Kviečiame Jus dalyvauti Panevėžyje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje ir iškilmingame Stelos atidengime. Stela skirta Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) veiklos Panevėžyje ir Lietuvoje šimtmečiui paminėti .
Konferencija vyks 2014 – ųjų metų lapkričio 6d.
G.Petkevičaitės – Bitės bibliotekoje (Respublikos g. 14),
Stelos atidengimas vyks J.Zikaro/Krekenavos gt.
KŽB pirmininkas Gercas Žakas padėkojo susirinkusiems, muziejaus administracijai ir trumpai priminė tų kraupių žudynių aplinkybes, perskaitė Izraelio ambasadorės kalbą.
Susirinkusiuosius pasveikino, išreiškė užuojautą ir padėkojo už aktyvų muziejaus palaikymą IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė pasidalino savo prisiminimais. Kauno J. Gruodžio konservatorijos mokinys Joris Rubinovas atliko keletą visus sujaudinusių dainų jidiš kalba.
Kauno Chasidų sinagogos religinės bendruomenės seniūnas Iseris Šreibergas pasakė mirusiųjų atminimo maldą.
Padėjus gėles ir uždegus atminimo žvakes, renginio dalyviai apėjo tradicinį atminimo ratą aplink Holokausto aukų memorialą ir, muziejaus direktorės J. Zakaitės kvietimu, pratęsė bendravimą muziejaus administracijos patalpose prie puodelio karštos kavos ar arbatos.
Naujuosius, pagal žydų kalendorių – 5775 metus, Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės sutiko su savo artimaisiais ir draugais, kuriems ši šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Šventė prasidėjo žydų ansamblio “Fajerlach” koncertu, kurį stebėjo pilna salė žiūrovų. Susirinkusius žiūrovus su Rosha Shana pasveikino ir geriausius linkėjimus skyrė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkes pavaduotojas Artūras Taicas. Jis susirinkusiems perdavė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimus.
Žiūrovus šiltai pasveikino ir svečiai iš Izraelio, Pasaulio žydų kongreso atstovai Ichak Averbuh ir sutuoktiniai Vita ir Iliaga Ilisavai.
Gerų naujųjų metų linkėjo Panevėžio tarybos nariai Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jie Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenėms perskaitė LR Seimo nario Petro Narkevičiaus sveikinimą.
Nuo 1992 m. rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė kaip ir kiekvieną rugsėjo 23-ąją dieną susirinko paminėti ir pagerbti nekaltus Lietuvos piliečius, sušaudytus žydus karo metu. Prie paminklo „Liūdinti žydų motina“ atėjo ne tik Panevėžio žydų bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio visuomenė, tautinių mažumų bendruomenės, karo veteranai, Panevėžio Rožyno ir Saulėtekio progimnazijų, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, J. Balčikonio gimnazijos ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, mokytojai. Pagerbti aukų kartu atvyko ir J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas su generalvikaru, kunigu teologu Eugenijumi Styru, Panevėžio miesto vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Panevėžio Tarybos nariai Alfonsas Petrauskas ir Galina Kuzmienė, buvęs LR seimo narys Petras Luomanas.
2014.08.28 Kauno Žydų Bendruomenė, puoselėdama ilgametes tradicijas ir pratęsdama šiais metais minimo Kauno Geto sunaikinimo 70-ųjų metinių paminėjimui skirtų renginių ciklą, aplankė IV-ojo forto prieigose įvykdytos inteligentų akcijos ir Petrašiūnų žudynių aukų atminimui skirtus monumentus.
Minėjime dalyvavo KŽB nariai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir negausus būrelis miestelėnų.
Klaipėdos žydų bendruomenė susirinko į Izraelio palaikymo akciją. Atėjo šeimomis, susirinko ir vaikai, kurie atnešė savo piešinius. Bendruomenės nariai kalbėjo, kad jie tvirtai remia Izraelio valstybės sprendimą gintis nuo teroristinės organizacijos Hamas sukeltų karinių veiksmų ir raketų atakų, nukreiptų į Izraelio miestus. Visi susirinkusieji kartu meldėsi už Izraelį ir jo armiją CAAL . Žmones aukojo pinigus sunkiai sužeistam CAAL kareiviui, buvusiam klaipėdiečiu, Eduardui Zigeliui.
