Mes

Vilniaus žydų gyvenimą įamžinusio rašytojo kūryba bus pristatyta skambant muzikai

Rugpjūčio 10 – spalio 5 d. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Joniškyje, Merkinėje ir kituose miestuose jau šeštąjį kartą bus rengiamas Klezmerių muzikos festivalis, kuriame bus pristatytas devynių koncertų ciklas „Muzika neįvykusiems spektakliams“ pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“, rašoma organizatorių pranešime.
Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Festivalio sumanytojas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas  nori supažindinti lietuvių publiką su originaliu, jidiš kalba kūrusiu rašytoju Abraomu Karpinovičiumi (1918 -2004).

Jo kūryba įamžino buvusį Vilniaus žydų gyvenimą, buvusį žydų teatrą, žmones.  Tai savitos, dažnai keistos asmenybės: Gedalkė Kantorius, kuris manė, kad melodijas galima užšaldyti arbatinuke ir jas išlaikyti iki Velykų, Halės turgaus tautosakininkas, renkantis prakeiksmus, Rochelė, skelbdavusi esanti karaliaus rūmų dama, žmogus, kuris ant balto popieriaus piešė šekelius ir vadino juos žydų valstybės pinigais.

Koncertų metu skambės Rolando Rastausko, Adolfo Večerskio, Jevgenijos Karpikovos, Donato Katkaus ir Lauryno Katkaus skaitomos ištraukos iš A. Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus Pranašas“, Petro Vyšniausko (saksofonas ir fortepijonas), Vyčio Nivinskio (kontrabosas), Jan Maksimovič (saksfonas), Vytauto Labučio (saksofonas) muzika, Arkadijaus Gotesmano perkusija,  aranžuotus lietuvių ir žydų  klezmerių liaudies kūrinius atliks Borisas Kirzneris (smuikas) ir Andrius Balachovičius (akordeonas).

Festivalio organizatoriai: VšĮ „Meninių projektų ciklai“. Pagrindiniai partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas, Lietuvos žydų bendruomenė, LRT RADIJAS.

Festivalio programa ir informacija: www.facebook.lt/Klezmer music festival in Lithuania.

VI-asis Klezmerių muzikos festivalis 2017

PROGRAMA

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 20.00, Palangos klube RAMYBĖ.  Festivalio atidarymo vakaras. Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika („Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir  „Žydiški pinigai“ ištraukos)

Dalyvauja: skaitys nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Rolandas Rastauskas, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“) Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).

Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30,  Šeduvos kultūros ir amatų centre.

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“). Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

 

Skaityti plačiau
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.

Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo  20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir  iškovojo šešis  žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.

Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis. 

Skaityti plačiau
Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Rugpjūčio 7 d. Kaune prasideda tarptautinė, dvi savaites truksianti, vasaros stovykla. 25 savanoriai iš Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Lietuvos užbaigs bei tikslins dar praeitais metą pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių dokumentaciją ir fotofiksaciją, padėsiančią tiksliai identifikuoti, kas, kada ir kur buvo palaidotas kapinėse.

Tai  – trečioji viešosios įstaigos „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.

Pagrindinis stovyklos partneris yra vokiečių organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“, pakvietusi jungtis prie jos koordinuojamo projekto, pavadinimu  „Oppression and Opposition – Opportunities of civic movements in Europe‘s past and present“. Stovyklos organizuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Šalių nuveikti darbai bus pristatyti Vokietijoje lapkričio mėn. 

