Naujienos

Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas

Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

“Po Dovydo žvaigžde” pasaulinė premjera jau rugsėjo 23 d.

Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos pasaulinė premjera


12 dalių kamerinė simfonija tenorui, klarnetui in B, 2 smuikams, altui, 2 violončelėms ir fortepijonui.

Jau rugsėjo 23 d. „Vaidilos klasikos“ naujojo sezono atidarymą nušvies holokausto laikotarpiui pagerbti skirtas moderniosios klasikos koncertas „Po Dovydo žvaigžde“. Tai įspūdinga ir sukrečianti 12 dalių kamerinė simfonija, kurios kompozitorius Maestro Giedrius Kuprevičius. Žavesio prideda kūrinyje skambanti Haik Vantoura iššifruota antikinė hebrajų melodija bei specialiai šiai simfonijai poetės Violetos Palčinskaitės parašytos eilės. Maestro ir koncerte dalyvausiantys atlikėjai – ansambliai „Lietuvos Jeruzalė“ ir „Amerikos virtuozai“ bei tenoras Rafailas Karpis – siekia pagerbti skaudų visai Lietuvos valstybei istorinį laikotarpį, jautriai ir su pagarba prisiminti kiekvieną holokausto auką, visuomet išlikti socialiai atsakingais, globaliai mąstančiais ir pasaulietiškais žmonėmis.

Atlikėjai:
Rafailas Karpis (tenoras, Lietuva)
Ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ nariai:
Romualdas Taločka (klarnetas, Lietuva)
Borisas Traubas (smuikas, Lietuva)
Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė (altas, Lietuva)
Ansamblis „Amerikos virtuozai“:
Emmanuel Borowsky (smuikas, JAV)
Cecylia Barczyk-Borowsky (violončelė, JAV)
Frances Grace Borowsky (violončelė, JAV)
Elizabeth Borowsky-LeBlanc (fortepijonas, JAV)

Skaityti plačiau

Shana Tovah u’metukah – Gerų ir saldžių metų!

Sveikiname su  Rosh Hashana švente !
Su Naujaisiais 5779 žydų metais, mieli bendruomenės nariai. Gerų metų linkime, sveikų, saldžių kaip obuolys meduje per Roš Hašana. Likime, kad metai būtų taikūs ir laimingi!
Shana Tovah u’metukah !
Šis Naujųjų metų atvirukas – ypatingas, rastas Vilniaus senamiesčio namo kamine.
Kiek jis ten išbuvo ir kas jį padėjo kartu su šeimyninėmis nuotraukomis, – niekas nežino, nudilo net datos ant nuotraukų ir atvirukų. Viso radinyje buvo 15. Dvi pažymėtos datos liudija, jog tai galėjo būti 1915 – 1925m.
Nuotraukas bendruomenei įteikė, jas radęs 1998m. Vladas Grybas. Radinys pastebėtas remontuojant apleistas patalpas Etmonų g. 4. Nuotraukos išgulėjo kamine labai nešvarios ir apdegusios. Vladas Grybas prie radinio pridėjo namo, prieš remontą ir po jo bei kamino fotografijas.
Suremontuotas patalpas galima pamatyti iš kiemo pusės Aušros Vartų 3.
Dėkojame už LŽB padovanotą radinį.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

2018-08-25 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su projekto „ŽYDMIESČIAI ŽIEMGALOJE“ vadove, VšĮ MTD „ARASAI“ direktore Izolda Žagrakaliene visą dieną keliavo po šiaurės Lietuvos miestus ir miestelius, aplankė vietas, kur gyveno didžiulės žydų bendruomenės ir kūrė bendras urbanistines erdves, sociokultūrinius santykius su kitų konfesijų bendruomenėmis. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Joniškyje, kur buvo apžiūrėtos iš išorės ir vidaus dvi sutvarkytos sinagogos, aptarta buvusi šulhof – sinagogos kiemas – erdvė.

Nuotrauka išlikusių žydų namų fone.

Pasukus nuo Joniškio keliu į rytinę pusę, buvo aplankyti trys Pakruojo rajono miesteliai, kuriuose gausu kultūros, architektūros ir gamtos paveldo objektų. Tai – Žeimelis, Linkuva ir Lygumai.

