Naujuosius, pagal  žydų kalendorių – 5775 metus,  Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės sutiko su savo artimaisiais ir draugais, kuriems ši šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Šventė prasidėjo žydų ansamblio “Fajerlach” koncertu, kurį stebėjo pilna salė žiūrovų. Susirinkusius žiūrovus su Rosha Shana pasveikino ir geriausius linkėjimus skyrė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkes pavaduotojas  Artūras Taicas. Jis susirinkusiems perdavė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimus.

Žiūrovus šiltai pasveikino ir svečiai iš Izraelio, Pasaulio žydų kongreso atstovai Ichak Averbuh ir sutuoktiniai Vita ir Iliaga Ilisavai.

Gerų naujųjų metų linkėjo Panevėžio tarybos nariai Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jie Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenėms perskaitė LR Seimo nario Petro Narkevičiaus sveikinimą.

Nuo 1992 m. rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė kaip ir kiekvieną rugsėjo 23-ąją dieną susirinko paminėti ir pagerbti nekaltus Lietuvos piliečius, sušaudytus žydus karo metu. Prie paminklo „Liūdinti žydų motina“ atėjo ne tik Panevėžio žydų bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio visuomenė, tautinių mažumų bendruomenės, karo veteranai, Panevėžio Rožyno ir Saulėtekio progimnazijų, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, J. Balčikonio gimnazijos ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, mokytojai. Pagerbti aukų kartu atvyko ir J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas su generalvikaru, kunigu teologu Eugenijumi Styru, Panevėžio miesto vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Panevėžio Tarybos nariai Alfonsas Petrauskas ir Galina Kuzmienė, buvęs LR seimo narys Petras Luomanas.

Klaipėdos žydų bendruomenė susirinko į Izraelio palaikymo akciją. Atėjo šeimomis, susirinko ir vaikai, kurie atnešė savo piešinius. Bendruomenės nariai kalbėjo, kad jie tvirtai remia Izraelio valstybės sprendimą gintis nuo teroristinės organizacijos  Hamas sukeltų karinių veiksmų ir raketų atakų, nukreiptų į Izraelio miestus. Visi susirinkusieji kartu meldėsi už Izraelį ir jo armiją CAAL . Žmones aukojo pinigus sunkiai sužeistam CAAL kareiviui, buvusiam klaipėdiečiu, Eduardui Zigeliui.

Nuotraukų albumas FB

     Rugpjūčio 7-osios ankstų rytą PŽB pirmininkas Gennady Kofman buvo iškviestas į bendruomenės būstinę, kur jo laukė šeima iš Izraelio – sesuo ir brolis su žmona.

   Vienintelis Rachel ir Leibos Kacevų atvykimo tikslas – aplankyti savo gimtąjį miestą,Panevėžį, kuriame gimė, užaugo, įgijo išsilavinimą ir gyveno iki 1955 m. Taip pat jie norėjo apžiūrėti Pumpėnus, Pasvalį – miestai, kur jų, viena didžiausių Aukštaitijoje žydų šeimų – Kacevai dirbo ir vystė šeimos verslą.

   Dabar laiminga šeima – gausi, gerai gyvenanti Izraelyje, su gerais prisiminimais iš gimtojo miesto, iš kitos pusės – keli šeimos narių patyrė tragišką likimą – žuvo Holokausto metu. Leiba ir Rachel papasakojo, kad jų mama ir tėčio sesuo su šeima buvo sušaudyti  Kurganavos miške, o tėčiui pavyko išsigelbėti. Ši informacija buvo labai naudinga ir įdomi PŽB pirmininkui G. Kofman, nes jis renka medžiagą apie žuvusius Holokausto metu Panevėžyje ir jo apskrityje.

   Susitikimo metu svečiai buvo maloniai nustebinti, PŽB nuotraukų archyve radę savo tėvo nuotrauką darytą apie 1950 m. prie Kurganavos paminklo, skirto atminti Holokausto aukas. Paminklas pastatytas  iš paaukotų  pinigų 8 000-iams Kurganavos miške sušaudytų įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žydų. Iš viso per trumpą laikotarpį (42 dienas) buvo sušaudyti 13 500 Panevėžio mieste ir rajone gyvenusių žydų – kaip jau minėta 8 000 Kurganavos miške,  5 500 – Žaliojoje girioje.