Edukaciniai užsiėmimai su Rabinu Mordechai Weits:
1.Pokalbiai apie Toros savaitinius skyrius - 08.29., 18 val. sinagogoje (II a. klasėje)
2.Pasiruošimas judėjų rudens šventėms – 08.31., 18 val. sinagogoje (II a. klasėje).
Sveikiname Feliksą Puzemskį!
KLAIPĖDOS miesto Tautinių mažumų tarybos prie Klaipėdos savivaldybės pirmininku patvirtintas Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Feliksą su garbingu paskyrimu ir linki sėkmingo darbo naujose pareigose.
Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jo žmona Elke Buedenbender ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Paneriuose pagerbė Holokausto aukas
Lietuvos žydai jaučiasi dėkingi Vokietijos prezidentui už dėmesį Holokausto aukoms
Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) penktadienį planuojant pagerbti Holokausto aukų atminimą Paneriuose, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad toks dėmesys kelia dėkingumą ir džiaugsmą.
„Mes esame labai dėkingi už tą pagarbą, kuri yra išreiškiama, nes Paneriai vis dėlto yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai.
„Režimas pavertė kai kuriuos žmones gyvuliais, dėl to mes turime labai vertinti gelbėtojus, kad jie nepasidavė tam (…). Aš netgi turiu tokį dvilypį jausmą: man norisi ir atsiprašyti prezidento, kad aš visą gyvenimą buvau auklėjama taip, jog vokiečiai labai blogi, nes ne vokiečiai ar lietuviai blogi, o režimas yra blogas. Bet dėl to, kad prezidentas vyksta į Panerius išreikšti pagarbą taip brutaliai nužudytiems žmonėms, mes turime tik dėkoti ir džiaugtis“, – dėstė ji.
F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys.
Į Lietuvą su oficialiu vizitu ketvirtadienį atvykęs F.W.Steinmeieris penktadienį taip pat lankysis Rukloje, kur susitiks čia tarnaujančiais Vokietijos kariais.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.
Paminklas Žagarės žydų bendruomenės atminimui
Praėjusią savaitę – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas Litvakų atminimo sode, įsikūrusiame Žemaitijos nacionaliniame parke, pastatė simbolinę “obelį”, skirtą Žagarės žydų bendruomenės atminimui. Iš metalo sukurtos medžio skulptūros autorius – liaudies meistras Artūras Platakis. Iškilmingoje paminklo atidarymo ceremonijoje Medsėdžio kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, rabinas Kalevas Krelinas, žydų gelbėtojų šeimos atstovas Leonas Levinskas.
Daugiau nuotraukų
2017 m. rugsėjo mėnesio renginiai Panevėžio žydų bendruomenėje
09.20 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 vyks viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“.
Pradžia 14 valandą. Dalyvaus 6 komandos iš M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, K. Paltaroko gimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, Rožyno progimnazijos, Saulėtekio progimnazijos ir J. Miltinio gimnazijos. Iš kiekvienos komandos po 5 žmones ir 1-2 mokytojus iš kiekvienos mokymo įstaigos. Viso apie 35 dalyviai.
09.22 d. Roša ha Šana šventė kavinėje (preliminariai) „Rojaus paukštė“, Respublikos g. 4A. Pradžia 18 val.
Registruotis iš anksto pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.
09.23 d. Žydų genocido dienos minėjimas.
13.00 val. Minėjimas, Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.
13.30 val. Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.
14.00 val. Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią Holokausto atminties vietą.
14.30 val. Dokumentinių filmų peržiūra apie Osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.
Registracija pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.
Autobusas užsakytas. 13.30 val. išvykimas nuo Atminties skvero.
Visus renginius remia Gerosios Valios fondas
Pasaulio tautų teisuolė Aldona Radzevičienė (Norvaišaitytė) švenčia 90-ies metų jubiliejų. Sveikiname!