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kiekvienais metais paskutinę rugpjūčio savaitę Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas, tradiciškai aplankomos Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte vietos, o pastaruoju metu į šį liūdną maršrutą įtraukta ir Prienų bei aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių vieta.
Minėjime Prienuose pasisakiusios Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono mero patarėja Jūratė Zailskienė kalbėjo apie istorinės atminties ir tokių renginių svarbą ne tik ir ne tiek žydams, kiek lietuviams, apie būtinybę suvokti, kad Holokaustas buvo ne kitos tautos, ne “jų”, bet mūsų, visų Lietuvos piliečių tragedija ir siaubinga netektis, sugriovusi įprastą miestelių gyvenimą, atėmusį iš jo spalvas ir įvairovę. 
 KŽB pirmininkas Gercas Žakas tarė keletą žodžių jidiš kalba, deja, jau nebeskambančia Prienuose ir jų apylinkėse, jis išreiškė padėką organizatoriams, jauniesiems muzikantams bei susirinkusiems, tarp kurių buvo ir seni KŽB bičiuliai balbieriškiečiai – Rymantas Sidaravičius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai. Po minėjimo jo dalyviai aplankė Prienų krašto muziejuje veikiančią, iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkeliavusią parodą “Išgelbėtas žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.
Jos kuratorei muziejininkei Viktorijai Bielievičienei tikras stebuklas buvo sutikti gyvą buvusią Kauno geto kalinę, KŽB narę Frumą Kučinskienę, kuri pasidalino prisiminimais ne tik apie save, savo gelbėtojus, bet ir apie kitus, kurių istorijos pasakojamos ekspozicijoje.
Skaityti plačiau
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

Artėjant didžiosioms judėjų šventėms, džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti svarbiausiomis Lietuvos žydų bendruomenės naujienomis. Lietuvos žydų bendruomenė kasdienis gyvenimas pilnas iššūkių, tačiau kasmet augame, stiprėjame, jaučiame vis didesnį visuomeninį ir politinį palaikymą. Susidomėjimas žydų kultūra taip pat neblėsta – ta liudija Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienos renginiai, kurių programa kiekvienais metais tampa vis turtingesnė.  Labai vertinu tai, kad prie Lietuvos žydų bendruomenės oficialiai prisijungė per 1500 žydų išeivių iš Lietuvos vienijanti Litvakų asociacija Izraelyje vadovaujama Arie Ben-Ari Grodzensky . Žydų vienybė –  didžiausias siekis tautinio atgimimo 30-metį šiemet švenčiančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Regioninių žydų bendruomenių  ir žydų organizacijų aktyvaus darbo dėka Lietuvoje neblėsta žydiškosios vertybės. Auga jaunoji žydų karta, kuriai galime patikėti savo istoriją ir savo ateitį. Ilgai brandinome įdėją atgaivinti Lietuvos žydų skautų tradiciją ir šiemet pagaliau pavyko ją paversti realybe bendradarbiaujant su Prancūzijos žydų skautais ir Lietuvos skautija. Lietuvos žydų skautijos dalimi buvo ir Vilniaus geto kalinė bei pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvė Fania Brancovskaja bei buvusi Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, jidiš kalbos tyrinėtoja Bliuma Kac. Nors išlikusi žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi, įrodėme, jog esame pajėgūs tęsti senas tradicijas ir kurti naujas.

Skaityti plačiau

Kaune Lietuvos sporto muziejuje paminėta Laisvės diena

2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto muziejaus Didžioji ekspozicijų salė skendėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos narių bei nusipelniusių Lietuvai olimpiečių, sporto veteranų, sporto mokslo žmonių gausa. Čia vyko tradicinis renginys, skirtas Laisvės dienai paminėti. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu, o po jo maldos žodžiais į minėjimo dalyvius kreipėsi Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, šaulys, dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Vėliau minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, LR Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai dr. Jonas Koryzna ir Gediminas Žukauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno ukrainiečių bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.

Skaityti plačiau
Paroda, skirta poetui Avromui Suckeveriui

Paroda, skirta poetui Avromui Suckeveriui

Pirmąją rudens savaitę Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros dienos. Šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surengė parodą „Žaibo prisiminimas“, kuri skirta poetui Avromui Suckeveriui. Pirmų publikuotų Vilniaus geto memuarų autorius ir antinacistinio pasipriešinimo dalyvis prisidėjo prie žydiško Vilniaus klestėjimo ir liudijo jo žūtį įamžindamas tai mūsų atmintyje.

Parodos atidarymo renginyje susirinkusius pasveikino Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky.

Renginyje dalyvavo A. Suckeverio anūkė Hadas Calderon.

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje bus pristatytos idėjos, kaip įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą

Šios idėjos gimė tarptautinėse studentų dirbtuvėse, kuriose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos. Pristatyme bus kalbama apie sinagogos įpaveldinimo idėjas, naujos kultūros erdvės pavadinimą, archeologijos pateikimą, veiklų spektrą, architektūrinę idėjos išraišką. Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.