Rugpjūčio 7-osios ankstų rytą PŽB pirmininkas Gennady Kofman buvo iškviestas į bendruomenės būstinę, kur jo laukė šeima iš Izraelio – sesuo ir brolis su žmona.
Vienintelis Rachel ir Leibos Kacevų atvykimo tikslas – aplankyti savo gimtąjį miestą,Panevėžį, kuriame gimė, užaugo, įgijo išsilavinimą ir gyveno iki 1955 m. Taip pat jie norėjo apžiūrėti Pumpėnus, Pasvalį – miestai, kur jų, viena didžiausių Aukštaitijoje žydų šeimų – Kacevai dirbo ir vystė šeimos verslą.
Dabar laiminga šeima – gausi, gerai gyvenanti Izraelyje, su gerais prisiminimais iš gimtojo miesto, iš kitos pusės – keli šeimos narių patyrė tragišką likimą – žuvo Holokausto metu. Leiba ir Rachel papasakojo, kad jų mama ir tėčio sesuo su šeima buvo sušaudyti Kurganavos miške, o tėčiui pavyko išsigelbėti. Ši informacija buvo labai naudinga ir įdomi PŽB pirmininkui G. Kofman, nes jis renka medžiagą apie žuvusius Holokausto metu Panevėžyje ir jo apskrityje.
Susitikimo metu svečiai buvo maloniai nustebinti, PŽB nuotraukų archyve radę savo tėvo nuotrauką darytą apie 1950 m. prie Kurganavos paminklo, skirto atminti Holokausto aukas. Paminklas pastatytas iš paaukotų pinigų 8 000-iams Kurganavos miške sušaudytų įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žydų. Iš viso per trumpą laikotarpį (42 dienas) buvo sušaudyti 13 500 Panevėžio mieste ir rajone gyvenusių žydų – kaip jau minėta 8 000 Kurganavos miške, 5 500 – Žaliojoje girioje.
Suburti Lietuvoje ir po visą pasaulį pasklidusią Lietuvos žydų bendruomenę, puoselėti žydiškumą, saugoti tikrąsias litvakų kultūros tradicijas, vienyti visų amžiaus grupių žydus, kad čia skambėtų jidiš kalba, būtų švenčiamos žydiškos šventės, puoselėjamas tautos identitetas, visada būtų gyva istorinė Holokausto atmintis.
Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas Lietuvos žydas gali puoselėti savo žydiškumą, sulaukti paramos ir ištiesti pagalbos ranką artimui.
Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas pasaulio žydas gali pažinti savo šaknis, litvakų istoriją, jų svarų indėlį į pasaulio mokslą ir kultūrą.
Bendruomenė – tai namai kiekvienam, norinčiam pažinti žydų kultūros išskirtinumą.
Bendruomenė – tai jaukūs namai, kuriuose kiekvienas yra laukiamas.
Kontaktinė informacija
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tel.: (8 5) 2613 003 el. p. fainakukliansky@takas.lt
>>Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariai
Vilniaus žydų bendruomenės veikla
>>Vilniaus žydų bendruomenės įstatai
Vilniaus žydų bendruomenė šiuo metu turi daugiau nei 1600 registruotų narių bei vykdo aktyvią veiklą, skirtą įvairaus amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Šiuo metu bendruomenėje veikia vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klubai „Dubi“, „Ilan“, „Knafaim“, „Gešer“, „Lektoriumas“, aktyviai vykdoma švietėjiška, socialinė veikla, visuomeniniai projektai, švenčiamos šventės, rengiami visuomenei atviri koncertai, filmų peržiūros, kiti kultūriniai-edukaciniai renginiai.
Vilniaus žydų istorija
Anot miesto legendos, kunigaikštis Gediminas Vilnios miestą įkūrė apie 1320 m., ir pakvietė įvairių religijų bei skirtingų gebėjimų žmones, tarp jų žydus, idant visos tautos drauge sukurtų naują miestą. Tačiau legenda lieka legenda, o rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas po 200 metų, XVI amžiuje.
Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, daugmaž atitinkanti teritoriją, kurią žydai vadina Lita (jidiš Líte), buvo daug didesnė negu šiandienos Lietuvos Respublika. Ją sudarė didžioji dalis arba visa Baltarusija ir Latvija, nemažos dabartinės Lenkijos rytinės dalies, rytų Ukrainos, Rusijos vakarinės dalies teritorijos.