Kauno žydų bendruomenę su Kauno apskrities žydų gelbėtojais sieja ne tik didžiulė pagarba ir dėkingumas, bet ir šilti bičiuliški ryšiai, susitinkama ne tik oficialiomis, bet ir įvairiomis asmeninėmis progomis. Rugpjūčio 20 d. KŽB primininkas Gercas Žakas ir KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Makevičienė buvo pakviesti į ypatingą šeimos šventę – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Radzevičienės (Norvaišaitytės) 90-ies metų jubiliejų. Smagu buvo matyti jubiliatę, kaip visada gerai nusiteikusią, žvalią, neieškančią žodžio kišenėje. Optimizmas, pozityvus mąstymas, tolerancija, humoro jausmas, geraširdiškumas, matyt, ir padėjo jai sulaukti tokio garbingo amžiaus. Ponia Aldona ne tik klausė jai skirtų pačių gražiausių žodžių, sveikinimų ir dainų, bet ir pati sukosi valso sūkuryje bei traukė dainą.
VI-asis Klezmerių muzikos festivalis 2017 tęsiasi
24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“)
Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30, Šeduvos kultūros ir amatų centre.
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“).
Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).
Sugiharos savaitės renginiai Kaune
Kviečiame dalyvauti pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiuose, kurie vyks rugsėjo 2-8 d. Kaune.
Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“
Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.
Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius iplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse numatomi muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Lietuvos žmogaus teisių centras ieško projektų vadovo
Lietuvos žmogaus teisių centre ieško komandos nario – projektų vadovo.
Skelbimą galima rasti čia: http://manoteises.lt/lztc/liet
Skelbimą galima rasti čia: http://manoteises.lt/lztc/liet
Motyvacinių laiškų ir CV laukiame iki 2017 m. rugsėjo 8 d. 17 val.
Birutė Sabatauskaitė
Direktorė / Director
Lietuvos zmogaus teisiu centras (LZTC)/Lithuanian Centre for Human Rights
(LCHR)
Smetonos g. 5, 311 kab., Vilnius, LT-01115
Mob.: +370 687 22991
Web.: www.nepatoguskinas.lt; www.manoteises.lt; www.lchr.lt,
E-mail: birute@lchr.lt
(LCHR)
Smetonos g. 5, 311 kab., Vilnius, LT-01115
Mob.: +370 687 22991
Web.: www.nepatoguskinas.lt; www.manoteises.lt; www.lchr.lt,
E-mail: birute@lchr.lt
Aplankykite žmogaus teisių portala manoteises.lt.
Norėdami paremti Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą pavedimu spauskite čia.
Norėdami paremti Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą pavedimu spauskite čia.
Po teroristinių išpuolių Barselonos vyriausiasis rabinas sako, kad jo bendruomenė yra pasmerkta
JTA. Nuotraukoje: “Policijos pareigūnai patruliavę Las Ramblas gatvėje Barselonoje kitą dieną po to, kai Barselonoje į žmonių minią įvažiavo furgonas, 13 žmonių mirė, 80 buvo sužeista. Policija tai pavadino teroristiniu išpuoliu.
Komentuodamas mirtinus teroristų išpuolius Katalonijoje, šio regiono vyriausiasis rabinas Ispanijoje teigė, kad jo bendruomenė yra pasmerkta, iš dalies dėl radikaliojo islamo ir valdžios institucijų nenoro su juo susidoroti.
Rabinas Meiras Bar-Henas ragino savo bendruomenes išvykti iš Ispanijos. Interviu JTA agentūrai jis pavadino Ispaniją “islamo teroro centru visai Europai” .
