
Ypatingas renginys Panevėžyje
Buvusi panevėžietė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pakvietė Panevėžio m. žydų bendruomenę dalyvauti renginyje, skirtame autorės knygos pristatymui „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“, „Šiaurės pašvaistė“, ir į dokumentinių filmų „Žmogus su laiko žyme“ ir „Dainos galia“ peržiūrą bei pokalbį apie kitus iškiliausius dvidešimto amžiaus atlikėjus ir pedagogus. Profesorės knyga turi istorinę vertę, joje išdėstytas šiandienos skaitytojo akimis matomas kultūrinis paveldas, amžinybė. Tą gali tikrai ne kiekvienas, o gerbiamai profesorei Ritai Aleknaitei – Bieliauskienei pavyko kaip visada. Šį kultūros renginį organizuoti padėjo panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė.
Užuojauta
Leonas Balevičius.Netekome nuoširdaus, doro, teisingo žmogaus, mokėjusio užjausti, patarti, padėti. Linkėdami paguodos ir dvasios stiprybės reiškiame nuoširdžią užuojautą dukroms Giedrei ir Rūtai, broliui Sauliui, mylimam anūkui Leonui.
Kartu su artimaisiais gedi Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalnių sąjungos nariai ir Lietuvos žydų bendruomenė

Mirė Kauno gete kalintas legendinis Lietuvos žydas, JAV karininkas Sidney Shachnow
Mirė Holokaustą Lietuvoje išgyvenęs JAV karininkas, šios šalies kariuomenės specialiųjų pajėgų legenda vadintas generolas majoras Sidney Shachnow. Jis Antrojo pasaulinio karo metais trejus metus praleido Kauno gete, iš kurio spėjo pabėgti, ir vėliau išvyko į Ameriką, skelbia „The Fayetteville Observer“.
Šio Lietuvos žydo gyvenimas ir karjera JAV pajėgose – išties įspūdinga. Jis dusyk buvo nusiųstas į Vietnamo džiungles, o baigiantis Šaltajam karui Berlyne buvo aukščiausio rango JAV kariuomenės pareigūnas. S.Shachnow tiesiog garbina JAV Armijos specialiųjų pajėgų – „Žaliųjų berečių“ – bendruomenė. 83 metų veteranas mirė praėjusį penktadienį. 1934 metais gimęs Lietuvoje, S.Shachnow susidūrė su antisemitiniu persekiojimu, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą užėmus nacistinei Vokietijai, buvo uždarytas Kauno gete, kur dirbo įvairius sunkius darbus.
Generolo S.Shachnow autobiografinė knyga “Viltis ir Garbė”