1388 ir 1389 m. kunigaikštis Vytautas Didysis (taip pat Witold, Vitovt) savo dekretu Bresto žydams suteikė privilegiją – jie paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui. Žydams buvo suteiktos gyvybės, nuosavybės apsaugos teisės ir galimybės laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai – ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo. Šis dekretas tebėra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių viduramžių Europos toleranciją.
Ilgus šimtmečius didžiausi Lietuvos žydų centrai buvo Gardinas (Grdno) ir Brisk (dabar Hrodna ir Brest, abu dabartinėje Baltarusijos teritorijoje); jidiš kalba šie miestai buvo vadinami Haródne ir Brisk d’Líte – Lietuvos Brisk / Bresta. Vilnos pakilimas (jidiš Vílne, aškenazių hebrajų Vílno, šiuolaikine hebrajų Vílna) iš pradžių buvo lėtas.
VilnaXVII amžiuje miestas tapo itin garsus dėl tradicinio žydų Talmudo mokslo, o jo vadovai dėjo daug pastangų, kad Vilnius taptų vienu „pagrindinių žydų miestų“. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, ir po 1569 metų, kai pasirašius Liublino uniją buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos valstybė, žydų savivalda, priklausiusi krašto tarybai, buvo labai svarbi Rytų Europoje kuriant žydų „aukso amžių“. Tačiau prireikė daugelio metų, kol 1652 m. Vilna tapo vienu pagrindinių Lietuvos žydų miestų. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, 1661 m., Vilna tapo Lietuvos žydų kultūrine sostine. Jau XVII amžiaus pirmojoje pusėje Vilniuje buvo 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Šabtajus Hakohenas, Mozė Rivkesas, Aaronas Samuelis Koidanoveris ir kiti dar gerokai iki Vilniaus Gaono pelnė Vilniui išminčių miesto vardą. Apogėjų pasiekė XVIII amžiuje, kai jame gyveno ir dirbo Vilniaus Gaonas (Elijah ben Shlomo Zalman, Eylióhu ben Shloyme-Zalmen, 1720–1797). Vilnius tapo neginčijama žydiškumo sostine. Vilniaus Gaono santūrumas, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir skubėjimo, religiniai mokymai ir raštai, atkaklumas ir asketiškas gyvenimo būdas – visi šie bruožai vėliau tapo litvakus, ypač Vilnos litvakus, charakterizuojančiomis savybėmis.
Švenčionių žydų bendruomenė įregistravo savo veiklą 2013 m. pabaigoje.
LŽB tinklapiui bendruomenę pristato jos pirmininkas Moisiejus Šapiro
Švenčionių bendruomenė dabar vienija žydus, gyvenančius ne tik Švenčionyse, bet ir Nemenčinėje, Pabradėje ir Arnionyse. Nors Švenčionėliuose neliko nė vieno žydo, kasmet visa bendruomenė suvažiuoja į Švenčionėlius paminėti netekties – 8 tūkstančių per Holokaustą ten sušaudytų žydų. ,,Čia mūsų ašaros, mūsų protėviai sušaudyti, ir mano močiutė ir mano diedukas. Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį renkamės iš visų miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, o iš Izraelio valstybės atskrenda iš šių vietų kilusieji, kad aplankytų mums brangią gedulingą vietą“,-pasakoja žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.
Švenčionyse gimęs Moisiejus, visų darugų vadinamas Miša, dabar gyvena Pabradėje. Jis – pensininkas, bet tebedirba socialiniu darbuotoju ir kirpėju su neįgaliais vaikais Pabradės Vaikų globos namuose. Ten jis jau 38-erius metus, didžiausią darbo stažą turintis Vaikų globos namų darbuotojas.
