Vasario 5d. sekmadienį 13 val. filmo apie Vais šeimos istoriją peržiūra (V serija 1945 m.)
vaidina Meryl Stryp ir Džeimis Vuds.
Vasario 12d, sekmadienį 13 val. „Zygmundas Baumanas 1925-2017. Gyvenimas ir likimas“
Lektorė Basia Nikiforova
Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)
Jaredas Kushneris – prezidento Donaldo Trumpo žentas ir vyresnysis patarėjas yra litvakas. Jo senelė iš Novogrudeko (lietuvių k. Naugarduko), Grodno apskrityje. Baltarusijoje, gimusi 1923 vasario 27 – Reichel Rae Berkowitz Kushner – buvusi geto kalinė, kovotoja su nacizmu, bėgo iš Baltarusijos. JAV kilo protesto banga prieš prezidento D.Trumpo įsakymą, drausti kelių šalių pabėgėliams atvykti į JAV. Amerikiečių spauda prisimė garsius amerikiečius, kurių tėvai, seneliai patyrė pabėgėlio dalią. Jaredo Kushnerio močiutė taip pat patyrė pabėgėlės dalią. Litvakais vadinami žydai, gyvenę šalyse, kurios įėjo į istorinę LDK.
Kushnerių šeimos istorija traukia dėmesį, nes močiutei Rae Kušner taip pat buvo uždrausta kaip pabėgėlei atvykti po karo į JAV. Ji yra iš šeimos, kovojusios su naciais. Rae Kushner buvo antras vaikas iš keturių, ji gimė Baltarusijos mieste Novogrudek, kur gyveno klestinti žydų bendruomenė, gyventojų skaičius rodo, kad žydų buvo šiek tiek daugiau nei pusė miesto. Kai naciai įžengė į Novogrudeką, žydai dar netikėjo, kad vyks žudynės. Rae motina ir vyresnioji sesuo buvo nužudytos. Rae, jos tėvas ir sesuo buvo tarp laimingųjų geto kalinių, kurie sugebėjo iškasti 180 metrų ilgio tunelį ir naktį pabėgti. Bėgliai šliauždami tuneliu išėjo į laisvę, slapstėsi miške, gyveno pas kaimo moterį tvarte, kol pateko pas garsius Baltarusijos partizanus – brolius Belskius. Keturi broliai Belskiai Tuvja, Azaelis, Zusis ir Aronas, kurie Antrojo pasaulinio karo metu ne tik kovojo su naciais, bet ir gelbėjo žydus, išvesdami juos iš geto į mišką, į savo stiprų kovingą būrį, kuris laikė užėmęs visą kaimą, pavadintą „Miško Jeruzale“ ir kėlė baimę naciams. Belskiai išgelbėjo daugiau kaip 1200 žydų: vyrų, moterų, senių ir vaikų. Tuvja Belskis sakydavo, kad „žydų gelbėjimas yra svarbiau už nacių kariuomenės naikinimą. Viena išgelbėta senutė žydė – svarbiau už 10 nacių“.
Rae Kushner užaugo viduriniosios klasės žydų šeimoje. Tik trys šeimos nariai išgyveno Holokaustą: Rae Kushner, jos tėvas ir viena jos sesuo. Rae su savo seserimi ir tėvu gyveno miške devynis mėnesius, partizanų būryje dirbo virtuvėje, gamindavo maistą. Rae Kushner ir jos vyras Josephas, kurį dar iki karo ji sutiko Lenkijoje, jis gimė Vokietijoje, Kostrzyne prie Oderio, pažintį atnaujino, o karui pasibaigus, kai Baltarusiją išlaisvino Rusijos armija 1944m., ištekėjo. Po karo jie bandė bėgti į kelias šalis: buvusią Čekoslovakiją, Austriją, Vengriją, kol pasiekė perkeltųjų asmenų stovyklą Italijoje. Deja, jiems nepavyko rasti šalies, kuri juos priimtų, todėl pasiliko Italijoje, ten jie gyveno 3 1/2 metų, kol giminaičiai JAV padėjo jiems gauti vizas. Amerikoje Josephas Kushneris ėmėsi nekilnojamojo turto verslo. Jam gerai sekėsi, o baigdamas savo karjerą, jis perdavė verslą – 4000-ių apartamentų turtą sūnui Charlesui. R. ir J. Kushneriai susilaukė keturių vaikų, vienas jų Charles Kušneris – Jaredo tėvas.
Šiandien, 2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis, 19.00–21.00 val. Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Valdovų rūmuose vyksiančiame koncerte Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus), IV tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtoja Mayumi Kanagawa (JAV, Japonija) ir Europos jaunimo muzikos konkursų (EMCY) laureatai atliks paties Jaschos Heifetzo repertuarą. Koncerto vaizdo projekcijų autorė Lina Albrikienė.