Skaityti plačiau

Ansamblis “Amerikos virtuozai” kviečia į koncertą Kaune

VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7)

2018 m. rugsėjo 10 d. 17.30 val.

KONCERTAS SKIRTAS

ŽYDŲ GELBĖTOJO JONO PAULAVIČIAUS

120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

ANSAMBLIS AMERIKOS VIRTUOZAI:

Emmanuel Borowsky (smuikas), Cecylia Barczyk (violončelė),

Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)

Dalyvauja Borisas Traubas (smuikas)

PROGRAMOJE: 

Skaityti plačiau
Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje

Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje

Saulėtą rugsėjo 2-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, minėdami Holokaustą išvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Kelionės tikslas – daugiau sužinoti apie Holokausto vietas Latvijoje. Praėjusiais metais bendruomenė lankėsi Daugpilyje, Salaspils memorialiniame ansamblyje, kur per Antrąjį pasaulinį karą naciai įkūrė koncentracijos stovyklą. Su širdgėla apžiūrėjome baraką, kuriame buvo kankinami vaikai, su jais buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Taip pat bendruomenės nariai lankėsi geto muziejaus teritorijoje, kur Latvijos žydai leido savo paskutinias gyvenimo dienas prieš sušaudymą.

Prieš karą didelę Latvijos gyventojų dalį sudarė žydai. Įžengus naciams į Latviją, prasidėjo žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau prasidėjo masinis žydų gyventojų naikinimas. Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta didžioji dalis ten gyvenusių žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą Latvijos žydus ištiko toks pat žiaurus likimas, kaip ir Lietuvoje.

Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento, skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gelbėtojų. Išgyvenusių Holokaustą Latvijoje, liko apie 200. Jiems gyvybę išgelbėjo rizikavę savo gyvybėmis latviai, slėpę juos namuose. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Vashem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129-iems Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimus. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.

Ekskursijos metu gidas supažindino su miesto istorinėmis vietomis, papasakojo apie tragišką Latvijos žydų likimą, Latvijos getą.

Skaityti plačiau
Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija

Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija

Rugsėjo 4 d.  Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija, kurią inicijavo sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky. Tai istorinis įvykis. Pirmą kartą pokario Lietuvoje judėjai rašė savo „litvakiškos kilmės“ Toros ritinį.

Specialūs kaligrafijos specialistai (soferiai) ant specialaus  pergamento ranka su specialiomis plunksnomis bei rašalu kartu su Lietuvos žydų bendruomenių nariais rašė naująją Torą. Tai šimtus metų judėjų nekintančios tradicijos tąsa.

Absoliuti dauguma tai matys ir darys pirmą kartą, nes po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Tora rašoma pirmą kartą .

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai galėjo dalyvauti šioje istorinėje šventėje .

Vilniaus choralinė sinagoga, kuriai šiais metais sueina 115 metų – gauną unikalią sakralinę dovaną.

Šmuel Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Klausimai ir atsakymai dėl istorinės ceremonijos, rašant naują TORĄ

 

Ką reikia žinoti apie rytdienos, rugsėjo 4d.  istorinę ceremoniją, rašant naujos Toros ritinį.

1.Ką mes rytoj švęsime?

Unikalią naujos Toros ritinio rašymo pradžią ! Pirmą kartą pokario Lietuvoje !

Naują Tora rašo specialius, kaligrafijos mokslus baigęs Soferis (rašantis Torą) – ant specialaus pergamento, ypatinga plunksna ir ypatingu rašalu. Visos Toros rašymas užtrunka apie metus.

2. Kas gali dalyvauti šioje istorinėje šventėje?

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai.

3. Kaip galima dalyvauti šioje šventėje?

Atvažiuokite į Vilniaus choralinę sinagogą RYTOJ (antradienis, rugsėjo 4 d. 18:30 v.)

4. Kiek kainuoja dalyvavimas ceremonijoje?

Dalyvavimas nemokamas.

5. Kaip vyks ceremonija?

Kiekvienas gali individualiai arba su šeima prisijungti prie Soferio ir parašyti raidę ant naujos Toros ritinio.

Unikalus atminimo dokumentas apie šį įvykį: Soferis parašys Jūsų vardą ant Jums skirto pergamento. Pasiimkite jį į namus ir išsaugokite !

6, Kas bus su Tora, kai ji bus parašyta?

Ją naudosimės Vilniaus choralinėje sinagogoje, kaip pirma litvakiška Tora!