Skaityti plačiau
Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Hatrfordo universiteto (JAV) profesoriaus archeologo Richardo Freundo, tiriamieji darbai masinėse žydų žudynių ir kapaviečių vietose sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kaune jie atliko tyrimus IV, VII bei IX fortuose bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kur jų darbu domėjosi JAV ambasados atstovai, glaudžiai bendradarbiavo Kauno m. savivaldybės įvairių padalinių darbuotojai bei Kauno žydų bendruomenė. Išsamius tyrimų rezultatus ketinama pateikti rudenį, tuomet juos išanalizuos ir ataskaitą pateiks grupę lydintis Klaipėdos universiteto archeologas dr. Gintautas Zabiela (tik pateikus sertifikuoto Lietuvos archeologo ataskaitą, tokių ir panašių tyrimų rezultatai yra pripažįstami mūsų šalyje), dr. G. Zabiela  tyrimų rezultatus ir savo ataskaitą pažadėjo pristatyti Kauno žydų bendruomenei. KŽB pirmininkas Gercas Žakas Žaliakalnio žydų kapinėse svečiams parodė plotą, kuriame prieš 5-6 metus Izraelio tyrėjas, neoficialiai Kauno žydų bendruomenės pakviestas į Kauną, nustatė esant duobę. Manoma, kad šiose kapinėse gali būti palaidotos Lietūkio garažo žudynių aukos. Šią versiją patvirtina kaimyninių namų gyventojų, mačiusių, kaip 1941 m. birželio pabaigoje į kapines sunkvežimiais buvo atvežami ir užkasami lavonai, liudijimai. Įdomu, kad daugumą atvykusių tyrėjų grupės sudaro žydų tautybės asmenys, nemažai jų turi litvakiškų šaknų, o grupės vadovas prof. R. Freund bei iš Kauno kilęs Avraham Gol puikiai bendrauja jidiš kalba. A. Tol, šiuo metu gyvenantis Floridos valstijoje JAV, papasakojo, kad jo tėvas Šlioma Gol buvo vienas iš 11 asmenų, sėkmingai pabėgusiu iš Panerių duobės rankomis bei šaukštais iškastu tuneliu, apie savo siaubingą patirtį jis liudijo Niurnbergo procese
Daugiau apie Š. Gol liudijimą:
Ponary – The Vilna Killing Site www.HolocaustResearchProject.org
Skaityti plačiau

Prašoma atsiliepti Kaune gyvenusį Piotr Šoichet Haimovič

LŽB gavo laišką iš Kauno, kuriame teiraujamasi informacijos apie buvusį Kauno gyventoją Piotr Šoichet Haimovič. Informacijos prašo kauniečiai, įsigiję butą, kuriame gyveno Piotr Šoichet Haimovič.

“Įsigijome patalpas Kaune, Gedimino g. 48-5, iki 1989 m. šiame bute gyveno Piotr Šoichet Haimovič, pasak buvusių savininkų, kurie iš jo įsigijo butą tuo metu, kai jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Specialybė: gydytojas, karininikas.

Pastatas ir butas yra paveldinis, tai reiškia, kad jame saugomas fasadas ir interjero detalės. Viliamės, kad Piotr Šoichet Haimovič ar jo šeimos nariai turėtų pastato ar buto interjero nuotraukų ir galėtų daugiau papasakoti, tuo jie labai padėtų mums atkurti autentišką interjerą ir pastatui įkvėptų istorijos. Siekiame, kad pastatas būtų įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą, todėl visos pastato gyventojų istorijos yra be galo reikšmingos.”

Laišką parašė Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų telefonas: +370 640 23 677

banys.karolis@gmail.com    gaidamavicius.petras@gmail.com

“Žydiškas kalendorius” 2016 /17 Lauryno Ivinskio kalendorių konkurse pripažintas geriausiu Lietuvoje!

Lietuvos žydų bendruomenės  “Žydiškas kalendorius”  buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės respublikinio Lauryno Ivinskio kalendorių konkursui, kurio komisija pripažino jį geriausiu Lietuvoje. Piniginės premijos įteikimas ir Lietuviško kalendoriaus šventė vyks spalio mėnesį (tikslią datą pranešime vėliau).

Džiaugiamės įvertinimu!

Kalendorius skirtas Lietuvos piliečiams – Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Kalendoriaus nuotraukų paroda buvo demonstruota Seime ir LRT. Pasaulio Teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybės Jad Vašemo muziejus kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisto kalendoriaus viršelyje – žydus gelbėjusio, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir Kristinos Griniuvienės nuotrauka. K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. 

Šviesios atminties rašytojas Icchokas Meras, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurį Holokausto metu išgelbėjo lietuvių šeima, apie gelbėtojus rašė: ,,Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės, ar paprastuoliai, rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešę tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui – tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu“.