Viena „Facebook“ įkūrėjų didžiuojasi prosenele iš Vilniaus
Jos prosenelė Chana Bassa atvyko į JAV, Eliso salą, 1889 m. birželį, palikusi savo namus tuometiniame Vilniuje. Moteris bėgo nuo religiniu pagrindu vykusių persekiojimų. Sheryl Kara Sandberg savo šeimos istoriją papasakojo pasipiktindama naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta imigracijos politika, kai atsisakoma priimti ir persekiojamus pabėgėlius. Chana Bassa
Vilniaus meras savo laiške vienai iš „Facebook” kūrėjų rašo, kad jį sužavėjo toks S. Sandberg pareiškimas ir kviečia apsilankyti ją protėvių žemėje.
„Laikai Vilniuje smarkiai pasikeitė nuo tada, kai Jūsų prosenelė išvyko iš Lietuvos sostinės. Vilnius šiandien – atviras ir draugiškas įvairių tautybių žmonėms miestas. Didžiuojamės turėdami tokią žemietę, kaip Jūsų prosenelė. Esu sužavėtas Jūsų tvirta pilietine pozicija dėl JAV politikos imigrantų atžvilgiu ir tvirtai remiu ją. Kviečiu Jus atvykti į Vilnių jums patogiu laiku ir susipažinti su mūsų miesto istorija ir Jūsų protėvių gyvenimu čia”, – savo laiške rašo Vilniaus meras.
Vasario 1 dieną, eidama 105-uosius metus, mirė advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė (1912 – 2017). Ji gimė ir augo įžymioje ir ypatingoje šeimoje, kurioje kiekvienas iš jos narių, o ir visi drauge sutapo su istorijos vyksmu ir įaugo į Šiaulių miesto ir visos Lietuvos buvimą ir raidą kaip neatsiejama jos dalis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu rašo šią užuojautą. Bendruomenė ruošėsi Gražbylės jubiliejaus sveikinimui, prisimindama jos šeimos gerus darbus, gelbėjant žydus ir lietuvius. Už drąsą gelbstint Holokausto aukas Izraelio valstybė suteikė Gražbylei Venclauskaitei Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimą.
G. Venclauskaitė buvo tapusi Šiaulių miesto simboliu, optimizmo, aštraus proto pavyzdžiu, tikrąja miesto legenda. Šiandien Šiaulių miesto taryba spręs, ar G. Venclauskaitė amžinojo poilsio galės atgulti šalia savo tėvo – pirmojo Šiaulių miesto burmistro Kazimiero Venclauskio.„Didelė netektis. Ji buvo mūsų didžiulė globėja, mecenatė.
Apie kiekvieną iš Venclauskų šeimos narių galima ir reikia daug kalbėti ir rašyti, kiekvieno iš jų ra savitas ir reikšmingas indėlis į Lietuvos kultūrą visais jos lygmenimis, o šiandien mes netekome Gražbylės, kurios asmenyje ir koncentruojasi visi šios šeimos darbai. Pragyventa sudėtinga epocha – dvi nepriklausomos Lietuvos, du pasauliniai karai, patirti pasiekimai ir nesėkmės, būta skaudžių netekčių, tačiau Tėvynės vizija buvo negęstantis kelrodis visuose Gražbylės ir jos artimųjų gyvenimo vingiuose. Tuose takuose kaip atspirties kelrodžiai iškyla Kazimiero Venclauskio, Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės, Danutės Venclauskaitės, Vydūno, Jono Šliūpo, Sondeckių ir eilės kitų vardai.
Ir užtenka vien paminėti jų šeimos gyvenamojo būsto – gražių puikių rūmų padovanojimą, atidavimą savo miestui, savo tautai, savo sunkioje kovoje atgimstančiai Tėvynei ypatingu tikslu – kad juose būtų saugoma praeities ženklai ir patirtis, o drauge būtų puoselėjamas dabarties ir ateities Lietuvos vardas ir gerovė. Ir galbūt ne tiek svarbu šio žingsnio materialinė milijoninė išraiška, svarbiausia šio žingsnio idėjinė reikšmė. Ir vistik turime pabrėžti, kad tai išskirtinis, unikalus veiksmas, faktas, neturintis analogų naujojoje Lietuvos istorijoje. Drauge šis žingsnis ne tik stebinantis, intriguojantis, gal net ne visiems suprantamas, bet drauge ir provokuojantis: o ką aš daviau savo atgimstančiai Tėvynei, kuo aš prisidėjau prie ašarų ir kraujo upeliais aplaistytos žemės atsigavimui?