Rabinas Bar-Hen, kurio bendruomenė penktadienį atnaujino veiklą, trumpam sustabdytą po Barselonos atakos, kreipėsi į savo bendruomenę: “žydai čia nėra ilgam”, – turėdamas minty miestą ir regioną. “Sakau savo kongregacijai: nemanykit, kad mes esame čia visam laikui. Aš raginu jus įsigyti nuosavybę Izraelyje. Ši vieta yra pasmerkta. Negalime pakartoti Alžyro ir Venesuelos žydų klaidų. Geriau išvykti anksčiau nei vėliau. “
Kaune Žaliakalnio žydų senąsias kapines apžiūrėjo LŽB pirmininkė F.Kukliansky, KŽB pirmininkas G.Žakas, Kauno kapinių priežiūros administratorius E.Mikalauskas
Kauno žydų bendruomenės kvietimu rugpjūčio 15 d. Kaune lankėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse susitiko su Kauno žydų bendruomenės, Kauno krašto judėjų bei Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės aktyvu, susipažino su kapinių planu, apžiūrėjo kapinių teritoriją ir pastaruoju metu aštrias diskusijas viešoje erdvėje sukėlusį kapinių kaimynystėje gyvenančio piliečio dekoratyviniais medeliais apsodintą plotą. Kvietimą dalyvauti susitikime, nepaisydamas išeiginės dienos, mielai priėmė Kauno SĮ “Kapinių priežiūra”, žydų kapinių administratorius Edmundas Mikalauskas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti dalyvavusieji susitikime išreiškė savo poziciją šiuo klausimu: jie ne tik pritaria minėto ploto apsodinimui, bet ir džiaugiasi, kad žmogus savo iniciatyva pagražino kapinių teritorijos dalį, kontrastuojančia su kitur želiančiais menkaverčiais krūmokšniais.
Pasipiktinimą ir tuo pačiu nuostabą kelia ne aplinkos sutvarkymas, o atsakingų žmonių reakcija į vieno liūdnai pagarsėjusio Kauno veikėjo, nuolat mėginančio atkreipti į save dėmesį įvairiais destrukciniais veiksmais, dirbtinai sukeltą skandalą (tuo labiau, kad kapinių teritorijoje yra labiau prieštaringas mintis keliančių plotų: pvz, joje nuo seno gyvena žmonės, šalia savo namų augina daržus, laiko augintinius). KŽB pirmininkas išsakė idėją apie kapinių ribų peržiūrėjimą, nes šiuo metu šios neveikiančios kapinės (uždarytos 1952 m.) užima 8 ha plotą, kurio didelę dalį sudaro žali plotai, kuriuose nebuvo laidojama.
Netekome Genovaitės Gustaitės
Antradienį, rugpjūčio 15 dieną po staigios ligos mirė iškili istorikė, ilgametė „Mokslo“ leidyklos redaktorė, praeities Lietuvos asmenybių biografijų tyrinėtoja ir populiarintoja. Genovaitė Gustaitė (1925–2017), paskutinius gyvenimo dešimtmečius paskyrusi Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimo studijoms ir jo darbų sklaidai.
Su Genovaite buvo surengtas Jurgio Matulaičio minėjimus žydų bendruomenėje. Jurgio Matulaičio atminimas yra svarbus Lietuvos žydų istorijai, Lietuvos žydų bendruomenė labai vertina Genovaitės Gustaitės nuveiktus darbus, liūdi dėl jos netekties ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius. Velionė buvo nuoširdus ir gilus žmogus. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky aplankė ir pagerbė šios doros ir išmintingos moters atminimą.
Tebūna lengva Genovaitei Lietuvos žemė.
Ištrauka iš GENOVAITĖS GUSTAITĖS straipsnio ” ARKIVYSKUPO JURGIO MATULAIČIO PORTRETAS”.
Vyskupas gynė Izraelio tautą ne vien nuo bado. Dar nė pusmečiui nepraėjus nuo ingreso, teko juos gelbėti per 1919 m. balandžio mėn. pogromą, kai lenkų batalionieriai (vadovaujami pulkininko V. Belinos-Pražmovskio) nužudė 80 žmonių, plėšė, grobė jų parduotuves, kankino, galybę suėmė, niokojo kapines.
