokai, o kiekviena klasė paruošė po dainą,  šokį arba skaitovų pasirodymą. Visi šventės dalyviai gavo po spurgą ir atminimo dovanėlę. Moksleiviai rinkosi į koncertą su šventine apranga ir gera nuotaika. Chanukos proga surengtas gražiausios chanukijos konkursas, kurias kūrė vaikai, svarbiausia, kad jos turėjo būti tikros, t.y. su žvakutėmis ar lemputėmis, lipdytos, surinktos iš konstruktoriaus, ar suklijuotos. Dabar jos eksponuojamos mokyklos 2 aukšte ant palangių. Kiekviena klasė parengė ir savo šviesos šou su muzika, juk Chanuka yra šviesos šventė.

Visos klasės papuošė savo kabinetus su Chanukos simboliais, o penktadienį vaikai apsikeis dovanėlėmis. Dovanėlėje turi būti vienas iš Chanukos simbolių – spurga, žvakutė, aliejukas, ąsotėlis, vilkelis. Vaikų buvo paprašyta namuose drauge su tėvais pagaminti tradicinių spurgų, jų buvo prigaminta tiek daug skanių, gražių, kad teko surengti konkursą. Gimnazijos direktorius Miša Jakobas, ragaudamas spurgas, sakė, kad geresnių spurgų už jo vaikystėje mamos gamintas, niekas nesugeba pagaminti. Direktorius pasakoja, dar ir šiandien jaučia burnoje nepaprastų mamos varškinių spurgų skonį. Jis pats vaikystėje per Chanuką tėvų namuose labiausiai laukdavo tradicinio “Chanukach Gelt” ( jidiš Chanukos aukso), t.y. pinigėlių dovanos. Kad ir mažai jų gaudavo, bet tais laikais jie vaikui atrodė kaip tikras auksas.