Pharrajimos ir Šoa. Nepatogi Richardo Schofieldo ir Andrew Mikšio fotografija
Agnė Narušytė
Šį tekstą išprovokavo dvi fotografijos parodos, kurių nėra. Viena turėjo būti atidaryta kitą savaitę, bet nebus, antra veikė tik vieną dieną pilnoje pastolių sinagogoje. Abiejų parodų autoriai gimę ne Lietuvoje, bet dabar čia gyvena. Abi jos – apie Holokaustą patyrusias etnines grupes: žydus ir romus.
Anglų fotožurnalistas Richardas Schofieldas atvyko gyventi į Vilnių 2001 m., o 2013 m. persikėlė į Kauną dirbti su litvakais susijusiame projekte. Nuo tada Lietuvos žydų kultūra tapo pagrindine jo tema. 2015 m. jis įkūrė Tarptautinį litvakų fotografijos centrą – nevyriausybinę organizaciją, kurios tikslas – fotografijomis, instaliacijomis, performansais, dirbtuvėmis ir kitomis formomis aktualizuoti ir ypač jauniems žmonėms priminti žydų istoriją ir kultūrą. Keletą metų jis stengėsi Kauno intelektualus ir valdžią įtikinti, kad reikia atstatyti griūvančią Šančių sinagogą. Nepavyko.
Tuomet Schofieldas sudarė apie šimto Lietuvos sinagogų sąrašą ir užsibrėžė jas visas aplankyti. Kelionė autostopu truko 12 dienų. Jis rašė dienoraštį, mobiliuoju telefonu fiksavo kelią, sutiktus žmones, išlikusias ir neišlikusias sinagogas. Tik labai nedaugelyje rado atnaujinimo darbų įrodymų – cemento maišų, plytų, įrankių. Daugelis griūva, nors yra saugomos Lietuvos valstybės kaip „didelės kultūrinės istorinės ir architektūrinės vertės paminklai“. Pavyzdžiui, toks įrašas apie sinagogą Žemaičių Naumiestyje: „Medžiai ir krūmai auga pastato viduje. Pro skyles stoge skverbiasi saulės spinduliai. Kažkam prireikė grindų dangos, tad ją tiesiog pasivogė.“
Kalvarijoje virš įėjimo į buvusią Talmud Torah mokyklą – „didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.“ Kai kurių sinagogų fotografui nepavyko rasti – nebent krūvelę plytų. Štai Plungėje, Sinagogų gatvėje, iš trijų pastatų yra likusi tik erdvi automobilių aikštelė.
Vakaras, skirtas maestro Sauliui Sondeckiui ir Simonui Alperavičiui, Z”L
Kviečiame į susitikimą iš ciklo LIKIMAI
Simono Alperavičiaus ir Sauliaus Sondeckio 90-tojo jubiliejaus paminėjimas
„Amžininkų susitikimas“
Programoje:
Pokalbiai ir prisiminimai
Fortepijoninis trio „Musica Camerata Baltica“
Filmų peržiūra „Aš kažkaip laimingas“ (2014), autorės Junona Berznitski, Gintarė Zakarauskaitė
Speciali televizijos laida “Svyatoslav Belza kalbina Saulių Sondeckį“
Spalio 11 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Pylimo g. 4, Vilnius
Jašos Heifetzo salėje, III aukštas
Vedėja ir sumanytoja Maša Grodnikienė
Spalio 11 d. ryte bus lankomi maesto Sauliaus Sondeckio ir Simono Alperavičiaus, Z”L, kapai.
Užuojauta
Nuoširdžiai užjaučiame Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininką, ilgametį Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narį Feliksą Puzemskį netekus mylimo Tėvo.
Sunkią skausmo valandą mūsų mintys kartu su Jumis.
Ha’makom yenahem etkhem betokh she’ar avelei Tziyonvi’Yerushalayim.
Holokausto aukų minėjimas Švenčionyse spalio 7 d.
Spalio 7 d. (sekmadienį) kviečiame kartu atminti Švenčionių netektį – pagerbti Holokausto aukas.
11 val. – atminties renginys prie “Menoros” Švenčionių miesto parke.
12 val. – Holokausto aukų pagerbimas žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone.
LŽB autobusas į minėjimo renginius išvyks 9 val. nuo Pylimo g. 4

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje
Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene Sukkot šventę sutiko linksmoje ir jaukioje aplinkoje. Pagal žydų tradicijas visi kartu statė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkot – įvykis sutampa su derliaus nuėmimu. Buvo prisiminta žydų kelionė, kai prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Įprasta, kad visos bendruomenės ar šeimos palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Panevėžyje prie palapinės stovėjo stalas, ant jo buvo sudėtos daržovės ir vaisiai, kurias šiais metais užaugino ir šventiniam stalui atnešė bendruomenės nariai. O pagrindinis stalo akcentas – Sukkoto puokštė :lulav, gadas ir aravu, etrog, kurie suišti palmės lapu. Kaip pažymėjo Gennady Kofman Sukkot šventė – švenčių Roša ha Šana ir Jom Kipur pratęsimas.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia mirusio Gintauto Kirkilovskio šeimą dėl skaudžios netekties. Riešėje gyvenanti šeima neseniai įstojo į mūsų Vilniaus krašto žydų bendruomenę. Liūdime kartu su šeima.