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Prieš II pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų amatininkų ir verslininkų. Vienos tokių šeimų atstovus š. m.  liepos 25 dieną priėmė Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Šeimos palikuonys dabar gyvena Izraelyje. Atvyko Joselis Levinas kartu su savo vaikais. Juos visus domina Meyer Levin gyvenimas Panevėžyje tarpukario metais. Vizito tikslas – surasti kuo daugiau informacijos, archyvinių dokumentų apie savo šeimos – tėvo, motinos ir senelių gyvenimus. Panevėžyje Joselis Levinas gimė ir užaugo, o Holokausto metu prarado visą savo šeimą, todėl atvyko  pagerbti savo senelį Meyer Levin ir močiutę Sare Mere Feigel Levin. Gausi Levinų šeima iki karo gyveno Birutės g. 6, vėliau dalis šeimos liko gyventi čia, o kita dalis persikėlė į Respublikos g. 8.

Čia jie turėjo didelį 500 kv. m. plytinį namą. Jame veikė tuo metu viena populiariausių siuvimo ateljė Panevėžyje, kurioje buvo siuvama iš kailio ir odos. Siuvyklos pagrindiniu siuvėju dirbo Joselio Levino senelis  Meyeras Levinas. Šiandien tame name veikia turistinis biuras, o Birutės g. buvusio namo nebeliko.  Daugiau Levinų šeimos giminaičių gyveno Panevėžyje, Jurgio g. 17. Svečius po miestą lydėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės narys Jefimas Grafmanas.

Skaityti plačiau

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenėje svečiavosi JAV ambasados darbuotojai

Kauno žydų bendruomenėje svečiavosi JAV ambasados darbuotojai

Kauno žydų bendruomenė sulaukė garbingo vizito: joje lankėsi JAV ambasados Lietuvoje atstovė Renata Dromantaitė ir patarėjas politikos ir ekonomikos klausimais Ted Janis (Nuotraukoje iš kairės). Susitikimo su KŽB pirmininku Gercu Žaku metu svečiai domėjosi kasdieniu bendruomenės gyvenimu, jos vykdoma veikla, santykiais su miesto valdžia, kapinių tvarkymo klausimais, ateities projektais, glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybėmis. Susitikimui skirtas laikas prabėgo be galo greitai ir įdomiai, liko dar daug neišsakytų minčių ir neaptartų klausimų, kurie, bus gvildenami kitų planuojamų apsilankymu metu. Ambasados atstovai išreiškė norą ir ketinimą dalyvauti Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte minėjime rugpjūčio pabaigoje.

Izraelio ambasados Lietuvoje kvietimas

Mieli draugai,

Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 11 val., jau trečius metus iš eilės Izraelio Ambasada švęs paskutinį vasaros savaitgalį

ir pasitiks artėjančius Žydų Naujuosius metus (Rosh – Hashana)

kartu su draugais minant dviračius Vilniaus gatvėmis, skambant šventinėms dainoms ir muzikai.

Kviečiame važiuoti kartu su mumis, pasikvieskite ir Jūsų šeimą, bendradarbius ir draugus!

Šiais metais važiuosime 10 km ir maršrutas tikrai nesudėtingas!

Visus, kurie negali važiuoti, tačiau nori prisijungti, kviečiame pasitikti dviratininkus prie Baltojo tilto 12 val.

Komandoms, kurios užsiregistruos  iki rugpjūčio 1 d., bus rezervuoti  šiai progai pagaminti marškinėliai – praneškite mums, kiek narių bus Jūsų komandoje ir kokių dydžių marškinėlių reikės. Paskubėkite, nes marškinėlių kiekis yra ribotas!

Iki pasimatymo Rotušės aikštėje!

Nuoširdžiai, Amir Maimon, Izraelio ambasadorius

 ir Izraelio Ambasada Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania,

Tel.: +370-5-2502500

E-mail:  info@vilnius.mfa.gov.il

 *Prašome atvykti į Rotušės aikštę anksčiau, atsiimti dviračių lenteles ir pasiruošti – startuosime lygiai 11 val.  Ambasados komanda bus aikštėje nuo 10 val.

*Rekomenduojame devėti šalmus! 

Lietuvoje lankosi Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona

Lietuvoje lankosi Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona

Kaune lankėsi, skaitė paskaitas ir su Kauno žydų bendruomenės atstovais susitiko garsus Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona. Svečiai domėjosi Kauno žydų bendruomenės gyvenimu ir žydiškuoju paveldu Kaune, aplankė žydiškąsias Kauno vietas, seniai norėtą pamatyti Sugiharos namų ekspoziciją, su kuria juos supažindino muziejaus direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, bei Žaliakalnio žydų kapines.