Moisiejus Šapiro:
Mano tėvas buvo kirpėjas ir aš tapau plataus profilio kirpėju, juo dirbau Vilniaus ir Pabradės kirpyklose. Dabar vadovauju mūsų mažai žydų bendruomenei, kurioje yra 28 nariai. Aš ir mokytoja Galina Kozlova esame vyriausi nariai. Švenčionyse gyvena mūsų gerbiamas Moisiejus Preisas – Dachau ir Osvencimo koncentracijos stovyklų buvęs kalinys, kurį mes vadiname paskutiniu mohikanu. Mums padeda Lietuvos žydų bendruomenė ne tik dėmėsiu, bet maisto kortelėm senjorams ir jaunoms šeimoms. Vaikai dalyvauja kultūrinėse programose. Per didžiąsias žydų šventes atvažiuojam į Vilnių, į bendruomenės renginius. Aš pats žadu susitvarkyti šiemet savo namus taip, kad Švenčionių bendruomenės nariai galėtų pas mane rinktis bent jau per šventes.
Mūsų laukia svarbus darbas- senųjų Švenčionių žydų kapinių restauravimas. Rėmėjai jau padėjo restauruoti Švenčionėlių žydų kapines. Pastaruoju metu kasmet sulaukiame daug svečių, kurie iš viso pasaulio suvažiuoja aplankyti protėvių kapų. Pernai amerikiečiai studentai ir jų profesorius atvyko tvarkyti kapinių savo jėgom.
Anksčiau Švenčionių rajono žmonės bijodavo pasakyti, kur buvo šaudomi žydai, kur jų palaikai guli. Tik dabar žmonės išdrįsta papasakoti, ką jie žino, kas ir kur slėpė žydus, kas išdavė ir sušaudė. Dabar mes renkame istorijas drauge su muziejumi ir ketiname pažymėti visas žydų žudynių vietas. Visai neseniai ir aš gavau ilgą laišką, kuriame aprašyta, pas ką slėpėsi žydai, kas jiems padėdavo, juos gelbėjo. Renkame tokias istorijas, kurias pasakoja gelbėtojų vaikai, tikriname faktus, siekiame fiksuoti kuo daugiau Holokausto atsiminimų. Pernai lankiausi Izraelyje Jad Vašemo muziejuje, pats mačiau įamžintą gelbėtojų atminimą.
Švenčionių getas buvo ten, kur dabar yra įrengtas miesto parkas. Prieš trejus metus žymus Švenčionių drožėjas Juozapas Jakštas išdrožė naują menorą iš ąžuolo, kuri pastatyta ir pašventinta miesto parke, nes senoji, kurią drožė ir padovanojo miestui beveik prieš 30 metų pradėjo irti. Menora saugo 8 tūkstančių per Holokaustą nužudytų nekaltų žydų atminimą. Juos į žudynių vietą Švenčionėliuose varė iš 22 mažų aplinkinių miestelių (štetlų) . Man svarbu, kad mums šventos sušaudymo vietos būtų ramios.
Apie svarbiausius naujosios Švenčionių žydų bendruomenės darbus ir rūpesčius pasakojo bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.
Feliksas Puzemskis – Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas
Moisiejus Šapiro – Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas
Artūras Taicas – Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas
Pirmininkas:
Gennady Kofman – Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas
Jurij Smirnov – Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojas
Vilius Gutmanas – Palangos žydų bendruomenės pirmininkas
Gercas Žakas – Kauno žydų bendruomenės pirmininkas
| Vardas, pavardė | Pareigos | Telefonas, el. paštas |
| Michail Segal | Vykdantysis direktorius |
|
| Žana Skudovičienė | Žana Skudovičienė Socialinės programos Programų direktorė |
|
| Liuba Šerienė | LŽB sekretorė |
|
| Asta Rainytė | Vyr. buhalterė |
|
| Rokas Dobrovolskis | LŽB administratorius ūkio reikalams |
|
| Vardas, pavardė | Pareigos | Telefonas |
| Michail Segal | Socialinių programų departamento direktorius | +370 650 75939 |
| Ninel Skudovičiūtė | SD informacijos koordinatorė | +370 5 261 2114 |
| Rašelė Šeraitė | Paramos šeimoms projektų koordinatorė | +370 652 13 146 |
| Ema Jakobienė
|
SD programų koordinatorė (maitinimo, medicinos programa) | +370 5 261 1251 |
| Geršonas Taicas | Lektoriumo programų savanoris | +370 689 83 293 |
| Lankomosios priežiūros tarnyba | +370 5 261 7244 | |
| Gydytojai savanoriai | Med. Konsultacijos nuo 12 iki 15 val. | +370 5 261 1736 |