Pagalbos ieškoti pas vyskupą atskubėjo žydų bendruomenės pirmininkas dr. C. Šabadas ir rabinas I. Rubinšteinas. Jie „prašė, kad užtarčiau bent du žydus, žinomus veikėjus“ – L. Jofę (poetą) ir S. Čarny-Nigerį (švietimo, kultūros veikėją). Vyskupo „Užrašuose“ vienas žodis – „prižadėjau“, suimtieji liko gyvi. (Prisimindamas grėsmę, po daugelio metų S. Čarny parašė: „Mūsų vos nesušaudė.“)
Žydai J. Matulaičio paramą („kiekvienas alkanas ir badaujantis žmogus vertas pasigailėjimo […]“), savo tautiečių gelbėjimą matė, jautė ir vertino. Po jo mirties (1927 01 27) įtakingiausias Jidišlando dienraštis Di jidiše štime („Žydų balsas“) paskelbė išsamų, kupiną pagarbos, dėkingumo ir subtilaus asmenybės bei istorinio laikotarpio pojūčio nekrologą. Jame kelis sykius kartojama mintis: „Velionis į žydus žiūrėjo labai palankiai.“ „Vilniaus žydai sunkiu okupacijos metu drąsiai [!] kreipdavosi į jį paramos ir pagalbos.“
Kūrėjos iš JAV vaikystėje Vilniuje patirti įspūdžiai po dešimtmečių tapo knyga
Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)
“Vilnius yra mano jaunystės miestas, todėl aš šaknimis įaugusi į jį. Motina yra pirmoji moteris tavo gyvenime, o gimtasis miestas yra tavo pirmoji meilė, laiminga ar nelaiminga“, – ištarė Anna Halberstadt.
68 metų A.Halberstadt gimė Vilniuje, studijavo Maskvoje, gyvena Niujorke. Vaikystėje ji rašė eilėraščius, bet jų niekam nerodė. Visą gyvenimą dirbo psichoterapeute – padėjo emigrantams prisitaikyti prie Amerikos kultūros. Po daugelio metų jos mintyse ir vėl atsirado eilėraštis – po netikėtos draugo mirties. 2014-aisiais ji išleido pirmąją eilėraščių knygą „Vilniaus dienoraštis“, kuri šiemet buvo išversta į lietuvių kalbą.
“Mano literatūrinį gyvenimą labai paveikė susitikimas su rusų literatūros mokytoja Rosa Glintershick „salomėjkoje“ (Salomėjos Nėries gimnazija Vilniuje. – Red.). Kai man buvo keturiolika, pradėjau lankyti jos rusų literatūros būrelį.”
Kviečiame į įdomų renginį: Anna Halberstadt: Vilnius – mano jaunystės miestas
Ketvirtadienį, rugpjūčio 17 d., „Salionas“, K. Sirvydo 6, Vilnius
18.00 Anna Halberstadt: Vilnius – mano jaunystės miestas. Poetę iš Niujorko pristato literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Dalyvauja poetas Marius Burokas (pokalbis anglų kalba).
Šiemet forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai su mumis“ pakvies jau ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.
Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė.
Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė.
Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“
Pokalbis su poete vyks anglų kalba.
Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė.
Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė.
Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“
Pokalbis su poete vyks anglų kalba.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Semioną Finkelšteiną su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu!
Gerbiamas Semionai,
Džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų Jubiliejų. Linkime sėkmės Jūsų vadovaujamam jau 28-erius metus sporto klubui „Makabi“. Ekonomikos studijas baigėte VU, esate vienas LSK “Makabi” atkūrimo iniciatorių ir prezidentas nuo 1989 m., dalyvavote Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje. Tegu sportas Jums gyvenime išlieka visada svarbus. Buvote stiprus lengvaatletis, sprinteris, nuskynėte laurus įvairaus ilgio distancijose. Išskirtinis bėgiko gyvenimo momentas – 1990-ųjų vasarą kartu su keliolikos lietuvių grupe apibėgta Baltijos jūra.