Niujorkiečiai bei kauniečiai bendravo ne tik anglų, bet ir jidiš kalba, šia galimybe ypač džiaugėsi KŽB pirmininkas Gercas Žakas, gimtosios kalbos įgūdžius tobulinantis kassavaitinėse jidiš pamokose, kurias veda ilgametė KŽB narė Feiga Koganskienė. Atsisveikindami garbūs svečiai džiaugėsi malonia pažintimi, dėkojo už parodytą dėmesį ir prasmingai praleistą laiką.

Skaityti plačiau

Rugpjūčio 1 d.: moksleiviai pristatys patyčių prevencijai skirtą parodą

Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.

Liepos mėnesį bibliotekoje eksponuojamą dviejų dalių kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi…“ sukūrė A. Frank namuose Amsterdame (Nyderlandai) veikianti jos atminimą puoselėjanti organizacija. Paroda skirta patyčių prevencijai, ji skatina susimąstyti apie pirmines ir pačias svarbiausias priežastis, kurios lėmė ir tebelemia nacizmo, kitų režimų neapykantos ideologijų sėkmę XX a. ir XXI a.

Pirmoji parodos dalis skirta A. Frank gyvenimo istorijai (nuo gimimo 1929 m. iki mirties Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 m.). Čia pateikiamos nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie mergaitę supusį pasaulį: Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą, žydų persekiojimą ir kt. Lankytojams informacija apie Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą pateikiama per A. Frank, rašiusios dienoraštį, gyvenimo istoriją. Antroji parodos dalis A. Frank istoriją susieja su šiandienos aktualijomis: pasakojamos šiuolaikinių jaunuolių istorijos, atskleidžiama, kaip paaugliai suvokia save, kaip juos mato ir vertina kiti. Parodoje aiškiai atskleidžiama, ką reiškia išankstinės nuostatos, kaip tai gali lemti socialinę atskirtį ar net diskriminaciją.

Kviečiame apsilankyti parodos uždaryme ir pasiklausyti moksleivių lūpomis pasakojamų istorijų.

Susibūrė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimas

Susibūrė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimas

Liepos 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje susirinko bendruomenės narių vaikai  kartu su tėvais. Į susirinkimą atvyko nedidelė grupė vaikų: Elena Kofman, Adomas Kofmanas, Dovydas Grafmanas, Dominyka ir Deimantė Dragašiūtės, Lukas ir Dominykas Šteimanas, kuri ir sudarė Panevėžio m. žydų bendruomenės jaunimo organizacijos aktyvą.  Buvo svarstomas jaunimo iniciatyvinės grupės sudarymo klausimas, planuojama suaktyvinti organizacinę, kultūrinę bei sportinę jaunimo veiklą. Susitikimo tikslas –pritraukti kuo daugiau bendruomenės jaunimo mokytis žydų tradicijų. Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra įkurtas kambarys, kuriame surinkta religinė žydų atributika, literatūra, albumai, žurnalai. Yra multimedia, skirta filmų, lekcijų peržiūrai. Šiame kambaryje  pasiūlyta jaunimui imtis minėtos veiklos, savarankiškai mokytis judaizmo.

Susirinkimo metu buvo nuspręsta organizuoti kelionę rugpjūčio 5-6 dienomis į Latviją aplankyti Ventspilio miestą, susipažinti su Ventspilio žydų gyvenimu iki II pasaulinio karo ir jų tragiška istorija. Taip pat kelionės metu suplanuota aplankyti Joniškio miestą, kur yra restauruotos Raudonoji ir Baltoji sinagogos. Ventspilyje planuojama susitikti su vietine žydų bendruomene, kur susitarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

Kelionę remia GVF ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Prašome aktyviai dalyvauti.

         

Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui

Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui

Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai juda į priekį. Tęsiami praėjusiais metais pradėti šio istorinio pastato rekonstrukcijos darbai. Pernai buvo sutvarkytas sinagogos stogas ir vidinė perdanga, o šiemet jau   restauruota apie 50 proc. šiaurinio, rytinės dalies ir dalies vakarinio sinagogos fasado, demontuotos senos betoninės grindys, iki reikiamo lygio atkastas gruntas, atidengti Moterų galerijos arkiniai langai, prie pietinio fasado cokolinės dalies, atkasta ir nuimta  kultūrinio sluoksnio dalis.