Dr Marijos Krupoves dainos Vilniaus geto aukoms atminti
LŽB Jašos Heifetzo salėje rugsėjo 27-osios vakarą turėjome laimę klausytis Dr. Marijos Krupoves dainuojamų geto dainų jidiš kalba, fortepijonu grojo Artūras Anusauskas, Lietuvos džiazo pianistas, LMTA džiazo katedros vedėjas, profesorius. Koncertas buvo skirtas Vilniaus geto senaikinimo 75-osioms metinėms.
Dr Marija Krupoves, dainininkė ir mokslininkė, folkloristė, jos vardas žinomas, koncertų laukiama daugelyje šalių. Dainuodama jidiš dainas, Krupoves pristato ir garsina pasauliui Vilnių ir žydų kultūrą. Dainininkės repertuare taip pat Vidurio ir Rytų Europos tautų dainos. Dainininkė moka daug kalbų, ji keliauja ieškodama dainų jidiš, lenkų, lietuvių, baltarusių, romų, karaimų, totorių ir kitomis kalbomis. Pati būdama daugiakalbė, dainuoja visą savo repertuarą originaliomis kalbomis.
Jidiš dainoms Lietuvoje ir pasaulyje dėmesys ypatingas, nes po Holokausto, kai buvo sunaikinta 90 procentų Lietuvos žydų bendruomenės, sumažėjo žydų, mokančių jidiš, tuo labiau dainuojančių šia kalba. Marjia Krupoves pristatoma garbingiausiuose pasaulio forumuose, ją išgarsino labiausiai Tel Avivas ir Niujorkas, šiuose miestuose yra sukurti du dokumentiniai filmai su dainininkės atliekamomis Vilniaus geto dainomis.
Zapyškio žydų tragediją primins informaciniai stendai
Dviejose Kauno rajono Zapyškio miestelio vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir savivaldybės pastangomis pastatyti informaciniai stendai, kuriuose glaustai pateikta nuo XVI a. čia gyvenusios ir 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sunaikintos žydų bendruomenės istorija. „Brainė Abramovičiūtė (17 m.), Benjaminas Zilbermanas (13 m.), Volfas Solskis (19 m.), Moišė Rachenas (46 m.), Giršas Engelmanas (40 m.)…“, – nužudytųjų vardus skaitė dvi Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivės. Tyloje nuskambėjo 178 vardai ir pavardės: 47 vyrų, 118 moterų ir 13 vaikų.

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimazijos informacija. SVARBU
Esi motyvuota ir aktyvi vyresniųjų klasių moksleivė? Nori tobulėti kartu su geriausiais mokytojais? NEPRALEISK ŠIOS PROGOS – GAUK MOKSLEIVĖS STIPENDIJĄ LYDERYSTĖS MOKYMAMS!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skatina siekti savo svajonių. Parašyk mums motyvacinį laiškąi renginiai@lzb.lt iki rugsėjo 30 d.
Su penkiomis atrinktomis dalyvėmis susieksime asmeniškai.

Kviečiame visus pramokti hebrajų kalbos ar atgaivinti jau turimus įgūdžius!
Sekmadieniais vyks ilgai laukti edukaciniai užsiėmimai vaikams!
Informacija ir registracija: ruthreches@gmail.com (dėstytoja Ruth Reches)
SEKMADIENIAIS
9.30-11 hebrajų suaugusiems 2 lygis (pratęsimas) (konferencijų salė)
13-14.30 hebrajų suaugusiems pradedantiesiems (konferencijų salė)
14.45-16.15 hebrajų suaugusiems 1 lygis (pratęsimas)(konferencijų salė)
Juda Vagner ves hebrajų PIRMADIENIAIS 18.30-20.00 pažengusiems
SEKMADIENINĖ MOKYKLĖLĖ VAIKAMS
10.00 – 11.00 anglų k. (Ilan klubas) ves anglų k. mokytojas Viačeslav Mlynkovskij
11.15 -12.00 hebrajų k. (Konferencijų salė)
12.00-12.45 Tradicijos (Konferencijų salė)
Kauno žydų bendruomenė ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija kviečia į mokytojo, smuikininko, žymaus žydų gelbėtojo, Pasaulio tautų teisuolio Vlado Varčiko atminimui skirtą koncertą – minėjimą ir memorialinės lentos atidengimo ceremoniją, kuri vyks 2018 m. rugsėjo 28 d. 13 val. Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje.

Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas Kauno IX forte
2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno IX forto muziejuje paminėta Lietuvos žydų genocido diena. Minėjime dalyvavo LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon, Kauno miesto atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė, Kauno mokyklų moksleiviai ir kiti svečiai.

Kauno „Aušros“ gimnazijos teatro studija pristatė spektaklį – jaudinančią istoriją apie žydų mergaitę ir tris jos mamas…

Minėjimą užbaigė pilietinė moksleivių iniciatyva „Atminties kelias“, prie kurios prisijungė LSMU gimnazija, Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Kauno technikos profesinio mokymo centras. 
