Atsisveikiname su Šiaulių Garbės piliete Gražbyle Venclauskaite, kuri didvyriškai praėjo sunkius, dramatiškus išbandymus, kuri pratęsė ir dovanojo Šiauliams ir visai Lietuvai įmintus takus, ir ji pati jau tapo gyvuojančiu ir ateityje stiprėsiančiu tautiniu ir valstybiniu ženklu.
Prof. Vytenis Rimkus
Už ypatingus nuopelnus ir svarbų indėlį į Šiaulių miesto mokslo, socialinį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą 2000 m. kovo 9 d. Gražbylė Venclauskaitė buvo išrinkta pirmąja Šiaulių miesto garbės piliete. Kartu su seserimi Gražbylė Venclauskaitė padovanojo miestui neįkainojamą dovaną – Venclauskių šeimos rūmus, kuriuose įsikūrė Šiaulių ,,Aušros“ muziejus. 1995-aisiasis už drąsą gelbstint holokausto aukas Izraelio valstybė suteikė Gražbylei Venclauskaitei Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimą.
Atsisveikinti su Gražbyle Venclauskaite šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami Šiaulių gedulo namų (Tilžės g. 200) Didžiojoje salėje vasario 2 dieną nuo 10 iki 19 val. ir vasario 3 d. nuo 13 iki 15 val. Žinomos šiaulietės laidotuvės vyks vasario 3 d. 15 val.
Savo artimiesiems velionė išreiškė norą būti palaidota jos tėvo, taip pat miestui nusipelniusio advokato ir nepriklausomoje Lietuvoje pirmojo Šiaulių burmistro Kazimiero Venclauskio kapavietėje, senosiose Šiaulių kapinėse.
Tebūnie šviesus Gražbylės Venclauskaitės atminimas.
Apie ypatingą Venclauskių šeimą išleista (1991 m. pirmasis leidimas, 2009 m. – antrasis papildytas leidimas) memuarinės publicistikos knyga “Namuose ant Pasadnos ulyčios” (autorius rašytojas, publicistas, poetas Leonas Peleckis-Kaktavičius). Jos visą tekstą galima skaityti čia.
Lietuvos žydų bendruomenė gavo laišką iš Šilalės po Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje lzb.lt išspausdinto interviu su vieninteliu gyvu po Holokausto išlikusiu Šilalės žydu R. Zeligmanu, kuriame jis kalbėjo apie nepagarbą nužudytų 1,5 tūkstančio žydų atminimui, apie neprižiūrimas buvusias žydų kapines kapines ir žudynių vietas.
Gavome laišką iš Jurgitos Viršilienės, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistės ir iš Šilalės seniūno, kuriuose paneigiami faktai, apie kuriuos kalbėjo R.Zeligmanas.
Kaip rašoma Jurgitos Viršilienės laiške ” Savivaldybė artimiausią mėnesį planuoja skelbti konkursą projektui dėl Kaltinėnų sinagogos rekonstrukcijos ir pritaikymo lankymui. Tikiuosi, kad žydų kultūros ir nekilnojamojo paveldo atmintis bus išsaugota ir įprasminta Šilalės rajone. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad 2016 m. Šilalės rajonas pirmą kartą dalyvavo Žydų kultūros dienoje, aktyviai dalyvavo Šilalės, Upynos, Laukuvos, Kvėdarnos, Pajūrio, Kaltinėnų gimnazijos ir bendruomenės, tikimės, kad tai bus tęstiniai projektai, kurių metų prisimenam, saugom ir įprasminam čia gyvenusių žydų (litvakų) bendruomenes”.