Šiemet planuojama užbaigti visus pradėtus darbus – restauruoti visą fasadą, išorinėse angose atidengti langus, nuimti likusią dalį grunto pietinėje, rytinėje ir iš dalies vakarinėje pastato dalyse, taip pat sutvarkyti pastato pamatus.  Visiems šiems sinagogos rekonstrukcijos darbams Alytaus miesto savivaldybės skyrė 30 tūkst. Eur, dar 118 tūkst. Eur – Kultūros paveldo departamentas.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojos, atliekančios savivaldybės mero funkcijas, Valės Gibienės,  pasibaigus rekonstrukcijos darbams sinagogoje planuojama įrengti nedidelį žydų muziejų, o kitas šio istorinio pastato erdves pritaikyti kultūros ir edukacinėms reikmėms: „Ateityje šiose erdvėse  galėtų vykti konferencijos, parodos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, galbūt kamerinės muzikos ar kino vakarai. Stengsimės šių erdvių įrengimo darbus atlikti minimaliomis sąnaudomis.” Anot mero pavaduotojos, planuojama, kad Alytaus sinagoga ateityje taps Alytaus kraštotyros muziejaus padaliniu.

Jeigu Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai vyks sėkmingai, šio pastato rekonstrukcijos darbus planuojama baigti 2019 m. pabaigoje.

Alytaus savivaldybės Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus informacija

Graži gimtadienių šventimo tradicija Panevėžio žydų bendruomenėje

Graži gimtadienių šventimo tradicija Panevėžio žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė turi puikią tradiciją kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius ir jubiliejus.  Liepos mėnesį  bendruomenės valdyba nusprendė pasveikinti  ne tik suaugusiuosius, senjorus, bet ir mažuosius bendruomenės narius. Švenčiančių savo gimtadienius šį mėnesį yra net dvylika:  Sveta Grafman, Simona Grafman, Sergėjus Darincevas, Gennady  Kofman, Lina Marcinkevičienė, Irmina Šteimanienė, Domas Šteimanas, Jovita Kelmaitė, Žana Narevič, Tomas Marijampolskis, Georgijus Amiton, Vanda Klug. Gimtadienių ir jubiliejų šventės švenčiamos bendruomenėje prie bendro vaišių stalo. Šventės metu pirmininkas Gennady Kofman visiems linki laimės, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos, įteikia gėlių bei sveikinimo atvirukus.

Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Migracijos departamento duomenimis, iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po 2016 m. liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau. Po to, kai pernai buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, labai auga litvakams atkurtos pilietybės skaičiai. Seimas prieš metus priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prie pataisų inicijavimo ir įgyvendinimo ženkliai prisidėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Šios pataisos užtikrina tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Daug litvakų žuvo per Holokaustą, kiti šiuo metu yra pasklidę visame pasaulyje. Daugelis jų identifikuoja save su Lietuva, bet yra netekę Lietuvos pilietybės. Iš tikrųjų šis klausimas yra ne vien moralinis, bet ir teisinis. Kalbame apie žydus, kurie išgyveno karą, Holokaustą. Jie buvo deportuoti, izoliuoti bei žudomi ne kaip Lietuvos piliečiai, o kaip žydai. Į Sibirą žmonės buvo tremiami dėl to, kad jie turėjo nuosavybės, ar buvo advokatai, gaisrininkai ir savanoriai. Todėl iškyla teisėtas klausimas, koks yra jų pilietybės netekimo momentas? 

Skaityti plačiau

Liepos 26–rugpjūčio 30 d.: pažintiniai Izraelio kino vakarai su Giedriumi Jokubauskiu

Ką žinote apie Izraelio kiną? Šis klausimas turbūt ne vieną priverstų raudonuoti. Galbūt iš bendro išprusimo bandytumėte atsakyti, kad tai – filmai apie Izraelio istoriją, krikščionybę, žydų ir arabų santykius. Tačiau retas kuris galėtų paminėti filmų pavadinimus, režisierių ar aktorių pavardes. Kultūriškai, istoriškai ir teritoriškai per tolimi kaimynai? Ką gi, laikas susipažinti. Laukiame jūsų Izraelio kino vakaruose, kurie prasidės liepos pabaigoje ir džiugins kiekvieną trečiadienį iki pat rugpjūčio pabaigos. Vakarus ves tarptautinių santykių specialistas Giedrius Jokubauskis.