Metų būta ir prasmingų, ir laimingų. Užtat šiandieną iš visos širdies Jums linkim, kad sėkmė versle, puiki sveikata, lydėtų Jus visada.
Sveikinimas Semionui Finkelšteinui nuo Šiaulių apskrities žydų benruomenės
Lietuvos vadovai atmeta JAV kongresmenų nuogąstavimus dėl Šnipiškių kapinių
Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Lietuvos valdžios atstovai sako, kad rekonstruojant apleistus Sporto rūmus Vilniaus centre senosios Šnipiškių žydų kapinės žalos nepatirs, o grupės JAV kongresmenų nuogąstavimus vadina nepagrįstais.
Šalies vadovai sako, kad kongresų rūmų projektas ir toliau bus derinamas su Lietuvos žydų bendruomene bei Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Šios organizacijos pritaria rūmų rekonstrukcijai.
„Visos žydų kapinės turi būti tinkamai išsaugotos, todėl sprendimai dėl jų išsaugojimo priimami drauge su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu“, – pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Taip šalies vadovė komentavo dvylikos JAV kongresmenų raginimą nugriauti Sporto rūmus ir atsisakyti planų jų vietoje įrengti kongresų centrą. Jos komentarą BNS prašymu pateikė prezidentės spaudos tarnyba.
Rekonstrukcijos šalininkai pabrėžia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.
Tačiau kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai bei juos remiančios organizacijos sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų šventą vietą. Jų teigimu, vienintelė išeitis būtų išardyti Sporto rūmus ir vietoje jų įamžinti kapinių atminimą.
Kongresmenai: rūmus reikia išardyti
Nerimą dėl Vyriausybės planų rekonstruoti Sporto rūmus išsakė 12 JAV Atstovų rūmų narių.
Jie teigia, kad „pats dabartinio statinio buvimas senųjų žydų kapinių viduryje jas išniekina ir kertasi su žmogiškuoju orumu, sudarančiu Vakarų civilizacijos pagrindą“.
„Kita vertus, suvažiavimų centro projekto perkėlimas į kitą vieną ir leidimas išardyti apleistus Sporto rūmus, kuriuos jis turėjo pakeisti, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimą laikytis pagrindinių žmogaus teisių“, – teigiame laiške, kurio kopiją gavo BNS.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad JAV įstatymų leidėjų nerimas nepagrįstas.
„Nepagrįsti jokie nuogąstavimai, kad bus elgiamasi nepagarbiai ar kažkas bus daroma palaikų palaidojimo vietose. To tikrai nebus“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
Jis teigė suprantantis, kad įvairios žydų organizacijos gali turėti skirtingą nuomonę, bet pabrėžė, kad Vyriausybė visus kilusius klausimus derins su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone veikiančiu komitetu, vadindamas juos didžiausiais autoritetais.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad kongresmenų laiškas jam buvo netikėtas, nes dėl Šnipiškių kapinių teritorijos su žydų organizacijomis sutarta dar 2009 metais, ir šio sutarimo laikomasi.
Jo teigimu, Vyriausybė neatsisako planų įrengti kongresų rūmus, o apie pastato išardymą „niekada nebuvo kalbos“.
Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis atkreipė dėmesį, kad Sporto rūmai yra kultūros vertybė, todėl nebūtų teisinga griauti vieną vertybę, siekiant išsaugoti kitą.
„Šiandien, pagal galiojančią teisę, jo nugriauti negalima, nes jis yra kultūros paveldo vertybė“, – BNS sakė paveldosaugininkas.
Sporto rūmų rekonstrukcijos šiemet projektas įstrigo dėl įtarimų, jog konkursas vykdytas neskaidriai. Dabar numatoma, kad konferencijų centras bus baigtas iki 2021 metų.