Ketvirtoji dalis
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje tęsiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio publikaciją. Pradžia: 2017 01- 05; 01
Jau 1941 m. birželio 25 d. posėdyje Laikinoji Vyriausybė nutarė „Kaune eiti prie policijos organizavimo, o partizanų veiklą plėsti provincijoje, kur dar yra likusių bolševikų, komunistų ir žydų gaujų“[1]. Birželio 26 d. LV kreipėsi į tik ką atvykusį vokiečių armijos lauko karo komendantą Kaune generolą von Pohl’į prašydama „1) dar labiau sustiprinti valymo akciją, 2) leisti dar plačiau pasireikšti mūsų partizanų būriams“[2]. Kitame tos pat dienos posėdyje premjero pareigas laikinai einantis prof. J. Ambrazevičius konstatavo, kad „Lietuvos partizanai veikia kontakte su Lietuvos aktyvistų frontu ir Laikinąja Vyriausybe“, o kur karo veiksmai jau praėję – „partizanų veikimas persiformuoja į policijos funkcijas ir šaulius“[3]. Ir tai nebuvo vien žodžiai be turinio. Užsuktas mechanizmas sukosi. Štai Alytaus Tautinio darbo apsaugos kuopa darbų suvestinėje apžvelgdama savo veiklą liepos pradžioje pažymėjo, kad „pagal piliečių pranešimus sulaikyti areštuoti 36 komunistai, 9 raudonarmiečiai ir didesnis skaičius žydų“[4]. Charakteringa, jog lietuvių pareigūnas tiksliai nurodė areštuotų komunistų ir raudonarmiečių skaičius, tačiau žydų suskaičiuoti nepasivargino. Jei kas bent kiek žino LAF’o platintų atsišaukimų propagandinį turinį ir supranta lietuvių kalbos vidinę semantinę logiką, manau, pakankamai aiškiai suvokia, ką tai reiškė ir kodėl taip, o ne kitaip buvo reflektuojama situacija lietuvių pareigūno raporte.
Sausio 27 d. Šešuolių seniūnijos kaimų bendruomenės pirmininkas Stanislovas Budraitis organizavo atmintinos dienos minėjimą. Šešuolių administracinio pastato salėje minėjimo dienai buvo suorganizuota fotografijų paroda „Žydai mūsų kaimynai“ bei knygų paroda „Lietuvos žydai“. Susirinkusiesiems sveikinamąjį žodį tarė Šešuolių seniūnijos seniūnė Jolanta Lukšienė.
Minėjime pranešimus skaitė istorikas Stanislovas Budraitis „Žydų kultūros įnašas į Lietuvos istoriją“, Želvos gimnazijos muziejaus vadovė Zita Kriaučiūnienė „Žydų gyvenimas Želvoje“, Molėtų k. muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė „Prisiminimai apie Molėtų krašto žydus“, Almanacho Eskizai“ redaktorius Vytautas Česnaitis „Ukmergės žydai almanacho puslapiuose“. Anita Albužienė, Ukmergės rajono žydų bendruomenės narė, prisiminė skaudžius įvykius ir pasidalino jais su atvykusiais renginio dalyviais.
LRT RADIJO laida „Radijo dokumentika“, LRT.lt. Nuotrauka iš Vilkaviškio muziejaus
Žydų bendruomenėse sklando legenda, kad karalienė Bona 1545 m. skyrė žydų miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste, tad galima sakyti, kad žydai čia gyveno jau nuo XVI a., LRT RADIJUI sako istorikas muziejininkas Antanas Žilinskas. Bet, nacių kariuomenei 1941 m. birželio 22 d. užėmus Vilkaviškį, klestėjusiai bendruomenei teko galvoti, kaip išlikti gyviems. Deja, per kelis tų metų mėnesius buvo sušaudyta daugiau nei 3 tūkst. žmonių – beveik pusė miestelio. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas.
Vilnius, sausio 29 d. (BNS). Sekmadienį Vokietijos mieste Waldkirche atidengiamas memorialas per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų atminimui. Waldkircho mieste vaikystėje ir jaunystėje gyveno Karlas Jėgeris, Hitlerio pasekėjas, vadovavęs Lietuvoje įvykdytoms masinėms žydų žudynėms, pranešime pažymi Lietuvos žydų bendruomenė.
Pasak pranešimo, SS pulkininkas, 3-ojo operatyvinio būrio vadas savo ataskaitose yra tiksliai įvardinęs, kiek vyrų, moterų, vaikų nužudyta jo įsakymu, nuo 1941 iki 1942 metų – iš viso 137 tūkst. 346 žmonės.
Lietuvos ambasada Pietų Afrikoje sausio 26 d. atidarė fotografo Raimondo Paknio parodą “Tylos garsai” prie Holokausto centro Durbane, prieš Tarptautinę Holokausto aukų atminimo diena .Ambasadorė Sigutė Jakstonyte pažymėjo, kad “su šios parodos atidarymu mes prisijungiame prie Pasaulio žydų kongreso tarptautinės kampanijos #WeRemember, rašoma ambasados pranešime.Trisdešimtyje Paknio nuotraukų sinagogos ir kitas žydų paveldas Lietuvoje, kas liko po Holokausto ir sovietų nepriežiūros. Svečiai taip pat buvo supažindinti su žydų paveldo rekonstrukcijos projektų, kurie buvo įgyvendinti neseniai, ar įgyvendinami Lietuvoje šiuo metu. Prieš vežant parodą į Pietų Afriką ji buvo rodoma Vilniuje, Londone, Jeruzalėje, ir Paryžiuje.