Atkreipiame dėmesį, kad filmai bus rodomi originalo kalba su angliškais subtitrais.

Skaityti plačiau
Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas “Telšių atjauta” ir šią vasarą tvarko Telšių senąsias žydų kapines

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas “Telšių atjauta” ir šią vasarą tvarko Telšių senąsias žydų kapines

Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klube „Telšių atjauta“ lankosi nariai, kurių negalia ir bėdos, apimančios socialinius, ekonominius įgūdžius bei sveikatą, trukdo pilnai integruotis į visuomenę ir gyventi orų gyvenimą. Siekdami suteikti kompleksinę pagalbą psichinę negalią turintiems žmonėms, klubas „Telšių atjauta“ organizuoja socialinio pobūdžio užimtumą, teikia psichologinę pagalbą bei paramą maistu.

Programas stengiamasi nuolat papildyti visuomenei naudinga veikla. Taip atsirado socialinis projektas „Pagražinkime mūsų Telšius“. Jo metu klubo nariai suvienija jėgas ir renka šiukšles Masčio ežero pakrantėse bei tvarko apleistas žydų, maro aukų kapines.

Skaityti plačiau

S. Kanovičius: įdedame visą širdį, nes antros tokios galimybės jau nebebus

bernardinai.lt  Autorius Donatas Puslys

2019 metais duris turėtų atverti unikalus projektas – Šeduvoje įsikursiantis litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs štetlas“. Apie jo kūrimo darbus, litvakų atminties puoselėjimą ir tam kylančius iššūkius kalbėjomės su šio projekto vadovu, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėju Sergejumi Kanovičiumi.

Pradėkime pokalbį nuo konteksto, supančio visą Šeduvos projektą. Kaip mums čia, Lietuvoje, sekasi integruoti Lietuvos žydų istoriją į bendrą istorinį naratyvą? Ar tai jau integrali pasakojimo dalis, ar vis dar tik įdomi išnaša, kuria paįvairinamas pagrindinis pasakojimas?

Visa tai įvertinti sunku, nes niekada negali turėti visos informacijos. Galima tik bandyti viską aprėpti. Svarbu, kad visi tokie projektai, tarp kurių yra ir Šeduva, tarnauja vienamlabai kilniam tikslui – apsaugoti ar sukurti kultūros vertybes. Manau, jog visos tiesės anksčiau ar vėliau susisiekia – kiekvienas projektas turi kažką vertingo, nes prisideda prie visuomenės švietimo. Gal kiek ir nusibodau vis kartodamas, tačiau pasikartosiu dar, kad viskas pasikeis – ir tikiu, jog pasikeis – į gerąją pusę, tada, kai švietimo sistema rimtai imsis šių dalykų ir pats vadovėlių turinys bus gerokai kitoks, kad pasakojimas apie žydus – Vilniaus, Šeduvos, Jonavos ar Lietuvos – neprasidėtų ir nesibaigtų Holokausto duobėmis. Yra normalus gyvenimo ciklas. Žmogaus gyvenimas prasideda gimimu, Lietuvos žydų istorija čia prasideda žmonių atsikėlimu, apsigyvenimu. Ši įsikūrimo istorija labai marga, turtinga, ją derėtų papasakoti. Manau, kad tai yra švietimo reformos klausimas.

 

Skaityti plačiau
LŽB sveikinimas Genadijui Kofmanui, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui 65-ojo jubiliejinio gimtadienio proga

LŽB sveikinimas Genadijui Kofmanui, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui 65-ojo jubiliejinio gimtadienio proga

Gerbiamas Genadijau, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus su 65-uoju gimtadieniu!

Žmogus būna laimingas tik kasdien, sąžiningai atlikdamas savo pareigą dirbti ir įveikti kliūtis, ir siekdamas užsibrėžtų tikslų, Jūsų atveju tie tikslai sutampa su Panevėžio žydų bendruomenės žmonių likimais ir rūpesčiais bei džiaugsmais. Tegul kiekviena Jūsų gyvenimo diena būna paženklinta ir įprasminta darbais bendruomenės gerovei, Panevėžio žydų istorijos tyrinėjimui ir dėmesiu savo šeimai.

Sveikindami su gimtadieniu, dovanojam Jums mūsų pagarbą  Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui!.Linkime stiprios sveikatos. Mazel Tov.