Tarptautinę Holokausto dieną Vokietija oficialiai pažymi kaip nacionalsocializmo aukų dieną. Ši diena minima nuo 1996 metų. Nedideliame Vokietijos mieste Waldkirche šiemet pristatomas filmas “Karl Jäger ir mes – ilgas Holokausto šešėlis Lietuvoje”. Filmas buvo sukurtas, naudojant įvairių laikotarpių dokumentinius kadrus. Filmas ir memorialo atidegimas – tai kelių kartų miestelio bendruomenės projektas. Memorialas skiriamas nužudytųjų Lietuvos žydų, 1941- 1942m. Holokausto aukų atminimui. Jis atidengiamas sausio 29 d., dalyvaujant miesto gyventojams ir pakviestiems Lietuvos žydų bendruomenės atstovams. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke sausio 25 dieną vyko japonų filmo „Persona Non Grata” peržiūra. Filme pasakojama istorija apie 1939–1940 metais Lietuvoje rezidavusį japonų diplomatą Čijunę Sugiharą, kuris nepaisydamas oficialios Japonijos pozicijos, nusprendė išduoti žydų pabėgėliams vizas. „Čijunės Sugiharos istorija iliustruoja, kaip vieno žmogaus sąžinė, užuojauta ir drąsa gali pakeisti pasaulį. Krizės metu kiekvienas sprendimas, kurį priimame, tiesiogine to žodžio prasme gali būti gyvybės ar mirties klausimas. Čijunė Sugihara ir Nyderlandų konsulas Janas Zwartendijkas, nusprendę išduoti vizas, išgelbėjo tūkstančių žydų gyvybes“, – renginyje teigė Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė minėjo Tarptautinę Holokausto aukų dieną sausio 26d.Vilniaus Choralinėje sinagogoje su malda El Malei Rachaim giedojo rabinas iš Didžiosios Britanijos Samuelis de Bek Spitzeris. Daugiau nuotraukų
LŽB nariai susirinko į susitikimą su istoriku Prof. Dr. Antony Polonskiu, kurio knyga išversta į lietuvių kalbą apie Žydų istoriją Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Diskusiją moderavo prof. Šarūnas Liekis.
Brandeis (JAV) universiteto profesorius, yra bene autoritetingiausias Rytų Europos žydų istorijos tyrinėtojas. Vienas naujausių jo darbų „Žydai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje” pateikia išsamų sintetinį istorinės, politinės ir kultūrinės žydų bendruomenės raidos minimose valstybėse vaizdą. Modernus ir gausiais archyviniais tyrimais paremtas darbas yra ne tik svarus indėlis į Rytų Europos žydų istoriją, bet ir ypatingai svarbus Lietuvos žydų istorijai. Nors originaliame knygos pavadinime ir nėra Lietuvos vardo, tačiau istorinės realijos lėmė, kad Lietuva, būdama bendroje Lietuvos-Lenkijos (Abiejų Tautų Respublika) valstybėje ar Rusijos imperijos sudėtyje tapo neatsiejamu A. Polonsky studijų objektu.
Briuselyje vyko Europos žydų kongreso asamblėja ir Tarptautinės Holokausto dienos minėjimas. Renginuose dalyvavo Europos žydų bendruomenių vadovai , taipo pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
2005 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 m., kuomet dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui sausio 27 d. buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Tai didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta naikinimo stovykla, kurioje nužudyta apie 1,5 mln. žmonių, jų tarpe pagyvenusių ir vaikų, iš kurių apie 1 min. – žydų.
Lietuva yra Holokausto atminimo aljanso narė,i aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse kovos su antisemitizmu programose. 1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga, pateko į miestuose įsteigtus getus. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 17 d. Sušaudyta 13,5 tūkst. žydų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų, tiek pat senųjų žydų kapinių.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / „Beigelių krautuvėlė“ Vilniuje visada kvepia šviežiais kepiniais
„Beigelių krautuvėlė“ pamažu tampa neoficialiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės turizmo centru. Nors Vilniuje veikia ir oficiali tokia įstaiga, ji dirba ne itin sėkmingai. Todėl norėdami gauti naujausią informaciją apie tai, ką pamatyti, paragauti, su kuo pabendrauti, greičiau ją gausite būtent „krautuvėlėje“ Pylimo g. 4. Reikia paminėti, kad ji įkurta neturint tokio tikslo – 2014 m., tuomet tik „popieriuje“ gimęs projektas buvo tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje. Tačiau galiausiai virto realiai egzistuojančia jaukia vieta.
